Pandemijos metu visuomenė susiduria ne tik su sveikatos ar ekonominiais sunkumais, bet ir su psichosocialiniais iššūkiais. Pastebimas alkoholio vartojimo, smurto artimoje aplinkoje suaktyvėjimas. Ne paslaptis, kad dalis emocinius ir socialinius sunkumus išgyvenančių šeimų savo neviltį, bejėgiškumą skandina svaigaluose. Baugu, kad karantino sąlygomis pasikeitus socialinių institucijų darbo formoms neliktų nepastebėtos vaikų patiriamos emocinės ar net fizinės traumos.

Kenčia girtaujančių tėvų vaikai
Pasak Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus viešųjų ryšių ir komunikacijos specialistės Silvos Šimkevičienės, alkoholio vartojimas – nereta problema, dėl kurios tenka vaikus paimti iš nesaugios aplinkos ir pasirūpinti, kad jie patektų į mylinčias rankas ir tvarkingus namus.

Specialistės kalbintas Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus budėtojas Virgilijus Tavoras papasakojo neseniai patirtą situaciją, kai atvykę policijos pareigūnai rado abu tėvus neblaivius: „Kaip žinia, vaikams tokioje aplinkoje nesaugu, nes nėra suaugusiųjų, kurie jiems užtikrintų teisę į saugią aplinką. Skubiai reikėjo spręsti, kaip ir kur vaikus apgyvendinti, kad jiems būtų saugu. Artimieji giminaičiai lyg ir sutiko, po to persigalvojo, žinote, visokių priežasčių būna. Laimė, vaikais sutiko pasirūpinti močiutė, kuri gyvena kitame kaime.“

Budėtojo teigimu, šeimose vaikai dažniau kenčia nuo girtaujančių tėvų, smurto atvejai retesni.

Kad girtaujančių tėvų vaikai labai kenčia, pritarė ir Šiaulių apskrities VTAS budėtojas Andrius Gagys: ,,Baisiausia, kad susiduriame su tuo, jog tėvai ne visada žino, kur jų vaikai. Dėl to neretai kaltas būna ir alkoholis. Apgirtę tėvai praranda savikontrolę bei šeimos kontrolę, vaikai paliekami likimo valiai. Tuomet jie bėga iš namų. Teko ir patiems ieškoti, ir paieškas skelbti, policijos pagalbos prašyti ieškant vaiko. Tokie atvejai dažniausiai būna, kai tėvai neblaivūs, kai namie ilgalaikiai konfliktai.“

Budėtojas taip pat sakė, kad pastebi, jog daugiausia iškvietimų būna naktį iš sekmadienio į pirmadienį: „Kodėl taip yra, negaliu pasakyti. Įtaką daro, aišku, ir alkoholis, bet kad būtų galima nuspėti, pasiruošti, kada bus daugiau iškvietimų – tai taip nėra.“

Ne kartą teko girdėti iš greitosios pagalbos medikų ir policijos darbuotojų, kad šeimyninių smurtinių konfliktų padaugėja savaitgaliais, po šventinių dienų ir tomis dienomis, kai mokamos pašalpos. Panašią patirtį mini ir vaiko teisių apsaugos specialistai. Tiesiogiai su karantinu tokių atvejų nesieja.

,,Dėl panašių skaudžių įvykių negalima vienareikšmiškai kaltinti karantino: apskrityje vertinant situaciją, kada prireikia budėtojų ir policijos pagalbos, nėra jokių išskirtinumų. Nėra požymių, kad iškvietimų specifiką ar skaičių būtų galima priskirti karantinui. Visuomet buvo panašiai. Gal kiek daugiau galima prognozuoti iškvietimų, kai mokamos pašalpos – aišku, tuomet suaugusieji išgėrinėja ir tai daro nesaikingai, užmiršę vaikus. Tai su karantinu mes nesiejame, tai greičiau šeimos gyvenimo specifika – jeigu girtauja, tai girtauja nepriklausomai, karantinas, ar ne, – situaciją aptarė Šiaulių apskrities VTAS vyresnioji patarėja Ala Šimkus. – Nėra taisyklės, kada skambinama dažniau ar rečiau. Galima sakyti, kad pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų gauname panašiai, nesvarbu, karantinas, ar ne.“

Vaiko teisė į saugią aplinką ir sveikatą svarbiau
Karantinas yra šiek tiek pakeitęs budėtojų darbo tvarką, bet tai nereiškia, kad vaikais nebus pasirūpinama. ,,Karantino metu tiesioginių kontaktų su į krizę papuolusiomis šeimomis labai sumažėjo, – sako A. Gagys. – Daug pranešimų budėtojai nagrinėja nuotoliniu būdu, t. y. nevykdami į įvykio vietą. Gavę pranešimą iš policijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus, VTAS budėtojai pasitikrina per duomenų bazę, pateikia papildomą informaciją policijos pareigūnams ir nesant būtino reikalo į įvykio vietą nevyksta, bendrauja su policijos pareigūnais. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, policijos pareigūnai daugeliu atveju jau patys turi informaciją apie vaikų giminaičius, kuriems galima patikėti vaikus.“

Tačiau kartą vis dėlto Šiaulių apskrities VTAS budėtojai vyko į namus gelbėti vaiką nuo smurtaujančio tėvo: „Reikėjo patikrinti, ar vaikas sveikas, jis nuvežtas į kliniką. Tai jau tada fizinis kontaktas buvo būtinas. Kai įtariamas smurtas prieš vaiką, buvo būtina matyti ir kontroliuoti situaciją vietoje“, – sakė V. Tavoras.

Dažniausiai vaikus priima artimieji
Kaip ir iki karantino, siekiama, kad iš nesaugios aplinkos paimtas vaikas atsidurtų ne globos įstaigoje, o pas artimus žmones.

,,Retas atvejis, kad vaikams nesurandami galintys jais pasirūpinti giminaičiai ar artimais emociniais ryšiais susiję asmenys. Retas atvejis, kad artimieji atsisako ar nėra, kas priglaustų vaiką, ir jį reikia apgyvendinti Globos centre. Pastaruoju metu buvo vos vienas toks atvejis“, – sakė A. Šimkus. Pažymėtina, kad artimieji nesibaimina, jog atvežtas vaikas gali atsivežti virusą. A. Šimkus teigimu, per visą karantiną nepasitaikė, kad atsisakytų priimti vaiką bijodami ligos: „Jeigu giminaičiai atsisako pasirūpinti vaiku, paimtu iš nesaugios aplinkos, tai ne dėl karantino ar baimės užsikrėsti. Tokie atsisakymai būna susiję su nepasitikėjimu savo jėgomis ar abejonėmis, kad nesugebės vaiku tinkamai pasirūpinti. Nebuvo nė vieno atvejo, kad vaiko nepriimtų artimieji iš baimės, kad jis gali būti užsikrėtęs (sergantis), ar patys apkrės vaiką.“

Apie karantino poveikį šeimoms
Kaip karantinas gali paveikti šeimas ir vienišus tėvus, kurie lieka su vaikais pakomentavo psichologė Neringa Jankauskaitė.

,,Karantinas gali dvejopai paveikti šeimų ir partnerių santykius. Vienu atveju, kai šeimos nariai yra pratę mažiau laiko praleisti kartu dėl darbų ar kitų veiklų, laiko leidimas kartu gali santykius pagerinti, suartinti šeimos narius. Kitu atveju, tai gali sukelti stresą ne tik tėvams, bet ir vaikams. Būnant ilgą laiką kartu namuose gali darytis sunku atskirti tam tikrus šeimos narių vaidmenis bei ribas. Gali būti sudėtinga atskirti romantinius santykius, darbo santykius bei buitinius. Labai svarbu nustatyti ribas ir rasti vietos kiekvienai iš šių sričių.

Dirbant su šeimomis teko išgirsti, jog tėvai susiduria ir su kitokiomis problemomis karantino metu. Sunkumų atsiranda tada, kai vienas iš tėvų yra išvykęs dirbti į užsienį ir šiuo metu negali grįžti. Tokiu atveju, vienam iš tėvų likus su vaikais, pasidaro per sunku viskuo rūpintis. Neretai tėvai palūžta, pradeda išgėrinėti. Ypač tie, kurie turi priklausomybę ar yra linkę stresą mažinti žalingais įpročiais“.

Apie galimas ilgalaikio nedarbo, izoliacijos krizes šeimose kalbėdama psichologė N. Jankauskaitė įžvelgia, kad girtavimo ir barnių gali padaugėti: ,,Didelė tikimybė, kad pasikeitus šeimų kasdienybei dėl šalyje paskelbto karantino, sutriks ir šeimos homeostazė. Nedarbas, izoliacija ir bendrai veiklos trūkumas gali turėti įtakos priklausomybių atkryčiams. Šeimoje jaučiamas stresas gali paskatinti smurto protrūkius.“

Pagalba nuotoliniu būdu
Vaiko teisių apsaugos specialistai dėkoja pilietiškiems asmenims ir primena, kad pastebėjus fizinį, psichologinį ar seksualinį smurtą visada reikia skambinti telefonu 112. Ypač svarbu, kad nepaliktume be dėmesio kenčiančių vaikų.

Asmenims, patiriantiems smurtą ar nerimą, išlieka galimybė kreiptis pagalbos nuotoliniu būdu. Veikia vieninga nacionalinė emocinės paramos telefonu linija 1809, kuri sujungia anksčiau žinomas linijas vaikams, jaunimui, moterims bei vilties liniją. Patogioje internetinėje svetainėje www.pagalbasau.lt gyventojai vienoje vietoje ras rekomendacijas, kaip palaikyti gerą emocinę būseną koronaviruso pandemijos metu, kur ir kokios pagalbos kreiptis.

Pasak Lietuvos psichologų sąjungos valdybos narės Ievos Salialionės, natūralu pandemijos metu išgyventi įvairius jausmus: pasimetimą, baimę, bejėgystę, susirūpinimą, privalomus izoliacijos metu – apleistumą, vienišumą, nuobodulį, prislėgtumą, nepasitenkinimą. Užsitęsusi, besikaupianti įtampa gali prasiveržti pykčiu, neigiamai paveikti santykius su žmonėmis, trukdyti atlikti darbus.  Svetainėje pagalbasau.lt galite rasti daugiau pagalbos sau būdų ir juos išbandyti. Aktualu tai, kad svetainėje www.pagalbasau.lt rekomendacijos pateikiamos atskiroms visuomenės grupėms – vaikams, paaugliams, suaugusiesiems, senjorams, taip pat tėvams, mokytojams, vadovams, medicinos darbuotojams, psichologams, socialiniams darbuotojams ir kitiems. Taigi kiekvienas gali rasti jam pritaikyto aktualaus turinio.

Į viršų