Pandemijos įkaitinta nekilnojamojo turto (NT) rinka, ribotas pirminės rinkos būstų sandėlis ir jų pirkimas iš brėžinių pakeitė NT pirkėjų elgesį. Rinkdamiesi būstą gyventojai yra atsargesni, vis dažniau konsultuojasi su teisininkais ar statybų ekspertais, pirmenybę teikia butams su pilna apdaila, vis svarbesnis tampa vaizdas pro langą ir vystytojo patikimumas.

Rinktis buto – su ekspertu
Nors NT rinka pastaruoju metu priminė lenktynes su laiku, vystytojai skubėjo ir vis dar skuba statyti, o pirkėjai – pirkti, praėjusių metų viduryje prasidėjęs butų pirkimo vajus būsimų naujakurių reiklumo ir įsitraukimo į statybų procesą nesumažino, priešingai – kaip tik padidino.

„Net ir itin spartaus naujų būstų pasiūlos mažėjimo laikotarpiu daugelis pirkėjų atidžiai analizavo rinką, ieškojo išskirtinių projektų, atidžiai skaitė sutartis, iš statytojų reikalavo lankstumo ir dėmesio savo poreikiams, užtikrintumo. Tai vertiname palankiai ir siejame ne tik su išaugusiu visuomenės išprusimu, bet ir žmonių atsargumu. Pirkėjai nori jaustis saugūs ir būti užtikrinti, kad jų pinigai bus investuoti tinkamai, o ateityje neteks gailėtis sprendimo“, – sako vienos didžiausių NT bendrovių „Realco“ vadovas Julius Dovidonis.

Būstų pirkėjai pastaruoju metu atidžiau skaito sutartis, jas analizuoja ir lygina su kitų NT vystytojų sutartimis. J. Dovidonio teigimu, jau nebestebina, kai į pirkėjo apsisprendimą pirkti ar ne įsitraukia teisininkai, statybų ekspertai, brokeriai. Eksperto nuomonė tampa svarbesnė nei giminaičių ar draugų. Visgi ekspertus vis dar dažniau linkę pasitelkti tie pirkėjai, kurie nėra tikri dėl savo pasirinkimo, svarsto, ar nepermoka už būstą, vertina dominančio būsto likvidumą.

Iš NT vystytojų pirkėjai dažniau reikalauja lankstumo, įmokų skaidymo, taip pat nuolaidų pinigine išraiška bei dovanų – paprastai kaip nemokamą priedą prie būsto tikimasi gauti sandėliuką ar automobilio parkavimo vietą. Vieta, o neretai ir dvi, automobiliui statyti apskirtai tapo vienu iš svarbiausių pirkėjų prioritetų renkantis būstą, ypač tankiau apgyvendintuose rajonuose.

„Liepos mėnesį atlikome vilniečių apklausą ir jos rezultatus palyginome su analogiško pernai atlikto tyrimo duomenimis. Žmonių, kuriems renkantis būstą svarbiausia yra automobilių parkavimo galimybė, padaugėjo 7 proc. – nuo 45 proc. 2020-aisiais iki 52 proc. šiemet“, – pastebi J. Dovidonis.

Vystytojo reputacija vis svarbesnė
Kitas svarbus kriterijus, stebimas pastaruoju metu, yra tas, kad labai svarbi tampa ne tik konkreti data, kada bus baigtos būsto statybos, bet ir informacija apie kiekvieną jų etapą. Pirkėjai seka, kaip darbai vyksta ir ar nevėluojama, nori realiu laiku žinoti, kas yra daroma statomame NT objekte. Šis pirkėjų elgesio pokytis pradėjo ryškėti, kai neliko galimybės rinktis būstų jau pastatytuose projektuose ir stipriai išaugo iš brėžinių perkamų būstų skaičius.

„Natūralu, kad tuo domisi perkantieji „iš brėžinių“ – jie turi baimių, ar būstas tikrai bus pastatytas, net jei NT vystytojas ir patikimas. Todėl iš statytojų tikimasi proaktyvumo – periodinių naujienlaiškių apie statybų progresą, nuotraukų ir panašiai. Pastebime, kad tokiam elgesiui įtakos turi ir nuogirdos apie vystytojų atšaukiamas rezervacijas. Kad nuogąstavimų būtų kuo mažiau, savo klientams netrukus pasiūlysime specialią sistemą, kurioje prisijungus galima sekti, kaip vyksta namo statybos, kokie darbai planuojami ir pan.“, – komentuoja J. Dovidonis.

Vadovas pabrėžia, kad perkant būstus iš brėžinių ypač svarbus tampa vystytojo vaidmuo, jo reputacija ir patikimumas. „Kad didėja vystytojo svarba, rodo ir sostinės naujakurių apklausos – šių metų liepą atliktoje apklausoje beveik kas penktas respondentas nurodė, kad renkantis būstą jam svarbus projekto vystytojas ir tai buvo 4 proc. aukštesnis rezultatas nei analogiškoje apklausoje pernai“, – skaičiuoja J. Dovidonis.

Atidžiau vertina aplinką ir vaizdą pro langą
Apklausos duomenimis, absoliučiai daugumai (87 proc.) respondentų, renkantis konkretų būstą, neskaitant kainos ir jo dydžio, svarbiausia vis dar išlieka vieta mieste. Tačiau vis dažniau imamas vertinti ir rajonas, gatvė bei konkreti statomo objekto vieta, ar greta yra naujos, ar senos statybos pastatai, taip pat jo ateities perspektyvos ir likvidumas.

Palyginti su ankstesniais metais, vis svarbesnis darosi būstų langai – jų orientacija ir vaizdas pro juos. Šiemet langų orientaciją kaip svarbią nurodė 58 proc. gyventojų, kai pernai tokių buvo 54 proc., o vaizdą pro langą vertina 47 proc. respondentų šiemet ir 38 proc. praėjusiais metais.

„Gyventojams labai svarbu, kad pro langus matytųsi geras vaizdas – graži panorama ar patrauklus, apželdintas kiemas, kad priešais esantis namas būtų atitolęs pakankamai. Tai buvo svarbu visada, tačiau pastaruoju metu tokį norą išsako beveik kiekvienas, net ir perkantieji būstus investicijai žiūri ne tik į atsiperkamumą, bet ir į emocinį aspektą“, – akcentuoja J. Dovidonis.

Pilna apdaila ir galimybė įsigyti būstą bei pasirašyti notarinę sutartį jau po jo įrengimo taip pat vis dažniau tampa vienu iš esminių pirkėjų lūkesčių. Vadovas šį pirkėjų elgesio pokytį sieja su tuo, kad pastaruoju metu itin išaugusi apdailos darbų specialistų paklausa ir būstą su daline apdaila įsigijusiems žmonėms sudėtinga rasti patikimų specialistų, susitarti dėl darbų terminų.

Keičiasi kiemų vaizdas
Keičiasi ne tik pirkėjų elgesys, bet ir pačių NT vystytojų požiūris – jie vis daugiau dėmesio skiria kiemo želdynams savo projektuose. Žaliosios erdvės tampa vienu svarbiausių prioritetų. Pasak vienos didžiausių NT vystytojų ekspertų, pastaruosius kelerius metus aplinka yra vienas svarbiausių aspektų planuojant sklypų užstatymą ir projektuojant naujus daugiabučius. Dėmesį aplinkos gerbūviui, kaip vieną iš požymių, kuris siejasi su geru NT vystytoju, įvardija ir trys iš dešimtiems naujakurių Vilniuje, o net pusei jų svarbus vaizdas pro langą, rodo „Realco“ užsakymu šių metų liepą „Spinter Research“ atlikta apklausa.

„Vystomos teritorijos apželdinimo planas yra viena pagrindinių projekto koncepcijos dalių, pristatoma dar pirminėje, projektinių pasiūlymų viešinimo, stadijoje. Želdinių planas svarbus tiek dėl vientisos gyvenvietės idėjos, tiek dėl techninių galimybių – želdiniams įmantrėjant, jų daugėjant, būtina apskaičiuoti kiemo apkrovas, tiek dėl visuomenės informavimo. Be to, didėjant visuomenės lūkesčiams, siekiama, kad namo aplinka būtų ne tik funkcionali, bet ir estetiška, tenkintų gyventojų poreikius“, – komentuoja NT plėtros bendrovės „Realco“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Kristina Grubliauskaitė-Svitojė.

Augantį dėmesį kiemo želdiniams demonstruoja ir šios srities specialistų įtraukimas – projektuojant landšaftą vis dažniau pasitelkiami ir kraštovaizdžio architektai, kurie parenka konkrečius augalus, numato kiemo zonas ir infrastruktūros elementus, tokius kaip suoliukai, šiukšliadėžės, dviračių stovai, vaikų žaidimų aikštelės ir kt. Pasak kraštovaizdžio architektės Dovilės Ivanauskienės, NT vystytojai noriai investuoja į pridėtinę vertę kuriančią aplinką.

„Prieš keliolika metų buvo populiarus šabloninis gyvenamųjų erdvių apželdinimas, todėl visi kiemai atrodė gana panašiai. Dabar prie naujų vystomų projektų atsiranda bei akis džiugina ir daugiamečių gėlių gėlynai, ir mūsų klimato sąlygoms tinkančios retesnės krūmų ar medžių rūšys. Kiemas vis dažniau tampa unikalia NT projekto vizitine kortele, kuriame atkartojamas namo stilius ar jo elementai“, – teigia D. Ivanauskienė.

Sodinti gali visi, prižiūrėti – specialistai
Kaip vieną šiuolaikinio apželdinimo pavyzdžių pašnekovė nurodo gyvenamųjų namų projekto „Žvėryno panoramos“ želdyno koncepciją. Projektuojant teritoriją skirtingose daugiabučių terasose buvo įrengtos poilsio ir sporto aikštelės, sumaniai, siekiant atliepti greta plytintį Karoliniškių kraštovaizdžio draustinį, parinkti gėlynų, krūmų ir medžių deriniai. Iš viso teritorijoje pasodinti 2,7 tūkst. augalų, kurie ne tik kuria žalią oazę kieme, bet ir suteikia privatumo pirmų aukštų gyventojams. Be to, pasirinkta pastelinių spalvų ir pilkos atspalvių danga, sporto įrengimai ir kiti mažosios architektūros elementai, kurie atkartoja namų fasadų stilistiką.

Rengdami kraštovaizdžio projektą, specialistai atsižvelgia į kiemo ir aplinkinės teritorijos reljefą, projekto kontekstą, tūrius, insoliaciją, funkcinius ryšius ir santykį su greta esančiais objektais. Visgi, želdynų parinkimas priklauso ne tik nuo šių parametrų, bet ir jiems reikiamos priežiūros.

„Jei nenumatytas želdynų laistymas ir speciali priežiūra, dažniausiai sodinamos ilgametės, lietuviškai žiemai atsparios pilkosios lanksvos, kalniniai serbentai, šermukšnialapė lanksvūnė. Pasirenkant medžius dominuoja miestuose gerai vešinčios liepos ir klevai“, – vardija kraštovaizdžio specialistė.

Bendrovės ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad konkrečių želdynų parinkimas tampa ypač opus, jei galimybes riboja techniniai niuansai. „Pavyzdžiui, dažniausiai vidinis kiemas formuojamas ant požeminės automobilių aikštelės perdangos, tad dirvožemio sluoksnis čia gana plonas. Tai gana stipriai apriboja želdynų parinkimą. Sumanius sodinti didelį kiekį medžių ir taip sukurti parko įvaizdį, toks sprendimas būtų sunkiai įgyvendinamas. Tad tokiu atveju tenka rinktis augalus su mažesniu šaknynu. Svarbu ir gyventojų poreikiai – kad butų langų ir šviesos srauto pro juos po kelerių metų neužstotų išsišakoję medžiai“, – sako K. Grubliauskaitė-Svitojė.

NT vystytojams pasirūpinus kiemo želdynais neretai iškyla klausimas, kas turėtų juos prižiūrėti. Tradiciškai kiemo priežiūra rūpinasi namą administruojanti įmonė, tačiau neretai prireikia ir apželdinimo specialistų pagalbos.

„Kokybiškai sutvarkyta aplinka yra tarsi dovana būsimiems gyventojams, tačiau ji įpareigoja, nes augmenija yra gyva ir ja reikia nuolat rūpintis, formuoti. Tam turi būti samdomi privatūs sodininkai ar apželdinimo bei aplinkos priežiūros paslaugas teikiančios įmonės, kurios sistemingai prižiūrėtų želdinius, stebėtų jų pokyčius ir laiku priimtų būtinus sprendimus. Tik taip įmanoma užtikrinti, kad ir po kelerių metų želdynai bus tokie pat gražūs, kaip ir įsikūrimo naujuose namuose dieną“, – sako D. Ivanauskienė.

Žaliųjų erdvių prie naujų projektų gausėjimą skatina ir kintanti miesto vizija. Šiemet Vilniaus miesto savivaldybė skatina daugiabučių gyventojus sodinti gėlynus ir kitus želdinius po langais, balkonais ar bendro naudojimo kiemuose, tačiau šie veiksmai prieš tai turėtų būti suderinti su savivaldybe, kad pasodinti želdiniai nebūtų laikomi nelegalia gyventojų iniciatyva, o kiemai nevirstų chaotiškomis teritorijomis.

„Realco“ ekspertai taip pat sveikina gyventojų iniciatyvas sodinti želdinius, tačiau rekomenduoja tai daryti tik pasitarus su specialistais, kad būtų ne tik išlaikyta bendra stilistika, bet ir parinkti konkrečiai teritorijai, dirvožemiui tinkami augalai, nepažeista namo konstrukcija.

2021 08 23 18

Į viršų