Šiaulių nekilnojamojo turto rinka šią vasarą buvo itin aktyvi. Gamtos išsiilgę šiauliečiai kaip niekada anksčiau gausiai pirko žemės sklypus, sodybas, namus. NT brokeriai svarsto, kad tam  įtakos galėjo turėti karantinas. Žmonės, pavargę nuo buvimo tarp keturių sienų, tiesiog panoro rasti vietą, kurioje galėtų ne tik pailsėti, bet ir aktyviai praleisti laisvalaikį.

Panoro savo žemės lopinėlio
„Tai buvo pati darbingiausia vasara per visą mano 16 metų darbo patirtį“, – taip pokalbį pradėjo NT bendrovės „Savas būstas“ brokeris, generalinis direktorius Raimondas Korsakas.

Anot jo, šiauliečiai masiškai pirko žemės sklypus, sodybas, namus atokesnėse, gražesnėse vietose šalia miško, vandens telkinių ar landšaftų.

Pašnekovas svarstė, kad galbūt tokį susidomėjimą gyvenamaisiais namais lėmė COVID-19 pandemija: „Per karantiną, kai gyvenimas buvo tarsi sustojęs, žmonės jautė nežinomybę, buvo išsigandę, sunerimę, todėl per tuos du mėnesius NT rinkoje iš tiesų mažai kas vyko. Vėliau žmonės, ypač tie, kurie gyveno butuose, tarp keturių sienų, suprato, kad neturint žemės plotelio sunkoka išbūti. Socialiniuose tinkluose matydami, kaip jų pažįstami net ir per karantiną kepa šašlykus, o jų vaikai laksto po žolyną, suprato, kad reikia kažką įsigyti Lietuvoje, jog būtų galima čia kažkaip praleisti laiką, juo labiau kai ir valstybė nerekomenduoja keliauti į užsienį bei neaišku, ar nebus antrojo karantino.“

NT pirko tiek jaunesni, tiek vyresni
Atokiau esančius nekilnojamojo turto objektus pirko visi: tiek jaunesni, tiek vidutinio, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Brokerio nuomone, galbūt tam įtakos turėjo ir per karantiną sutaupyti pinigai. Negalėdami jų išleisti kelionėms, šiauliečiai santaupas investavo į nekilnojamąjį turtą. Įdomu ir tai, kad objektą, kurio vertė – iki 25 tūkst. eurų, žmonės pirko savo lėšomis, o brangesnius – jau su banko paskola.

„Žinoma, buvo ir tokių, kurie dėl kainos bandė derėtis, bet buvo tokia paklausa, tiek daug susidomėjusių, kad tų derybų nelabai ir norėjosi daryti“, – kalbėjo R. Korsakas.

Jeigu žemės sklypus, sodybas ir namus šią vasarą šlavė visi, kas netingėjo, tai butų rinkoje didelio sujudimo nepastebėta.

„Butų rinka paprastai pradeda judėti rudenį, nuo rugsėjo vidurio, bet labai įdomu, kaip bus šiemet. Kažką tiksliau galėsiu pasakyti tik po dviejų savaičių“, – komentavo pašnekovas.

Baiminosi grynųjų nuvertėjimo
„Capital Šiauliai“ brokerė Vilma Stupurienė patvirtino, kad NT pardavimai grįžo į prieš karantininį laikotarpį: „Nepasakyčiau, kad atlaisvėjus karantino suvaržymui visi iš karto puolė apžiūrėti sodybas, bet per vasarą tikrai pardavėme net ir 2–3 metus užsistovėjusias, apleistas sodybas.“

Anot jos, tokius objektus aktyviai pirko iš užsienio grįžę lietuviai. Jie labiausiai buvo linkę atsistatyti sodybas ir įsikurti Lietuvoje.

„Lietuviai išvyko į užsienį su nuostata, kad čia viskas blogai, brangu ir pan., o kai dėl karantino iš sustojusių fabrikų buvo priversti grįžti, pamatė, kad ir čia galima gyventi bei kuo puikiausiai įsikurti“, – sakė V. Stupurienė.

Nuo pirkimo jų neatbaidė net ir į prieš karantininį lygį grįžusios NT kainos. „Aišku, kiekvienas klientas buvo linkęs derėtis, bet, kaip sakoma, proto ribose“, – replikavo pašnekovė.

Brokerės spėjimu, nekilnojamojo turto rinka išliks aktyvi ir šį rudenį: „Manau, jeigu nebus griežtų suvaržymų, tai tikrai pardavimai vyks. Pastebėjome, kad žmonės daugiau savo lėšomis perka, matyt, nori išleisti savo santaupas, nes vis dažniau pasigirsta, esą dėl ekonomikai gaivinti skirtų grynųjų, išmokų, pinigai gali nuvertėti.“

Pritrūko butų nuomai
Kalbant apie būsto nuomos rinką, didelių pokyčių nepastebėta. Kaip ir anksčiau, buto nuomai aktyviai dairomasi ištisus metus.

„Gyvenamojo būsto paklausa Šiauliuose būna visada, tik mes dažnai neturime ką pasiūlyti. Vos įdėjus skelbimą, būstas būna labai greitai išnuomojamas. Aišku, artėjant naujiems mokslo metams, ta paklausa dar labiau padidėja, tačiau žinant, kad pas mus nėra labai daug naujos statybos daugiabučių, tenka kažkaip suktis su tuo, kas jau yra pastatyta“, – kalbėjo R. Korsakas.

V. Stupurienė pridūrė, kad žmonės butą pasiruošę išsinuomoti net už 250 eurų per mėnesį: „Pati rugpjūtį turėjau tris pakankamai šaunius, tvarkingus, su baldais, ekonominės klasės dviejų kambarių butus už 250 eurų mėnesiui, tai žinokit, pirmam, antram klientui apžiūrėjus, būstas iš karto būdavo išnuomojamas.“

Situacija visur panaši
Vos atsiradus galimybėms daugiau judėti, žmonės NT aktyviau ėmė pirkti ir kituose šalies miestuose. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šių metų sausio–birželio mėnesiais besikreipiančių dėl būsto paskolų ir suteiktų paskolų skaičius išaugo, rodo „Citadele“ banko duomenys.

Nepaisant pandemijos, ilgalaikių būsto paskolų išduota beveik 7 proc. daugiau. Statistika rodo, kad Lietuvos gyventojai taip pat nemažino savo lūkesčių dėl įsigyjamo būsto kokybės – vidutinis paskolos dydis per metus išaugo 20 proc.

Banko duomenimis, besikreipiančių dėl būsto paskolų netrūko ir per karantiną, tiesiog vietoj įprasto apsilankymo fiziniame banko skyriuje interesantai paraiškas tuomet teikė internetu. Taigi, galima sakyti, kad izoliacija paskatino atrasti ir labiau išnaudoti galimybę dėl būsto paskolos kreiptis nuotoliniu būdu.

NT rinkai įsivažiuojant į įprastas vėžes, kartu pastebima, kad didėja ir pirkėjų lūkesčiai, jie tvirčiau žino, kokio būsto nori, tapo konkretesni. Bankas pataria nepirkti būsto visam gyvenimui, o atsižvelgti į esamus poreikius ir juos atliepti.

Ieškant sau tinkamiausio varianto, rekomenduojama apžiūrėti bent 5–10 būstų, o prieš priimant sprendimą įvertinti keletą dalykų: kokie jūsų pomėgiai, dažniau laisvalaikį leidžiate važinėdami dviračiais, sportuojate, mėgstate vaikščioti parkuose ar mieliau laiką leidžiate namuose su šeima ir draugais, ar jums svarbu, kad ranka būtų pasiekiamas kultūrinis ar naktinis gyvenimas centre. Taip pat, kokia jums reikalinga infrastruktūra, ar vairuojate pats, ar važinėjate viešuoju transportu, jei turite ar planuojate artimiausiu metu susilaukti vaikų, galbūt netoli būsto turi būti vaikų darželis ar mokykla, patraukli vieta vaikams leisti laiką lauke, ar galėsite skirti laiko būstui įrengti, ar ieškote jau įrengto.

Svarbu įsivertinti ir kiek lėšų galėsite skirti jam įrengti. Paprastai NT plėtotojų siūlomas įrengimas kainuoja pigiau nei pačių organizuojamas.

V. Stupurienė sakė, kad žmonės kuo puikiausiai gali įsikurti ir Lietuvoje.
Asmeninio archyvo nuotr.