Jau septinti metai, kai skelbiami Lietuvos ugdymo institucijų reitingai. Su jais susipažinus džiugu, kad aukštas pozicijas reitinge užima Šiaulių miesto ir regiono švietimo įstaigos ir kad tobulinami reitingavimo kriterijai. Antra vertus, kyla klausimas, kiek tas reitingas atspindi realią situaciją.

Reitingavimo kriterijai kinta
Taigi, žurnalas „Reitingai“ jau septintą kartą pristatė institucinį visų šalies gimnazijų reitingą. Daug diskusijų keldavo tai, kad vienos gimnazijos moko atsirinktus gabiausius mokinius, o kitos tokios galimybės neturi. Tad pastaruoju metu vertindamas gimnazijas, žurnalas mokinius atsirenkančias mokyklas atskiria nuo mokyklų, kurios priima mokytis visus mokinius.

Gimnazijos reitinguotos įvertinus visų 2019 m. laidos abiturientų, baigusių konkrečią gimnaziją, kiekvieno valstybinio brandos egzamino balų vidurkius, dvyliktokų egzaminų šimtukus,  kiek kiekvienos gimnazijos absolventų įstojo į Lietuvos aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas studijų vietas (iki 8 taškų), atsižvelgta, ir kiek mokinių išvyko studijuoti į užsienio universitetus. Be to, taškais įvertintas ir mokinių nubyrėjimas.

Pirmą kartą greta gimnazijos vietos reitinge pateikiamas ir finansinis rodiklis: kiek skiriama lėšų vieno mokinio išlaikymui kiekvienoje konkrečioje mokykloje, nors šis kriterijus vertinimui įtakos neturėjo.

Juk mokyklos gausiausiai yra finansuojamos iš valstybės biudžeto, o antrasis mokyklų finansavimo šaltinis yra vadinamosios lėšos aplinkai, kurias skiria savivaldybės. Tiesa, privačios mokyklos, išskyrus katalikiškas mokyklas, „aplinkos lėšų“ negauna. Be to, privačios mokyklos yra dar finansuojamos pačių mokinių tėvų. Tačiau, pasirodo, mokyklose, kurios finansuojamos  dosniai, mokinių pasiekimai būna ir žemi, o kurios – ne, gali būti ir tarp geriausiųjų.

Beje, Lietuvos gimnazijų asociacijos taryba atliko tyrimą, kuris parodė, kad reitingus analizuojančios ir tikslus pakilti iš autsaiderių išsikeliančios mokyklos nuosekliai kyla tiek pagal akademinius rezultatus, tiek gerėja jų mokinių savijauta. Ir tai nėra susiję vien su finansavimu.

Štai žurnalo reitinguose nuo 2014 m. nuosekliai kyla ne elitinės didmiesčių mokyklos, o rajonų ir mažų miestelių mokyklos: Naujosios Akmenės Ramučių gimnazija, Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija ir t. t.

Geriausiųjų dešimtuke – Juliaus Janonio gimnazija
Šiemet vienu laipteliu ūgtelėjo Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija. Moksleivių atrankos nedarančių mokyklų  grupėje ji ketvirta. Pirmasis reitinge – Klaipėdos licėjus (ir pernai buvo pirmas), antra – Vilniaus „Saulės“ privati gimnazija (pernai buvo 18), trečia – Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija (pernai buvo ketvirta). Iš viso buvo vertintos 356 gimnazijos, kurios nedaro mokinių atrankų.

Teisę atsirinkti mokinius pagal akademinius rodiklius šiuo metu turi 12 šalies gimnazijų, neįskaitant specializuotų mokyklų. Šiemet geriausios mokinius atsirenkančios mokyklos yra šios: 1. Vilniaus licėjus (pernai buvo pirmas), 2. KTU gimnazija (pernai buvo antra), 3. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija (pernai buvo ketvirta). Beje, jeigu lygintume šias mokyklas kartu su visomis mokyklomis, taip pat ir neatrankinėmis, tai šis trejetukas išsaugotų tas pačias pozicijas. O kitos atrankinės gimnazijos nebūtinai lenkia mokyklas, kurios moko visus mokinius.

Žurnalas „Reitingai“ šeštą kartą pristatė ir absoliučios daugumos šalies mokyklų, dalyvavusių nacionaliniame moksleivių pasiekimų patikrinime, vertinimą. Be to, kartu pateikė ir mokinių nubyrėjimo rodiklis, tai yra, kiek moksleivių buvo priimta į pirmą klasę ir kiek jų baigė ketvirtą klasę arba kiek buvo priimta į penktą klasę ir kiek baigė aštuntą klasę.

Pirmauja pagal ketvirtokų pasiekimus: 1. Šiaurės licėjus, 2. Kauno Tirkiliškių mokykla-darželis, 3. Panevėžio A. Lipniūno progimnazija. Stipriausių trejetukas pagal šeštokų pasiekimus: 1. KTU Vaižganto progimnazija, 2. Klaipėdos „Universa Via“ tarptautinė mokykla, 3. Kauno Šv. Kazimiero progimnazija.

Ketvirtą kartą vertintos  pagrindinės mokyklos, remiantis dešimtokų laikomais pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatais.

Kadangi iš viso Lietuvoje yra 250 pagrindinių mokyklų, bet skirtingų dydžių. Stipriausia pagrindine mokykla (kategorijoje nuo 1 iki 9 dešimtokų) paskelbta Akmenės rajono Kruopių pagrindinė mokykla, kategorijoje iki 20 dešimtokų –  Anykščių rajono Kavarsko pagrindinė mokykla, kategorijoje daugiau nei 21 dešimtokas – Plungės „Ryto“ pagrindinė mokykla.

Reitingavimo rezultatai neatspindi mokyklų kokybės
Jau daug metų pedagogų visuomenėje kyla diskusijų dėl reitingavimo objektyvumo, nes skaičiuojant procentais, atsitinka, kad mokykla, kurios vienas mokinys rinkosi ir išlaikė kurio nors  dalyko egzaminą, gauna daugiau balų, nei ta, kurioje egzaminą laikė 10-15 mokinių, bet vienas neišlaikė ir pan. Be to, reitinguose neatsispindi mokyklų išskirtinumas, savitumas nei gyvenamosios vietos, nei tautinės ar socialinės sudėties, nei specialiųjų ugdymosi poreikių atžvilgiu.

O labiausiai neramina, kaip tie rezultatai panaudojami. Skelbiant reitingus mokyklos skirstomos į „stiprias“ ir „silpnas“, kartais ne visai pelnytai vienos iškeliamos, kitos nuvertinamos, neatsižvelgiant į tai, kokius mokinius joms tenka mokyti, kiek širdies ir sumanumo, pedagoginio meistriškumo prireikia, kad socialiai apleistų šeimų vaikai apskritai mokyklą baigtų. Reitingų lentelės, ko gero, gali tapti argumentu kai kurias mokyklas uždaryti.

Juliaus Janonio gimnazijos direktorius Rimas Budraitis laikraščiui sakė, kad džiaugiasi, jog mokykla metai iš metų reitingų lentelėse užima aukštas pozicijas, dėkingas puikiems gimnazijos mokytojams. Tačiau reitingai įvertina mokyklą labai siauroje srityje ir negerai, kad žmonės pagal reitingus įvardija mokyklas kaip „geras“ ar „blogas“.

„Mano nuomone, geriausios mokyklos yra tos, kuriose dirba aukštos kvalifikacijos pedagogai, o rezultatai ne vien nuo jų priklauso. Niekas neatsižvelgia, kokiame rajone, kokiomis sąlygomis dirbama, – teigė gimnazijos direktorius. – Gal mokykla užkampyje ir nė vienas į aukštąją neįstos, gal dalis mokinių tik pavalgyti ateina, o mokytojai dirba puikiai, visą širdį atiduodami. Negalime išmatuoti kiekybiniais rodikliais pagalbos mokiniui, žmogiškųjų vertybių ugdymo, mokymosi aplinkos, mokinio saugumo, savijautos ir pan.

Ar bet kuri jaunimo mokykla yra prasta vien dėl to, kad joje mokosi mokiniai, turintys psichologinių, socialinių problemų ir mažą motyvaciją mokytis? Jau bene dešimt metų keliu šį klausimą. Ar  Jaunimo mokykloje dirbantys mokytojai prastesni, nors atiduoda visą sielą? Jie niekada nepateks į reitingų viršūnes, bet ar jų meistriškumas žemesnis?“

Į J. Janonio gimnaziją pagal susitarimą ateina iš „Juventos“ progimnazijos  muzikos mokęsi mokiniai. Pirmenybė teikiama broliams, sesėms, neįgaliems mokiniams. Iš kitur priimama tik keliolika moksleivių. Direktorius pastebi, kad atsiranda gudraujančių tėvelių, kurie įsiregistruoja mokyklos rajone ir patenka į laisvas vietas. Vis dėlto stojančiųjų į J. Janonio gimnaziją akademiniai pasiekimai būna šiek tiek aukštesni.

Panašiai ugdymo įstaigų reitingavimą pagal akademinius pasiekimus vertina Šiaulių universiteto Edukologijos instituto profesorė dr. Daiva Malinauskienė: „Neabejotina, kad akademiniai pasiekimai yra reikšmingas ugdymo įstaigų veiklos kokybės rodiklis, tačiau tik vienas iš daugelio. Šis rodiklis teikia tam tikrą informaciją, tačiau vertinti ir juo labiau – skirstyti ugdymo įstaigas vien pagal šį rodiklį yra neracionalu ir nepakankamai objektyvu. Ugdymo institucijų veiklą apibūdina daug kitų svarbių veiksnių, tokių kaip pedagogų profesionalumas, mokyklos išskirtinumas, jos lokalizacija, mokyklos kultūra, ugdymo proceso organizavimo ypatumai ir kt.

Reitinguojant ugdymo įstaigas tik pagal akademinius pasiekimus (nepaisant, kad tai yra kompleksinis, bet siauros apimties rodiklis), visuomenei atskleidžiama tik viena ugdymo visumos pusė. Be to, toks rodiklis išreikštas tikslia matematine kalba.

Kaip žinia, vien tik statistika tikrosios situacijos ir mokinių pasiekimų neatspindi. Taip vertinant ugdymo įstaigas neatskleidžiami kiti svarbūs veiksniai, nuo kurių priklauso akademiniai pasiekimai ir įstaigų pasirinkimas, kuris neretai nulemtas tiesiog objektyvių aplinkybių. Daugumai mokinių ir jų tėvų mokyklos vieta reitingų skalėje, pagal akademinius pasiekimus, nėra esminis jos pasirinkimo  motyvas,  nors neretai ir pakankamai svarus.“

2020 05 06 10

Prof. dr. D. Malinauskienė: „ Akademiniai pasiekimai yra reikšmingas ugdymo įstaigų veiklos kokybės rodiklis, tačiau tik vienas iš daugelio.“
Asmeninio archyvo nuotr.

Į viršų