facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Šiauliečius piktina besitęsianti netvarka atliekų konteinerių aikštelėse. Miesto gyventojai nemato atskirties tarp mišrių atliekų ir rūšiuojamų šiukšlių tvarkymo sistemų, dažnai nė nežino, kur kreiptis dėl neišvežtų atliekų. Visa tai sukuria neigiamą požiūrį į atliekų tvarkymą bei rūšiavimą. Tad gal jau būtų pats metas ką nors keisti?

Nepakanka informacijos
Šiauliuose yra komunalinių atliekų konteinerių aikštelių, kuriose stūkso lentelės su užrašu „Šiukšlinti draudžiama“. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šiais žodžiais norima pasakyti, jog komunalinių atliekų negalima mesti šalia konteinerių, tačiau, anot šiauliečio Algirdo Drevinsko, užrašo reikšmė yra kitokia. Vykusioje apskritojo stalo diskusijoje „Kaip užtikrinti tvarką prie bendrojo naudojimo komunalinių atliekų konteinerių“ buvęs Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyr. specialistas A. Drevinskas paaiškino, kad lentele perspėjama, jog didelių gabaritų atliekoms šalia komunalinių atliekų konteinerių – ne vieta.

Jo pastebėjimu, galbūt dėl tokių neaiškių užrašų šalia konteinerių ir toliau galima atrasti senų šaldytuvų, televizorių, padangų ir kitokio „gėrio“.

„Reikia labai gerai apgalvoti, ką ant tokių lentelių rašyti, kokiais piešinukais ar dar kitaip pademonstruoti, kad žmonės suprastų, ką tai reiškia“, – išeitį, kaip išspręsti šią problemą, pateikė Šiaulių miesto gyventojas.

Nori pokyčių
Patarimų, kaip užtikrinti tvarką prie komunalinių atliekų konteinerių, pateikė ir Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacijos „Visuomeninės iniciatyvos“ pirmininkas Vytautas Kabaila. Jo aiškinimu, nevyriausybinės organizacijos „Visuomeninės iniciatyvos“, „Lieporių bendruomenės centras“ ir „Šiaurės Lietuvos kolegija“ bendrai rengia siūlymą, kuris bus teikiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai. Siūlymu bus siekiama teigiamų teisinio reglamentavimo pokyčių minimaliuose komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimuose, patvirtintuose aplinkos ministro įsakymu, kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose tvarką ir švarą aikštelėse, kuriose pastatyti komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo bendrojo naudojimo konteineriai.

Anot jo, jeigu savivaldybės bent jau tose aikštelėse, kuriose nuolat pasikartoja didelės problemos, būtų įpareigotos užtikrinti nuolatinę stebėseną vaizdo kameromis, situacija pasitaisytų bent jau iš dalies.

„Aišku, vaizdo kameros visų problemų neišspręs, bet susikaupusias problemas pirmiausia reikia spręsti teisės aktų tikslinimu, kad jie būtų nedviprasmiški. Dabar teisės aktai leidžia gana dideles interpretacijas, dėl kurių labiausiai nukenčia atliekų turėtojai, vartotojai“, – kalbėjo V. Kabaila.

Asociacijos pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad į bendrojo naudojimo komunalinių atliekų konteinerius nuolat metamos maisto atliekos, todėl gyventojams po langais tenka kęsti smarvę. Šiaulietis mano, kad problema išsispręstų, jeigu bendrojo naudojimo komunalinių atliekų konteineriams būtų taikomas ne 10, bet 25 metrų minimalus atstumas nuo artimiausio daugiabučio.

Galbūt būtų verta pamąstyti ir apie atskirų taisyklių aikštelėse išplatinimą, kurios būtų skirtos tiek atliekų turėtojams, tiek vežėjams, tiek regioniniams atliekų centrams, tiek savivaldybėms. Kiekvienais metais tokia informacija galėtų būti tikslinama. Galbūt net būtų tikslinga išleisti knygutę su visomis taisyklėmis, grafikais, iliustracijomis ir pan.

„Savivaldybės, vežėjai, atliekų centrai atmintinai žino įstatymus, o iš atliekų turėtojų reikalauti, kad jie atmintinai žinotų savo pareigas ir įsipareigojimus, yra per daug sudėtinga. Kiekvienam atliekų turėtojui visą tai žinoti yra neįmanoma. Jeigu būtų taisyklės, kur būtų surinktas visas įstatymų teisės aktų ir savivaldybės sprendimų rinkinukas, o po to surengti mokymai atskiroms gyventojų grupėms pagal mikrorajonus, seniūnijas, seniūnaitijas, tada būtų galima reikalauti iš atliekų turėtojų atsakomybės, supratimo ir juos reikalui esant, drausminti ir galbūt bausti“, – sakė V. Kabaila.

Neprisiima atsakomybės
VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) vadovas Žilvinas Šilgalis pakreipė temą ir prabilo apie žmogaus ir verslo sąmoningumą. Anot jo, esminė problema yra ta, kad nuo „ECO“ sistemos perėjome prie „EGO“ sistemos. Dabar žmonėms visko reikia, jie visko nori, vartojimas auga, o verslas tik deklaruoja, kad yra suinteresuotas žiedinės ekonomikos principų laikymosi.

„Jeigu ir toliau taip eisime, tai mūsų planetoje nieko nebebus: nei galimybės užsidirbti, nei galimybės geriau gyventi. Visi turime „stabdyti arklius“, įvertinti klaidas ir kurti sistemą iš pradžių“, – akcentavo Ž. Šilgalis.

Jis pripažino, kad nelegalių sąvartynų, susidariusių prie konteinerių, iš tiesų yra daug, tačiau paragino pažiūrėti, kaip skirtingai visi į tai žiūrime. RATC‘ai, politikai aiškina, kad už švarą šalia konteinerių atsakingi patys gyventojai. Gyventojai dėl netvarkos kaltina vežėjus, valdžią ar administratorius. O jo nuomone, iš esmės dėl to tiek vieni, tiek kiti yra teisūs, bet kartu ir neteisūs. Už tvarką esame atsakingi visi kartu ir tarp mūsų nėra nei geresnių, nei blogesnių. Natūralu, kad RATC‘ai turi rūpintis infrastruktūra, politikai – priimti sprendimus, orientuotus į visuomenės gerovę, o gyventojai taip pat turi jausti atsakomybę, kaip ir šeimininkaudami savo namuose.

„Juk gyventojas savo namuose ant saloninio staliuko nepalieka neplautų lėkščių ar šiukšlių krūvos, o jeigu vyras ne tam skirtoje vietoje numeta kojines, žmona jį visada sudrausmina. O kaip yra su konteineriais šalia namų? Ar tai nėra ta pati vieta, kuri gyventojams turėtų rūpėti? Jeigu gyventojas, kuris rūšiuoja, mato, kad kaimynas nerūšiuoja, atliekas meta, kur pakliuvo, ir jo nesudrausmina, klausimas, kas tai turi padaryti. Taip, galima prie kiekvieno konteinerio pastatyti po atsakingą asmenį, bet kiek tada kainuos pati sistema. Ar tie patys žmonės norės tokią sistemą išlaikyti?“ – retoriškai klausė Ž. Šilgalis.

ŠRATC‘o vadovo pastebėjimu, nepriklausomai nuo to, kokie yra konteineriai: antžeminiai, požeminiai ar pusiau požeminiai – visur yra tų nelegalių sąvartynų. Tai yra ne vieno ar kito regiono, bet bendra problema, kuri, deja, iki šiol nėra sprendžiama.

Nesilaiko bendrų taisyklių
UAB „Ecoservice“ direktorė Daiva Skrupskelienė antrino, kad konteinerių aikšteles stambiagabaritėmis atliekomis prisišiukšliname patys. Jeigu norime, ką nors pakeisti – turime pradėti patys nuo savęs, nes juk visi žinome, kad netvarka sąvartyne pritraukia dar didesnę netvarką, o švara – tvarką.

„Visi turime skirtingus gyvenimo būdus. Gali žmogus kaupti savaitę laiko neplautus indus, o po to sekmadienį viską sutvarkyti, bet yra ir tų, kurie lėkštes išplauna kiekvieną kartą. Kuris būdas teisingas, mes žmogui nenusakysime, bet tol, kol jis yra asmeninėje erdvėje, jis gali pats spręsti, o kai visa išeina į viešą erdvę ir kai aš primetu savo tvarkymosi būdą kaimynui, tada yra nesmagu, tada norisi, kad vienodai visi sutartų“, – kodėl svarbu visiems laikytis bendrų taisyklių, priminė D. Skrupskelienė.

Jos teigimu, 2019 m. prie konteinerių paliktų stambiagabaričių atliekų iš tiesų žymiai padaugėjo. Panašu, kad šiais metais tokių atliekų bus ne ką mažiau.

„Pirmasis karantinas mums aiškiai parodė, kiek mes turime laisvo laiko, kam jį skiriame ir kad iš tiesų turime labai daug pinigų. Tai labai aiškiai matoma prie konteinerių stambiagabaritėmis atliekomis“, – sakė bendrovės direktorė.

Toks gyventojų elgesys pašnekovę stebina, nes Šiauliuose keturis kartus per metus, nustatytą dieną, žmogus gali išsinešti savo stambiagabarites atliekas, kurios vėliau būna surenkamos apvažiavimo būdu. Dar vieną kartą per metus galima nemokamai užsisakyti stambiagabaričių atliekų išvežimo paslaugą tada, kai to reikia.  Užtenka paskambinti į atliekų tvarkymo centrą, užsisakyti paslaugą ir sutartu laiku tos atliekos būna išvežamos.

„Realiai kiekvienas gyventojas Šiaulių mieste turi galimybę legaliai, tvarkingai, sutartu laiku penkis kartus per metus atsikratyti stambiagabaričių atliekų. Tik klausimas, kiek iš jūsų tai žino? Turime tvarką, teisinį pagrindą, sutartį, taisykles, apie kurias turime visi žinoti, tai kodėl darome bet kaip?“ – teiravosi D. Skrupskelienė.

Anot jos, jeigu žmonės paskambintų, užsiregistruotų stambiagabaričių atliekų išvežimui, kaimynams nereikėtų matyti tos netvarkos, merui būti nepatenkintam, o vežėjui kaltam, kad per dvi dienas to sąvartyno nepastebėjo.

2021 09 20 7

Susirinkę gyventojai nėra patenkinti atliekų tvarkymo sistema.
Autorės nuotr.

2021 09 20 4

A. Drevinskas sakė, kad žmonėms trūksta informacijos.
Autorės nuotr.

2021 09 20 5

Ž. Šilgalis akcentavo, kad už tvarką esame atsakingi mes visi.
Autorės nuotr.

2021 09 20 2

V. Kabaila informavo, kad yra rengiamas pasiūlymas Aplinkos ministerijai.
Autorės nuotr.

Į viršų