Praėjusią savaitę Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų ligų skyriai buvo perpildyti mažųjų pacientų. Pasak Priėmimo, skubiosios diagnostikos ir intensyviosios slaugos skyriaus vedėjos, vaikų ligų gydytojos Liudos Gražinos Bekerienės, dažniausiai šiuo metu plūsta viduriuojantys ir karščiuojantys vaikai, sergantys enterovirusinėmis infekcijomis. Labai daug ir atvykstančių ir dėl menamos meningokokinės infekcijos. Tačiau gydytojai primena, jei vaikas žvalus ir gerai jaučiasi, jo vien dėl aukštos temperatūros nebūtina vežti į ligoninę. Tačiau kai vaikas itin vangus ir tėvams atrodo ne toks kaip visada, būtina konsultuotis su medikais. Pasak L. G. Bekerienės, be meningokoko yra ir daug kitų ligų, tačiau meningokoko atvejai, kai liga pasiglemžia vaikų gyvybes, labai garsiai nuaidi, todėl tėvai labiausiai ir baiminasi, kad jų vaikai nesusirgtų meningokokine infekcija.

Sergančių vaikų rudenį daugiau
Dažnai vaikai serga pavasarį ir rudenį, kai siaučia įvairiausi virusai. Nors dabar sergančių peršalimo ligomis Šiauliuose ne tiek ir daug, tačiau šiuo metu į ligoninę plūsta enterovirusinės infekcijos kamuojami mažamečiai. Gydytojai aiškina, kad šiais virusais labai greitai užsikrečia ir kiti šeimos nariai.

„Tikrai stebime, kad šiuo metu siaučia enterovirusai. Tačiau ir šie susirgimai kiekvienam vaikui pasireiškia skirtingai. Vienas vaikas labiau viduriuoja, o kitam gali ilgai laikytis aukšta temperatūra. Šiuo metu Priėmimo, skubiosios diagnostikos ir intensyviosios slaugos skyriuje šie pacientai dažniausi. Tačiau gaila, kad ir po vaiko užsikrečia visa šeima, nes namuose yra artimas kontaktas. Tėvai pamiršta, jog būtina laikytis itin griežtos higienos: plauti rankas, nenaudoti tų pačių įrankių, indų, dažnai keisti rankšluosčius ir patalynę. Daugelis infekcijų persiduoda per mūsų kūno išskyras – prakaitą, šlapimą ir nešvarias rankas. Tėvai turėtų būti budrūs, ir kai vaikas vemia – tada taip pat  būtina plauti rankas“, – įspėja gydytoja L. G. Bekerienė.

Vaikai ne visada gydomi ligoninėje
Gydytoja L. G. Bekerienė sako, jog ne visais atvejais reikia skubėti su sergančiu vaiku į gydymo įstaigą. Kartais pakanka ir konsultacijos su šeimos gydytoju, kuris gerai pažįsta vaiką, telefonu. Ypač dažnai susirgimų, kai namuose auga maži vaikai, išvengti nepavyksta. Todėl gydytoja rekomenduoja namuose turėti virškinimo ar kitų negalavimų profilaktikai negazuoto mineralinio vandens ar „Rehydrono“ miltelių, kurie padeda atstatyti skysčių trūkumą organizme. Anot gydytojos, tokie vaistai yra pirmoji pagalba, kai vaikas vemia ar jį pykina. Bet ir tokio tirpalo nereikėtų vaikui duoti iš karto labai daug, nes gali sukelti papildomą vėmimą.

Pasak gydytojos, kai vaikas vemia, nereikėtų per prievartą vaiko maitinti, nes jis nenori, o ir jo skrandukas neveikia. Rekomenduojama bent tris valandas po pykinimo vaikui nieko neduoti valgyti. Kai yra aukšta temperatūra, ją reikia bandyti numušti vaistais. Tačiau nedidelė organizmo temperatūra nieko baisaus – tai įrodymas, kad organizmas kovoja su virusais. Gydytoja L. G. Bekerienė primena, jog ir paprasčiausio vaisto, mažinančio temperatūrą, reikia turėti kiekvienuose namuose. „Kartais į ligoninę tėvai atvyksta su karščiuojančiu vaiku vien todėl, kad jie namuose neturi vaistų, o vaistinės naktį Šiauliuose nedirba. Blogai, jei vaikas visai negeria vandens ir laikosi aukšta temperatūra. Tada ir medikų pagalbos prireikia. Nors geriausias gydytojas namuose yra tėvai, kurie mato, ar jų vaikas yra ne toks, kaip visada. Jie jaučia, kada yra ta riba ir jau reikia kreiptis į medikus. Jei vaikas tik vieną kartą vėmė ir vėliau gerai geria vandenį, į ligoninę vykti nebūtina. Pasitaiko labai jautrių tėvų, kurie sako, kad jų vaikas viduriuoja. Tačiau du kartai per dieną  nereiškia, kad vaikas viduriuoja. Juk gali būti, kad paprasčiausiai dėl netinkamo maisto yra skystesnės išmatos. Viduriavimas yra tada, kada išmatos tikrai labai skystos ir dažnos. Be to, jei vaikas vemia, maistas yra priešas. Yra vaikų, taip vadinamųjų drakoniukų, kurie net ir išsivėmę, toliau valgo. Tačiau tada jie ir sveiksta ilgiau“, – pastebi gydytoja.

Kai vaikas „ne toks“ – gali būti ir meningokoko signalas
Vilniuje fiksuotas dar vienas mirties nuo meningokokinės infekcijos atvejis, kai mirė dar metų neturintis kūdikis. Dažniausiai meningokokinė prasideda kaip ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija – sloguojama, pakyla temperatūra, atsiranda galvos, raumenų skausmas, vėmimas, sprando raumenų sustingimas, ligai būdingas tamsiai vyšninės spalvos su pilku atspalviu odos bėrimas.

Gydytoja L. G. Bekerienė sako, jog geriausias sergančio vaiko apibūdinimas, kai vaikas atrodo „ne toks“, kaip visada. Tačiau medikai rekomenduoja atkreipti dėmesį ir į kitus ligos simptomus. Nes jei vaikas linksmas ir guvus, nors ir pabertas, tai nebūtinai jis jau serga meningokokine infekcija. Gali bėrimo priežastimi būti ir paprasčiausia alergija ar pasireikšti dermatitinis bėrimas.

Meningokokinė infekcija – tai reta ir labai pavojinga bakterinė infekcija, kurios sunkiausios klinikinės formos – žaibinis sepsis (kraujo užkrėtimas) ar pūlingas meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas). Meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų, taip pat dažni atvejai ir tarp paauglių bei jaunų žmonių iki 25 metų.

„Meningokokinė infekcija labai stipriai pablogina vaiko sveikatos būklę. Net jei ir nėra labai aukšta temperatūra, kai jis yra per daug vangus, jau vertėtų sunerimti. Toks vaikas nieko negers, nes jam visur skaudės. Sunku nusakyti kiekvieną meningokokinės infekcijos atvejį, bet aš, kaip gydytoja, kartais net ir iš vaiko veido galiu pasakyti, ar tai meningokokinė infekcija. Šį pavasarį turėjome meningokokinės infekcijos atvejį Šiauliuose, tačiau Dievulis buvo su mumis ir mes mažąjį ligoniuką išgydėme“, – pasakoja gydytoja.

Pasak L. G. Bekerienės, nors ir meningokokinė infekcija yra labai agresyvi, skiepyti kiekvieno vaiko nebūtina. Labiausiai ši infekcija pavojų kelia vaikams iki dvejų metų, kurių imunitetas dar tik formuojasi. Pasak gydytojos, susirgus šia infekcija didesnius vaikus lengviau ir pagydyti. „Dažniausiai, jei šeimoje vaikas susirgo menigokokine infekcija, visai šeimai privaloma duoti profilaktinius vaistus. Tas pat yra ir ugdymo įstaigose. Taip siekiama užkirsti kelią tolimesniam ligos plitimui. Suaugusiems dažniausiai skiriami medikamentiniai vaistai, o vaikams – injekcijos“, – aiškina L. G. Bekerienė.