Rugsėjis jau ant nosies, o gražios kalbos apie mokytojo profesijos prestižą, apie pagarbą pedagogui, geresnes darbo sąlygas, dėmesį ugdymo kokybei ir kitus ausiai malonius dalykus išsisklaidė kaip rytmečio rūkas.

Pedagogų bendruomenė sunerimusi
Rugpjūčio vidury Šiaulių miesto savivaldybės spaudos konferencijoje su nerimu kalbėta, kad daug nežinios, kaip reikės organizuoti darbą šiais mokslo metais, buvo abejota dėl moksleivių testavimo tvarkos, pasigesta iš ministerijos klerkų noro tartis, įsiklausyti į pasiūlymus, pasigilinti į praėjusių mokslo metų patirtį. Po savaitės sužinoma, kad nauji Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) nurodymai dar bus paskelbti kitą antradienį, kai vyks pasirengimo mokslo metams aptarimas,  ŠMSM kartu su Nacionaline švietimo agentūra (NŠA) dar tik rengia – jie bus skelbiami „artimiausiomis dienomis“. Panašu, kad švietimo ministerijos darbo stilius nė kiek nesikeičia – tartis su švietimo bendruomene nematoma prasmės. Išsiuntinėjo rekomendacijas, ir žinokitės.

„Rugpjūčio 17 d. ŠMSM vyko susitikimas su nevyriausybinių švietimo organizacijų, mokyklų asociacijų, švietimo profesinių sąjungų, savivaldybių, mokinių, vaiko teisių apsaugos atstovais. Jame pristatyti planai, kaip švietimo įstaigose ugdymas vyks nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. Ministrė profsąjungų atstovams siūlė pasirašyti įsipareigojimą / susitarimą dėl „esminių principų“ darbuojantis švietimo įstaigose pandemijos metu. Lietuvos švietimo darbuotojų ir mokytojų profesinių sąjungų susivienijimas (LŠMPS) atsisakė pasirašyti, kol neaiškios nei tų įsipareigojimų (t. y. papildomų funkcijų) sąlygos, nei priemonės tokių įsipareigojimų vykdymui“, – informavo susivienijimo pirmininkas Egidijus Milešinas.

„Liepos mėnesį ŠMSM savivaldybėms ir švietimo įstaigų vadovams išsiuntinėjo rekomendacijas dėl ugdymo organizavimo nuo rugsėjo 1 d. Dėl šių rekomendacijų ŠMSM nei tarėsi, nei reagavo į anksčiau švietimo praktikų ir darbuotojų atstovų teiktas pastabas, pasiūlymus, patarimus, reikalavimus, o dabar siūloma „susitarti“ siūlant pasidalyti visomis atsakomybėmis, prisiimti naujus įsipareigojimus (kurių mokytojai visada ir be visų susitarimų turi į valias)“, – piktinasi LŠMPS Šiaulių skyriaus pirmininkė Rasa Jasmontienė.

Žingsnis atgal
Profsąjungos nesutinka, kad mokytojams būtų sukrauta papildomų atsakomybių: dėl nuotolinio mokymo proceso trūkumų atsiradusių ugdymo spragų likvidavimas, individuali papildoma pagalba, nuotolinio, mišraus, hibridinio mokymo darbų tvarka ir apskaita, testavimo organizavimas, vakcinacijos propaganda ir t. t., neskyrus tam papildomų lėšų.

Pasak R. Jasmontienės, nueita lengviausiu keliu: bendruomeninei veiklai skirtas valandas pavertė kontaktinėmis valandomis, taigi pavadinimą pakeitus mokytojui atlyginimas nedidėja, tik sumažinamas apmokėjimas už kitas veiklas, kurias jis vis tiek privalės atlikti. Argi nebuvo galima apsitarti, iš kokių lėšų mokytojams bus mokama už papildomas konsultacijas spragoms kamšyti? Šalyje didelė dalis mokytojų neturi viso etato, būtų galima svarstyti apie šių papildomų veiklų įtraukimą į mokytojo etatą. Vienas iš sprendimų, jei kiekvienai mokyklai tikslinė suma būtų pridėta. Tačiau panašu, kad ministerija mano kitaip, tikrai nesiūlo mokytojams nei geresnių darbo sąlygų, nei atverti kišenės nuo rudens: rugpjūčio 18 d. Vyriausybė be jokių diskusijų priėmė mokytojus diskriminuojančius mokyklų finansavimą nustatančios tvarkos aprašo pakeitimus, dėl kurių mokytojų krūvis padidėja, o atlyginimas  – ne. Vadinasi, kaip visada, mokytojas daug papildomų darbų atliks savo laisvalaikio sąskaita ir – už dyką.

Pasak E. Milešino, šis finansavimo tvarkos pakeitimas nenumato problemų sprendimo, o tik perskirsto lėšas: „Nukentės neformalusis švietimas, nes jo sąskaita bus uždengtas mokymo lėšų trūkumas kitiems dalykams ir bus sumažintas mokytojams bendruomeninei veiklai skirtų valandų skaičius. Tai reiškia ėjimą atgal, į laikus, kai mokytojams nebuvo mokama už didelę dalį jų atliekamų darbų.“

Anot LŠMPS pirmininko, susidariusios problemos sprendimui trūksta elementarios pagarbos mokytojui, pernai pailginti mokslo metai, o lėšų apmokėti už daugiau vedamų pamokų nebuvo skirta. Ir kol šių lėšų, kurių skyrimą numato galiojantys teisės aktai, nebus, tol bus taupoma mokytojų sąskaita. „Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ne kartą teikėme pasiūlymus, kaip problemą spręsti iš esmės. Tam užtektų 5 mln. eurų paskutiniam šių metų ketvirčiui. Tačiau vis išgirsdavome atsakymą, jog Vyriausybė nepritaria šių lėšų didinimui. Panašu, kad kol švietimas neprieis liepto galo, tol problemos ir toliau bus maskuojamos, o ne sprendžiamos“, – pranešime spaudai pastebi E. Milešinas.

Hibridiniam ugdymui nepasiruošta
„Apmaudu, bet iš ministerijos pateiktos informacijos matyti, kad valdininkai mišrų ugdymą (kai klasė savaitę eina į mokyklą, o kitą savaitę mokosi nuotoliniu būdu) tapatina su hibridiniu (kai dalis tos pačios klasės mokinių mokosi mokykloje, o kiti pamokoje „dalyvauja“ nuotoliniu būdu) ugdymu, – komentuoja R. Jasmontienė. – Tai labai keista, nes iki šiol ministerija lyg ir skyrė šiuos du skirtingus ugdymo proceso organizavimo modelius. Tokia painiava yra iš anksto užprogramuota, nes jokiame teisės akte šie skirtingi mokymo(si) būdai nėra aprašyti, o visi vadovaujasi Nacionalinės švietimo agentūros paruošta rekomendacija – „Nuotolinio mokymo(si)/ugdymo(osi) vadovu.“ Svarbu, kad taikant hibridinio ugdymo modelį pasiruošimas pamokai dvigubai sudėtingesnis, nes iškyla ir vertinimo, ir klasės darbingumo valdymo problemos. Hibridiniam ugdymui būtinas mokytojo padėjėjas, progimnazijos klasėse hibridinis ugdymas efektyvus tik tada, kai dirba du mokytojai, be pagalbininko pasiekti rezultatų neįmanoma. O padėjėjų neturime. Be to, šiam modeliui reikalingos įrangos taip pat trūksta.“ Ja aprūpinti mokyklas ir apmokyti darbuotojus dar tik ruošiamasi pradėti nuo rugsėjo.

Pensininkų išeitinėms – trupiniai
Prieš keletą metų, kad būtų paskatinta mokytojų kaita, nuspręsta pensinio amžiaus mokytojus išlydėti į užtarnautą poilsį išmokant 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitines kompensacijas. Tai buvo siejama su mokytojų skaičiaus optimizavimu, kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu. Kas spėjo šia priemone pasinaudoti, drąsiai atsisveikino su mokykla. Praėjusios kadencijos Vyriausybė pasiūlė biudžetą, kuriame numatė tik 1 mln. mokytojų išeitinėms išmokoms. Atsižvelgiant į didelį lėšų poreikį šios priemonės finansavimas padidintas iš skolintų lėšų ir 2020 m. mokytojų išeitinėms išmokoms panaudota 4,8 mln. eurų. Išmokas gavo apie 1 300 mokytojų.

2021 m. lėšų poreikis sudaro 6,4 mln. Eur. Išmokų prašoma 1 475 mokytojams. Gali būti, kad dalis mokytojų nutarė pasitraukti dėl smarkiai pasikeitusių darbo sąlygų, būtinybės pamokas vesti nuotoliniu būdu.

Ministerija pasiūlė išeitį. „Nesant galimybių patenkinti visą išmokų poreikį, šalys gali sutarti dėl mažesnės išeitinės išmokos. Pažymėtina, kad šiais metais savivaldybių finansavimas didėja net apie 141 mln. eurų. Tad savivaldybės galėtų prisidėti“, – rašoma ministerijos puslapyje. Ministerija komentuoja, kad išeinančių pedagogų-senjorų skatinimo priemonė buvo aktuali anksčiau, dabar atėjo laikas, kai didesnį dėmesį reikia skirti ne pasitraukimui, bet pradedančių mokytojų pritraukimui į mokyklas, nes mokytojų pradeda trūkti.

Visiems mokytojams, kurie sulaukia pensinio amžiaus ir išeina į pensiją, pagal Darbo kodeksą priklauso dviejų vidutinių darbo užmokesčio dydžių išeitinė išmoka, pateikus prašymą. Ją skiria darbdavys. Ji mokama iš klasės krepšelio ar savivaldybės lėšų.

Panašu, kad po tokiu valdininkų dalgiu pakliuvo kelios šiaulietės pedagogės. Prašymus išeiti į pensiją parašė, tikėdamosi padorių išeitinių, ir sužinojo, kad lėšų – nėra. Ikimokyklinės įstaigos direktorės D. T. teigimu, gaus, kiek priklauso pagal Darbo kodeksą. Gal šiek tiek daugėliau. O jeigu netinka – gali likti darbo vietose. Pedagogų trūksta. „Nebeskirdama lėšų mokytojams-senjorams žadėtoms išeitinėms išmokoms ir primygtinai siūlydama pensininkams likti dirbti mokyklose (iki gyvenimo pabaigos?), ministerija dar kartą patvirtino apverktiną profesijos vertinimą“, – sako R. Jasmontienė ir bandys įtikinti miesto Savivaldybę, kad atidirbusios po 20-30 metų, gyvenimą atidavusios šiauliečių vaikams lopšelio-darželio auklėtojos nusipelnė ir nuoširdžios padėkos, pagarbos, ir deramo atlygio. Tikisi, kad Savivaldybė ras lėšų pedagogių lūkesčiams įvykdyti.

Neskubės uždaryti
Yra ir gerų dalykų, ministerija vykdo įsipareigojimą didinti atlyginimus švietimo pagalbos specialistams, finansuojamos papildomos ugdymo valandos pradinėse klasėse, tobulinamas mokyklų bibliotekų finansavimas, numatyta lėšų privalomam ikimokykliniam ugdymui užtikrinti vaikams iš šeimų, patiriančių socialinę riziką.

R. Jasmontienės teigimu, ministerija parengė gana aiškias, konkrečias lenteles, kaip pandemijos sąlygomis vyks ugdymas. Mokslo metai pradedami „geltonajame“ pandemijos lygyje. Žadama, kad ikimokyklinis, priešmokyklinis ir pradinis ugdymas vyks kontaktiniu būdu bet kokiame COVID situacijos lygmenyje. Pagaliau suprasta, kad mažųjų „mokymasis namuose“ neefektyvus, žalingas emocinei būklei ir brangus, nes tėvams prireikia nedarbingumo pažymų vaikų priežiūrai. Abiturientai kontaktiniu būdu galės mokytis bent nuo vasario 1-osios, kad ramiai pasiruoštų egzaminams. 5-11 klasių mokiniai mokysis kontaktu esant „geltonam ir žaliam“ epideminiam  lygiui, o „raudonajame“ kontaktinis mokymas galimas tik klasėse, kuriose visi mokiniai bus paskiepyti arba reguliariai testuojami. Klasėse kontaktu mokomi ir specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) vaikai. Kitiems mokiniams „raudonajame lygyje“ prasidėtų mišrus mokymas.

Klausimai kol kas be atsakymų
„Vis dėlto atsakymų į mokytojams svarbius klausimus, kaip visada, pradedant naujus mokslo metus, ŠMSM neturi, –  sako R. Jasmontienė. – Kada Lietuva atsidurs „raudonajame“ lygyje, t. y. kokie turėtų būti sergamumo rodikliai, įpareigojantys Vyriausybę stabdyti kontaktinį mokymą? Ar sprendimas nutraukti kontaktinį mokymą bus skelbiamas visos šalies mastu, ar bus galimybės savivaldybėms priimti savus sprendimus, kaip tai buvo praėjusių mokslo metų pabaigoje? To ŠMSM nežino“.

Pasak R. Jasmontienės, profsąjungos negavo atsakymo, kaip mokytojams bus apmokama už smarkiai padidėjusias darbo apimtis mokant hibridiniu būdu. Be to, ŠMSM kartoja būtinybę skatinti vaikus nuo 12 metų savanoriškai skiepytis ar testuotis, tačiau nesugeba paaiškinti, kaip ir kas tai turės daryti bei kokių rezultatų tikimasi sulaukti. „Žinant lietuviškos mokyklos tradicijas, galima spėti, kad visa tai vėl bus palikta ant mokytojų, klasių auklėtojų ir kitų mokyklos darbuotojų pečių. Ir kas bus kaltas, jei mokiniai atsisakys skiepų ir testų?“ –  svarsto Šiaulių skyriaus pirmininkė.

R. Jasmontienė įsitikinusi, kad ŠMSM ne paskutinėmis rugpjūčio dienomis, o gerokai anksčiau turėjo imtis veiksmų, kad mokslo metai prasidėtų be painiavos ir nežinomybės. Antradienį Klaipėdoje organizuojama konferencija, kurioje dalyvaus Vyriausybės ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai, mokslininkai, savivaldybių administracijų ir mokyklų bendruomenių atstovai. Rugpjūčio 25 d. bus organizuojami pasitarimai-vaizdo konferencijos mokyklų vadovams, pavaduotojams ugdymo organizavimo naujais mokslo metais aktualiems klausimams aptarti. Ar ne per vėlai? Ko tikimasi iš diskusijų, kai rugsėjis jau čia pat ir pakeitimams laiko nelikę?

E. Milešinas: „Nukentės neformalusis švietimas, nes jo sąskaita bus uždengtas mokymo lėšų trūkumas kitiems dalykams ir bus sumažintas mokytojams bendruomeninei veiklai skirtų valandų skaičius. Tai reiškia ėjimą atgal, į laikus, kai mokytojams nebuvo mokama už didelę dalį jų atliekamų darbų.“
Asmeninio archyvo nuotr.

R. Jasmontienė: „Žinant lietuviškos mokyklos tradicijas, galima spėti, kad visa tai vėl bus palikta ant mokytojų, klasių auklėtojų ir kitų mokyklos darbuotojų pečių. Ir kas bus kaltas, jei mokiniai atsisakys skiepų ir testų?“
Autorės nuotr.