Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – tai liga, pasireiškianti ne visiškai išnykstančia kvėpavimo takų obstrukcija, kuri yra susijusi su nenormaliu plaučių uždegiminiu atsaku į įkvepiamas kenksmingas daleles ar dujas ir dažnai progresuoja. LOPL taip pat sukelia ekstrapulmoninius pakitimus, kurie svarbūs žmogaus gyvenimo kokybei ir dažnai lemia pačios ligos prognozę. LOPL vystymasis paaiškinamas kvėpavimo takų pažeidimu. Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos gydytojos pulmonologės Virgainės Bielskienės, LOPL labai dažna liga, kurią būtina gydyti. Be to, anot gydytojos, labai svarbu atkreipti dėmesį į simptomus, nes užsitęsęs kosulys – jau rimtas signalas apie ligą.
Sergantis prisitaiko prie ligos simptomų
Gydytoja V. Bielskienė sako, kad LOPL reikia gydyti laiku. Nors ligos galima būtų išvengti, daugelis, kurie suserga, net nekreipia dėmesio į ligos simptomus, nes ilgainiui net prie erzinančio kosulio žmogus prisitaiko.
„LOPL būdinga nuolatinė kvėpavimo takų obstrukcija ir lėtinis uždegimas. Paūmėjimai šią ligą blogina ir skatina tolimesnį ligos progresavimą. O jei dar tas pats žmogus serga ir gretutinėmis ligomis, tai šios ligos eiga gali būti itin sunki. Nors tikslaus LOPL sergamumo pasaulyje nėra fiksuojama, tačiau, statistikos duomenimis, LOPL pasaulyje serga apie 4–6 procentus vyrų ir 1–3 procentus moterų. Ši liga yra opi problema, nes ji yra ketvirtoje vietoje tarp dažniausių mirties priežasčių. Kaip ir visame pasaulyje, Lietuvoje sergamumo LOPL situacija labai panaši. Prognozuojama, jog 2030 metais LOPL jau atsidurs trečioje vietoje tarp dažniausių mirties priežasčių. Nuo šios ligos kasmet miršta apie 3 milijonus žmonių“, – sako V. Bielskienė.
Daug metų LOPL dažniausiai sirgdavo vyrai, kurie rūko. Tačiau pastaraisiais metais, anot gydytojos, ši liga paplito ir kitose išsivysčiusiose šalyse. Kai kur LOPL daugiau serga moterų nei vyrų.
„Įdomus faktas yra tas, kad trečiojo pasaulio šalyse daugiau LOPL serga moterys nei vyrai, bet tada ligos atsiradimo priežastimi tampa blogos gyvenimo sąlygos ir dūminės pirkios, kuriose yra deginamos atliekos ir įvairios biomasės. Be to, ir Lietuvoje yra darbų, kuriuose reikia dirbti su respiratoriais, tačiau darbuotojai motyvuoja, kad jiems tada sunku kvėpuoti, ir atsargos priemones numeta į šoną. Tai gali būti taip pat LOPL susirgimo priežastimi“, – aiškina gydytoja.
Šiauliuose yra ir labai sunkių ligos atvejų
Pasak pulmonologės V. Bielskienės, Šiauliuose yra daug žmonių, kurie kovoja su LOPL. Yra ir labai sunkių pacientų. Ir ši liga diagnozuojama kone kasdien.
„Konsultacijų kabinete kasdien apsilanko sergantys lėtine obstrukcine plaučių liga. Šia liga serga labai daug žmonių, tačiau dažniausiai lankosi tie patys sergantieji, nors kas savaitę diagnozuojame ir po kelis naujus atvejus“, – teigia gydytoja.
Pagrindiniai ligos simptomai – kosulys ir skrepliavimas.
„Daugelis žmonių, ypač vyresnių žmonių, susirgę LOPL sumažina savo fizinį aktyvumą ir prie ligos simptomų taikosi. Be to, rūkantys galvoja, kad jie kosėja dėl rūkymo. Tačiau kai atsiranda dusulys, tada dažniausiai gydytojai jau nustato pažengusią LOPL ligos stadiją. Ankstyvosiose stadijose dusulys pasireiškia tik esant sunkiam fiziniam krūviui. Tada gali atsirasti spaudimas ar veržimas krūtinės srityje. Kada dusulys jaučiamas net menkiausio fizinio krūvio metu, diagnozė aiški“, – sako gydytoja.
Rimtus susirgimus, anot gydytojos V. Bielskienės, gali slėpti ir peršalimo ligos simptomai, tačiau skirtumas tas, kad peršalimo ligos greitai praeina, o lėtiniai susirgimai – užsitęsia. Todėl, anot pulmonologės, kiekvienam reikėtų atidžiau stebėti savo sveikatos būklę, kad rimtų susirgimų būtų galima išvengti.
Tyrimo metodai ir gydymas
Pasak pulmonologės V. Bielskienės, kai pacientas skundžiasi kosuliu, skrepliavimusi ar net atsiradusiu dusuliu, jis turėtų kuo skubiau apie tai pranešti savo šeimos gydytojui. Atvykus pas specialistus pagal šiuos ligos simptomus turėtų būti atliekami tyrimai: krūtinės ląstos rentgeninis tyrimas ir spirometrijos tyrimas, kuris skirtas LOPL diagnozuoti. Šio tyrimo metu yra matuojami paciento plaučių tūris ir pagal tai diagnozuojama, kurios stadijos yra LOPL. Detalesniam paciento ištyrimui taikomi papildomi tyrimai.
„Siekiant išvengti LOPL susirgimų, pacientams rekomenduojame kasdien palaikyti aktyvų fizinį krūvį, atsižvelgiant į savo darbo pobūdį, nes kiekvienam žmogui yra reikalingas fizinis krūvis bendrai sveikatai palaikyti. Dažniausiai susirgus LOPL yra skiriami bronchus plečiantys ilgalaikiai arba trumpalaikiai vaistai bei atsikosėjimą gerinantys vaistai. Negalima nuvertinti ir liaudies medicinos priemonių, tačiau susirgus LOPL gydymo vien tik žolelėmis, nepakaks. Itin sunkiems LOPL sergantiems pacientams yra reikalingi ir deguonies aparatai. Tokių pacientų turime ir Šiauliuose. Yra gražių pavyzdžių, kai pacientai, sužinoję apie ligą, sugebėjo atsisakyti rūkymo, nors iki tol rūkė net 50 metų. Atsisakęs šio žalingo įpročio, žmogus sustabdė LOPL ligos progresavimą. Tai gražus pavyzdys, kai pacientas laikosi gydytojų rekomendacijų ir savo noru padeda kovoti su liga, kuri yra ne tik plaučių, bet ir viso kūno liga, nes sergant LOPL nukenčia širdis, suprastėja smegenų, raumenų ir kaulų sistemos veikla, atsiranda daug gretutinių ligų“, – pasakoja pulmonologė.
Stabili LOPL ligos forma, anot medikų, gydoma ambulatoriškai, tačiau kai liga pažengusi, pacientai stacionarizuojami. Pasak gydytojos V. Bielskienės, sergantiems svarbu ne tik mesti rūkyti, bet ir motyvuoti save bei norėti pasveikti, nes antraip nei gydytojai, nei vaistai jiems nepadės.
