Šiaulietė Milda antrus metus mina gydytojų slenksčius. Praėjusią žiemą ėmė kamuoti nepaprasti galvos skausmai iki alpimo. Dabar gelia sąnarius, sunku įprastus darbus atlikti. Neretai sutrinka širdies ritmas. Moteriai dar tik 52-eri, o jau tikras ligų maišelis. Pasirodo, visų negalavimų priežastis yra mažas vabalėlis – erkė.

Delsti pavojinga
Milda erkę „pasigavo“ savo darže. Pasirodo, moteris buvo pastebėjusi rausvą dėmelę ant kojos, bet nekreipė dėmesio. Maža, kokia žolė galėjo suerzinti.

Kai po poros mėnesių ėmė svaigti galva, pas gydytoją dar nesiskubino. Aiškinosi negalavimus nervais, pervargimu. Kai atėjo viduržiemis, skausmai tapo nepakeliami, pagaliau susiruošė pas gydytoją. Diagnozė nepradžiugino – Laimo liga. Deja, gydymas uždelstas. Liga perėjo į sąnarius, pakenkė širdžiai, pastaruoju metu ima blogėti regėjimas.

Lietuvoje erkių sukeliamomis ligomis sergama dažniau
Lietuvoje erkių platinamomis ligomis kasmet suserga 2–3 tūkstančiai žmonių. 2017 m. užregistruota 474 susirgimai erkiniu encefalitu ir 2826 – Laimo liga.

Lietuvos teritorijoje plačiai paplitęs pagrindinis šių ligų platintojas – Ixodes ricinus erkė, kurių aktyvusis periodas šalyje trunka nuo kovo iki lapkričio, o kartais dėl klimato šiltėjimo ir iki gruodžio pradžios. Pavasarį didžiausias erkių aktyvumas registruojamas balandį–gegužės viduryje. Erkėms tinkamiausia aplinka yra lapuočių ir mišrūs miškai. Čia erkėms pakankamai drėgmės, gera miško paklotė. Bet jų gali būti bet kuriame žolynėlyje, parke.

Laimo ligos simptomai
Būdingiausias požymis – po 7–14 dienų atsirandanti odoje (erkės įsisiurbimo vietoje) viena ar net kelios raudonos arba elipsės formos ryškiais kraštais dėmės. Jų vietoje oda gali būti jautri, ją palietus jaučiama šiluma.

Vėliau šis paraudimas gali pranykti, bet liga progresuoja toliau. Gali prasidėti kiti požymiai: galvos skausmai, ankstyvas nuovargis, nerimas. Vėlesnėse ligos stadijose gali pasireikšti nervų sistemos, sąnarių, raumenų, akių, širdies pažeidimų. Negydoma Laimo liga gali tapti lėtine, vis labiau pažeisdama smegenis, nervus, širdį, sąnarius.

Laimo liga – ne virusinė, nuo jos nėra skiepų. Persirgus neįgyjamas imunitetas, tad Laimo liga galima susirgti ne vieną kartą. Dėl šios priežasties erkių saugotis reikėtų ne mažiau nei anksčiau.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus  gydytoja Zinaida Kovaliova nerekomenduoja savarankiškai pradėti gydytis antibiotikais norint išvengti Laimo ligos, o jeigu paraudimas apie įsisiurbimo vietą didėja (5 cm ir daugiau), ragina skubiai kreiptis į medikus.

Erkinis encefalitas  primena gripą
Liga pasireiškia sunkiu galvos smegenų ar jų dangalų uždegimu, o jo simptomai neretai būna panašūs į gripo – liga prasideda staiga, pakyla aukšta temperatūra, gali skaudėti galvą, sąnarius, pečius, kai kuriais atvejais gali pradėti krėsti šaltis, pykinti, asmuo ima viduriuoti. Inkubacinis periodas (nuo erkės įkandimo iki pirmųjų simptomų atsiradimo) gali trukti iki 30 dienų.

Įsisiurbus erkei, virusas iš pradžių patenka į kraujotaką ir limfotaką – tada atsiranda požymių, panašių į gripą. Negalavimai paprastai vargina tik apie savaitę, o tada jie išnyksta.

Tiems, kurių organizmo gynyba sušlubuoja, prasideda antroji ligos fazė – smegenų dangalų ar netgi smegenų uždegimas, kuris ypač pavojingas ar net mirtinas (kasmet Lietuvoje miršta 1–3 asmenys). Ši liga, anot infekcinių ligų gydytojos Z. Kovaliovos, gali sukelti liekamuosius reiškinius, kurie pablogina gyvenimo kokybę ir sutrikdo žmogaus darbingumą.

Suaugusiųjų mirštamumas nuo Europos potipio erkinio encefalito viruso sukelto erkinio encefalito svyruoja nuo 0,5 iki 2 proc.  Ilgalaikių liekamųjų reiškinių persirgus erkiniu encefalitu, prospektyvinių, kontroliuojamų Europoje atliktų tyrimų duomenimis, turi 26–46 proc. persirgusių suaugusiųjų, Lietuvoje – 30 proc.

Ką daryti įsisiurbus erkei?
Ne visos erkės yra užsikrėtusios, o ir tos ne visada spėja perduoti ligų sukėlėjus. Tad pastebėjus įsisiurbusią erkę, reikia kuo skubiau ją ištraukti.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Diana Gedminienė pataria tai daryti saugiai, ramiai: „Prieš traukdami nenaudokite riebalų ar kitų medžiagų – pašaliniai dirgikliai suintensyvina erkės mitybą. Traukdami pincetu erkės nesukiokite į visas puses, o traukite staigiu judesiu. Erkės straubliukas turi mažų kabliukų, kuriais įsitvirtina odoje, todėl pašalinus erkę, jis gali likti odoje. Pašalinus erkę, įkandimo vietą dezinfekuojame. Galima pažeistą vietą švariai nuplauti su muilu.“ Į laboratoriją vežti atlikti ištrauktos erkės tyrimus neverta – efektyvių prevencinių priemonių, galinčių padėti apsisaugoti nuo šios erkės, jei ji ir buvo infekuota, įkandimo nėra.

Nereikia pamiršti, primena gydytoja Z. Kovaliova, kad mažosios erkutės, kurių dažnai miške „prisirenka“ grybautojai, vadinamosios nimfos, nė kiek ne mažiau pavojingos.

Kaip apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų?
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro  specialistai pataria, kad veiksmingiausia profilaktikos priemonė nuo erkinio encefalito – skiepai. Vakcinaciją rekomenduojama pradėti žiemą arba ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumo laikotarpis. Žmogus tampa visiškai apsaugotas nuo erkinio encefalito praėjus 2 savaitėms nuo antrosios vakcinos dozės suleidimo.

Erkinio encefalito vakcina, kurios patikimumas iki 98 proc., vaikus galima skiepyti nuo metų. Skiepijama tris kartus, galima pasirinkti įprastą ir greitesnę skiepijimo schemą.

„Neprisiruošus pasiskiepyti iš anksto, nerekomenduojama vakcinaciją atidėti kitam sezonui, nes kuo greičiau vakcinuositės, tuo trumpesnį sezono laiką būsite neapsaugoti nuo erkinio encefalito“, – pataria gydytoja Z. Kovaliova.

Erkių platinamų ligų profilaktika
Labai patikimas apsisaugojimo nuo erkių įkandimo būdas – tinkami drabužiai ir repelentai (erkes atbaidančios medžiagos). Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutinė aprangos dalis turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė D. Gedminienė pataria atkreipti dėmesį į purškalų ar tepalų gamintojų patarimus. Vaikams būtina naudoti tik vaikams skirtus produktus.

Grįžus iš miško, kūną būtina gerai apžiūrėti. Vilkėtus drabužius reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje (sausame ore erkės išgyvena labai trumpai).

Kaip prižiūrėti aplinką?
Vienintelis veiksmingas kovos su erkėmis būdas – ekologinis. Jo esmė – sudaryti nepalankias sąlygas erkių gyvenimui ir vystymuisi. Tai parkų, miškų valymas ir priežiūra: sanitarinis miško kirtimas, beverčių krūmų naikinimas, žolės pjovimas nuo ankstyvo pavasario ir augalinių šiukšlių išvežimas.

Šis metodas ypatingai taikytinas miestų parkams, poilsio, stovyklų, kempingų, motelių ir kitoms žmonių poilsio teritorijoms.

Gydytoja Z. Kovaliova primena, kad būtina reguliuoti graužikų populiaciją, nes jie yra erkių „maitintojai".