Beveik dešimtadalis lietuvių susiduria su skolų išieškotojais: kaip efektyviau atsikratyti skolų
Pasiskolinti pinigų – paprasta, tačiau jų grąžinimas gali sukelti daugiau problemų nei atrodo iš pradžių. Skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ užsakymu atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų nuomonės apklausos duomenimis, 8 proc. gyventojų turi įsiskolinimų, dėl kurių su jais yra susisiekę antstoliai arba skolų išieškojimo bendrovės. Kokių priemonių imtis, kad įsiskolinimų naštą nuo piniginės pavyktų nusimesti kuo greičiau?
„Apklausos rezultatai atskleidžia ryšį tarp uždelstų skolų išieškojimo dažnumo ir plano, kaip juos grąžinti, turėjimo. Daugiausiai reikalų su skolų išieškotojais turi žemiausias pajamas per mėnesį (iki 300 eurų) gaunantys respondentai – 16 proc. Visgi mažiausiai tokias pajamas gaunančių žmonių turi planą, kaip pradelstas skolas grąžinti (23 proc.)“, – teigia Rasa Butkuvienė, bendrovės „Easy Debt Service“ vadovė.
Pasak R. Butkuvienės, kitoje pajamų skalės pusėje situacija priešinga. Virš 700 eurų gaunantys gyventojai rečiausiai (4 proc.) patenka į antstolių akiratį, tačiau daugiausiai planuoja į priekį – net 67 proc. iš jų turi planą, kaip įsiskolinimus grąžins.
Apskritai tarp skolininkų mokėjimų grąžinimo planavimas taip pat nėra toks dažnas, koks turėtų būti, kad gyventojų finansinę elgseną būtų galima vadinti pakankamai tvaria. Daugiau nei pusė (51 proc.) respondentų skolų grąžinimo plano neturi, 11 proc. dėl atsakymo nėra užtikrinti, 38 proc. teigia įsiskolinimų grąžinimą planuojantys.
„Natūralu, kad žemesnes pajamas gaunantiems gyventojams kyla daugiau kliūčių efektyviai jas paskirstyti grąžinant skolas, ypač rekordus siekiančios infliacijos fone. Tačiau norint kuo efektyviau pašalinti įsiskolinimus, svarbu sudaryti nuoseklų, prie galimybių pritaikytą mokėjimo planą, kitaip skolos dar labiau gąsdins augimu“, – teigia „Easy Debt Service“ vadovė.
Labiausiai motyvuoja finansinio saugumo siekis
Apklausos duomenimis, nors beveik dešimtadalis susiduria su skolų išieškotojais, pagrindinė motyvacija grąžinti skolas vis dėlto ateina iš vidinių paskatų, o ne dėl išorinio įsikišimo. Beveik pusė (47 proc.) nori kuo greičiau įgyti finansinę laisvę ir užsitikrinti finansinį saugumą, 28 proc. dėl įsiskolinimų jaučia gėdą, todėl nori juos kuo greičiau grąžinti.
Tik 10 proc. skolas grąžina priverstinai, dėl skolų išieškotojų įsikišimo, o 15 proc. teigia, kad jiems niekas nesuteikia motyvacijos atsikratyti įsiskolinimų.
Įmokoms skirkite didžiausią įmanomą sumą
„Norėdami kuo greičiau atsikratyti skolų naštos, peržiūrėkite savo biudžetą ir nuspręskite, kiek daugiausia per mėnesį galite skirti pradelstų skolų padengimui“, – pataria R. Butkuvienė.
Jei biudžete 50 proc. skiriate būtinosioms išlaidoms, 30 proc. – kintančioms (pramogos, drabužiai), o 20 proc. pasiliekate taupymui bei investavimui, rekomenduojama didesnę sumą skolų grąžinimui atidėti nuo kintančių išlaidų ir pasvarstyti galimybę šiek tiek atrėžti nuo būtinųjų. Perjungus biudžetą į „skolų grąžinimo režimą“ ir laikinai sumažinus įprastus poreikius, mokėjimai bus efektyvesni.
„Sniego gniūžtės“ metodo patrauklumas
Pirmenybę, pasak R.Butkuvienės, reiktų teikti finansiniams įsipareigojimams su didžiausiomis palūkanomis – net ir nedidelė skola gali nepastebimai sukaupti daug palūkanų. Kuo skubiau ją grąžinsite, tuo mažiau pinigų teks skirti palūkanų mokėjimui. Tuo metu, kai grąžinate brangiausius įsiskolinimus, kitų skolų įmokoms skirkite minimalią sumą.
Tačiau nors brangiausių skolų grąžinimas pirmiausia yra finansiškai logiškiausia strategija, kai kuriems žmonėms priimtinesnis „sniego gniūžtės“ metodas, kai mažiausia skola sumokama pirmiausia ir einama vis prie didesnių sumų.
Greiti laimėjimai gali palengvinti psichologinę įsiskolinimų naštą, taip suteikdami daugiau motyvacijos atsikratyti likusių skolų, jei jų yra daugiau. Iš apklausos rezultatų matyti, kad psichologiniai veiksniai, siekiant grąžinti pradelstus įsiskolinimus, yra reikšmingi.
Šalies gyventojų tyrimą 2022 m. balandžio 20–28 dienomis „Easy Debt Service“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1008 respondentai.
Beveik dešimtadalis lietuvių susiduria su skolų išieškotojais: kaip efektyviau atsikratyti skolų
Pasiskolinti pinigų – paprasta, tačiau jų grąžinimas gali sukelti daugiau problemų nei atrodo iš pradžių. Skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ užsakymu atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų nuomonės apklausos duomenimis, 8 proc. gyventojų turi įsiskolinimų, dėl kurių su jais yra susisiekę antstoliai arba skolų išieškojimo bendrovės. Kokių priemonių imtis, kad įsiskolinimų naštą nuo piniginės pavyktų nusimesti kuo greičiau?
„Apklausos rezultatai atskleidžia ryšį tarp uždelstų skolų išieškojimo dažnumo ir plano, kaip juos grąžinti, turėjimo. Daugiausiai reikalų su skolų išieškotojais turi žemiausias pajamas per mėnesį (iki 300 eurų) gaunantys respondentai – 16 proc. Visgi mažiausiai tokias pajamas gaunančių žmonių turi planą, kaip pradelstas skolas grąžinti (23 proc.)“, – teigia Rasa Butkuvienė, bendrovės „Easy Debt Service“ vadovė.
Pasak R. Butkuvienės, kitoje pajamų skalės pusėje situacija priešinga. Virš 700 eurų gaunantys gyventojai rečiausiai (4 proc.) patenka į antstolių akiratį, tačiau daugiausiai planuoja į priekį – net 67 proc. iš jų turi planą, kaip įsiskolinimus grąžins.
Apskritai tarp skolininkų mokėjimų grąžinimo planavimas taip pat nėra toks dažnas, koks turėtų būti, kad gyventojų finansinę elgseną būtų galima vadinti pakankamai tvaria. Daugiau nei pusė (51 proc.) respondentų skolų grąžinimo plano neturi, 11 proc. dėl atsakymo nėra užtikrinti, 38 proc. teigia įsiskolinimų grąžinimą planuojantys.
„Natūralu, kad žemesnes pajamas gaunantiems gyventojams kyla daugiau kliūčių efektyviai jas paskirstyti grąžinant skolas, ypač rekordus siekiančios infliacijos fone. Tačiau norint kuo efektyviau pašalinti įsiskolinimus, svarbu sudaryti nuoseklų, prie galimybių pritaikytą mokėjimo planą, kitaip skolos dar labiau gąsdins augimu“, – teigia „Easy Debt Service“ vadovė.
Labiausiai motyvuoja finansinio saugumo siekis
Apklausos duomenimis, nors beveik dešimtadalis susiduria su skolų išieškotojais, pagrindinė motyvacija grąžinti skolas vis dėlto ateina iš vidinių paskatų, o ne dėl išorinio įsikišimo. Beveik pusė (47 proc.) nori kuo greičiau įgyti finansinę laisvę ir užsitikrinti finansinį saugumą, 28 proc. dėl įsiskolinimų jaučia gėdą, todėl nori juos kuo greičiau grąžinti.
Tik 10 proc. skolas grąžina priverstinai, dėl skolų išieškotojų įsikišimo, o 15 proc. teigia, kad jiems niekas nesuteikia motyvacijos atsikratyti įsiskolinimų.
Įmokoms skirkite didžiausią įmanomą sumą
„Norėdami kuo greičiau atsikratyti skolų naštos, peržiūrėkite savo biudžetą ir nuspręskite, kiek daugiausia per mėnesį galite skirti pradelstų skolų padengimui“, – pataria R. Butkuvienė.
Jei biudžete 50 proc. skiriate būtinosioms išlaidoms, 30 proc. – kintančioms (pramogos, drabužiai), o 20 proc. pasiliekate taupymui bei investavimui, rekomenduojama didesnę sumą skolų grąžinimui atidėti nuo kintančių išlaidų ir pasvarstyti galimybę šiek tiek atrėžti nuo būtinųjų. Perjungus biudžetą į „skolų grąžinimo režimą“ ir laikinai sumažinus įprastus poreikius, mokėjimai bus efektyvesni.
„Sniego gniūžtės“ metodo patrauklumas
Pirmenybę, pasak R.Butkuvienės, reiktų teikti finansiniams įsipareigojimams su didžiausiomis palūkanomis – net ir nedidelė skola gali nepastebimai sukaupti daug palūkanų. Kuo skubiau ją grąžinsite, tuo mažiau pinigų teks skirti palūkanų mokėjimui. Tuo metu, kai grąžinate brangiausius įsiskolinimus, kitų skolų įmokoms skirkite minimalią sumą.
Tačiau nors brangiausių skolų grąžinimas pirmiausia yra finansiškai logiškiausia strategija, kai kuriems žmonėms priimtinesnis „sniego gniūžtės“ metodas, kai mažiausia skola sumokama pirmiausia ir einama vis prie didesnių sumų.
Greiti laimėjimai gali palengvinti psichologinę įsiskolinimų naštą, taip suteikdami daugiau motyvacijos atsikratyti likusių skolų, jei jų yra daugiau. Iš apklausos rezultatų matyti, kad psichologiniai veiksniai, siekiant grąžinti pradelstus įsiskolinimus, yra reikšmingi.
Šalies gyventojų tyrimą 2022 m. balandžio 20–28 dienomis „Easy Debt Service“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1008 respondentai.
