Renalda SMALSYTĖ

Neišvengiamai kiekvieno žmogaus kišenę palietęs ekonominis sunkmetis nori nenori verčia taupyti ir brangesnius pirkinius atidėti geresniems laikams. Geresnių laikų laukia ir daugiabučių namų gyventojai, nedrįsdami nė pagalvoti apie namo renovaciją. Tai supratę mūsų valdžios vyrai ėmėsi ryžtingų žingsnių ir pateikė naują, patobulintą daugiabučių namų modernizavimo programą. Nors ši programa jau sukėlė nemažai aistrų ir prieštaringų vertinimų, tačiau specialistai pripažįsta – programa išties skatins daugiabučių namų gyventojus atnaujinti savo būstą, o, svarbiausia, kad po renovacijos išlaidos už šildymą ir renovaciją kainuos ne daugiau, nei išlaidos už šildymą, kurias mokėjo dar nerenovuoto namo gyventojai. Be to, naujojoje programoje yra daugiau „saugiklių”, naudingų namo gyventojams. Apie tai „Radviliškio naujienų” žurnalistai kalbėjosi su Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktoriumi Valiumi Serbenta.

Sudaromos išskirtinės skolinimosi sąlygos

- Daug kalbama apie naująją Daugiabučių namų modernizavimo programą. Papasakokite, kuo ta programa ypatinga ir kaip ji pasitarnaus daugiabučių namų gyventojams? - klausiame V. Serbentos.

- Daugiabučių namų atnaujinimo arba modernizavimo programa ir jos įgyvendinimas šiuo metu yra ypač aktuali tema, todėl Vyriausybė didelį dėmesį skiria šiam būsto atnaujinimo politikos klausimui. Ši programa yra viena iš Lietuvos būsto strategijos priemonių, kuri įgyvendinama siekiant didinti energijos vartojimo efektyvumą, skatinant daugiabučių namų gyventojus atnaujinti jiems priklausantį būstą.

Tam, kad Daugiabučių namų modernizavimo programa vyktų sklandžiai, o jos įgyvendinimo tempai ir mastai kaip įmanoma greičiau įgautų vis didesnį pagreitį, valstybės ir Europos Sąjungos iniciatyva, vadinamoji JESSICA (angliškai Joint European Support for Sustainable Investment in City Areas), 2009 metų birželio mėnesį buvo įsteigtas Kontroliuojantysis fondas, kurio lėšomis bus finansuojami daugiabučių namų atnaujinimo projektai. Pagal pasirašytą sutartį tarp mūsų šalies Vyriausybės ir Europos investicijų banko, Kontroliuojančiojo fondo valdytoju tapo Europos investicinis bankas.

Pagal naują finansinį modelį, įgyvendinamiems daugiabučių namų atnaujinimo projektams, įgyvendinus tam tikras energiją taupančias priemones, valstybės parama bus teikiama šiais būdais:

50 procentų padengiamos projekto parengimo ir statybos techninės priežiūros išlaidos, 15 procentų skiriama energetinį efektyvumą didinančių priemonių įgyvendinimui. Be to, nepasiturinčioms šeimoms, turinčioms teisę į kompensacijas už šildymą, 100 procentų apmokamos namo atnaujinimo modernizavimo projekto parengimo išlaidos ir kredito draudimo įmoka bei kompensuojamas lengvatinis kreditas ir palūkanos. Ir dar numatomas teikti ilgalaikis (iki 20 metų) lengvatinis kreditas su ne didesnėmis kaip 3 procentų fiksuotomis metinėmis palūkanomis.

Nuo pamatų iki stogo

- Kam konkrečiai bus skiriama valstybės parama?

- Pagal naują finansavimo modelį, valstybė teiks paramą energiją taupančioms priemonėms. Tai yra, šildymo, karšto ir šalto vandens sistemų kapitaliniam remontui ar rekonstrukcijai, langų ir lauko durų keitimui, fasadų sienų, stogo, rūsio perdangos, cokolio šiltinimui, balkonų stiklinimui pagal vieningą projektą, alternatyvios energijos šaltinių (saulės, vėjo ar kitų) įrangai.

Valstybės parama bus teikiama ir kitoms namo atnaujinimo priemonėms: liftų kapitaliniam remontui ir keitimui, pastato bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų (nuotekų sistemos, elektros instaliacijos, priešgaisrinės saugos įrenginių, vandens vamzdynų ir įrenginių) keitimui ar pertvarkymui.

Prasiplėtė finansuojamų darbų sąrašas

- Kuo iš esmės skiriasi naujoji Daugiabučių namų modernizavimo programa nuo senosios?

- Įgyvendinant Daugiabučių namų modernizavimo programą pagal senąjį finansavimo modelį, 50 procentų valstybės parama buvo teikiama sienų ir stogo šiltinimui, langų keitimui, balkonų stiklinimui, šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimui. Pagal naują finansavimo modelį valstybės parama bus teikiama didesniam energiją taupančių priemonių skaičiui, o taip pat ir alternatyvių energijos šaltinių (saulės, vėjo ir panašiai) įrangai.

Pagal naują finansavimo modelį bus teikiamas ilgalaikis lengvatinis kreditas su iki 3 procentų fiksuotomis metinėmis palūkanomis, kai tuo tarpu pagal senąjį finansavimo modelį būsto savininkai skolindavosi su 10-12 procentų metinėmis palūkanomis.

Iš esmės projekto parengimo ir įgyvendinimo tvarka nesikeičia. Kaip ir ankstesniame finansavimo modelyje, taip ir naujajame finansavimo modelyje reikia būsto savininkų dauguma priimti sprendimą modernizuoti daugiabutį, parengti investicijų projektą, organizuoti rangos darbų konkursus, įgyvendinti kompleksines namo atnaujinimo priemones.

Ekonominis sunkmetis – pats laikas renovacijai

- Ekonominiu sunkmečiu žmonės nelinkę išlaidauti ir baiminasi projektų, kurie pareikalaus išlaidų. Kodėl ekonominiu sunkmečiu reikėtų ryžtis namo renovacijai?

- Apie 66 procentai daugiabučių namų gyventojų gyvena namuose, pastatytuose 1961-1990 metais, todėl energijos taupymo efektyvumas yra itin didelė problema. Šilumos energijos taupymas yra ne tik svarbi asmeninė gyventojų investicija. Tai susiję ir su bendra valstybės ekonomine politika.

Nustatyta, kad įgyvendinus efektyvias energiją taupančias priemones tokias kaip: sienų, stogo šiltinimas, langų keitimas, balkonų stiklinimas, šilumos punkto atnaujinimas yra sutaupoma apie 50 procentų energijos. Atnaujinus daugiabutį namą vidutinė temperatūra nuo 15-16 laipsnių šilumos kyla iki 20-21 laipsnio, tad name tampa šilčiau, jaukiau ir patogiau gyventi, pagerėja gyvenimo kokybė, namo estetinis vaizdas, sumažėja mokesčiai už šildymą.

Be to, reikia atkreipti dėmesį, kad sulėtėjus ekonomikai apie 30 procentų atpigo statybinės medžiagos ir statybos darbai, todėl tai puiki proga pasirūpinti būstu, nes neprižiūrimo namo būklė tik blogės, tad jį atnaujinti yra neišvengiama būtinybė.

Nauju finansiniu modeliu siekiama, kad įgyvendinus efektyvias energiją taupančias priemones būsto savininkams už šiluminę energiją nereikėtų mokėti daugiau, negu jie mokėjo iki daugiabučio atnaujinimo.

- Renovacijos labiausiai bijo socialiai remtini, mažas pajamas gaunantys daugiabučių namų gyventojai. Ką jiems žada naujoji daugiabučių namų modernizavimo programa?

- Nepasiturintiems žmonėms, turintiems teisę į kompensaciją už šildymą, bus apmokamos visos namo atnaujinimo išlaidos. Taip pat tos šeimos, kurios turėdamos finansinių įsipareigojimų išmokant kreditą ir palūkanas, dėl vienokių ar kitokių priežasčių taps nepasiturinčiomis šeimomis, tai tuo laikotarpiu, kai jos turės teisę į kompensacijas už šildymą - valstybė padengs namo atnaujinimo išlaidas (kreditą ir palūkanas). Taigi socialiai jautrių sluoksnių atstovams taikoma itin palanki paramos sistema, kuri, tikimasi, paskatins gyventojus atnaujinti namą, kuriame jie gyvena.