Šiaulių miesto kultūros ir švietimo bendruomenės yra pasiryžusios padaryti viską, kad Zubovų rūmai liktų atviri visuomenei. Šiauliečiai nuoširdžiai tiki, kad valstybės turtas, kurį patikėjimo teise valdo Šiaulių universitetas, atiteks miestui, todėl jau dabar aktyviai svarsto, kokios veiklos galėtų čia vykti.

Pasitiki šiauliečių sprendimu
„Niekas geriau už jus neįveiklins šių rūmų ir nepadarys jų tokių gražių, kaip tik jūs“, – štai kaip šiauliečiais pasitiki Zubovų provaikaitis pianistas Rokas Zubovas. Vykusioje diskusijoje „Zubovo dvaro-sodybos praeitis, dabartis, ateitis“ jis sakė Šiauliuose matantis daug nuoširdžių gyventojų, galinčių nuveikti didžius darbus. Ragino visus išsikalbėti ir vieningai nuspręsti, kokių priemonių reikėtų imtis, kad šis kultūros židinys toliau šildytų kiekvieno iš mūsų širdis.

„Apėjau visus tris rūmų aukštus. Čia yra nepaprastai daug gražios energijos. Fantastiški balti skliautai, viskas kvėpuoja sena istorija. Toks jausmas, kai eini į priekį iš amžių glūdumos. Labai norėčiau, kad šie namai ir toliau išliktų kultūros ir meno namais. Tai būtų pati didžiausia dovana protėviams“, – nenuleisti rankų patarė R. Zubovas.

Sutiktų perimti
Šiaulių miesto mero pavaduotojas Domas Griškevičius patikino, kad savivalda daro viską, kad Zubovų rūmų niekas neprivatizuotų. Vicemero teigimu, daugelis miesto Tarybos narių pasisako už šios erdvės įveiklinimą. Tik bėda ta, kad politikai neturi teisės dalytis „zuikiu“, kuris jiems nepriklauso.

„Šiandien šį turtą valdo Šiaulių universitetas. Nors valdytojas yra universitetas, tai – vis tiek valstybinis turtas. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis jau buvo susitikęs su Turto banko atstovais, kad aptartų potencialius veiksmus. Savivaldybė yra pasiryžusi šį objektą perimti. Pokalbiai vyksta, bet be dabartinio šeimininko sutikimo tai padaryti yra neįmanoma. O vykstant aukštųjų mokyklų pertvarkai, Šiaulių universitetas nėra toks savarankiškas, kaip gali pasirodyti. Vilniaus universitete taip pat vyksta atskiri procesai, todėl visa tai įneša tam tikro neapibrėžtumo. Nepaisant to, neįsivaizduoju, kad valstybė ryžtųsi šį pastatą parduoti, juo labiau kai yra visa eilė suinteresuotų pusių, kurios sutiktų perimti ir šią erdvę palikti atvirą visuomenei“, – ramino D. Griškevičius.

Patarė suskubti
Laikinasis Šiaulių universiteto rektorius profesorius Darius Šiaučiūnas suskubo pabrėžti, kad universiteto taryba sutiktų Zubovų rūmus perduoti miestui, tačiau būsimieji partneriai (Vilniaus universitetas) laikosi nuomonės, jog šis pastatas būtų privatizuotas.

„Šiandien Zubovų rūmai yra kultūros paveldo sąraše, tačiau dėl įvairių interesų gali jame nelikti“, – perspėjo D. Šiaučiūnas.

Rektorius paaiškino, kad universiteto taryba gali pradėti perdavimo procesą, bet prieš tai turi gauti Šiaulių miesto tarybos pagrįstą kreipimąsi  į universitetą perduoti šį turtą su nurodymais, kas čia vyks, kokios lėšos bus skirtos ir t .t. Tuomet šį klausimą svarstytų  Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Gavus jos pritarimą, estafetę perimtų Turto bankas, po to – Vyriausybė ir tik po to objektą būtų galima perduoti miestui.

„Mes nenorime laikyti šio pastato tuščio, todėl šį procesą reikėtų pradėti jau dabar“, – imtis konkrečių veiksmų ragino D. Šiaučiūnas.

Šiaulių universitetas norėtų čia perkelti universiteto Dailės galeriją. Taip pat siūlė rūmuose eksponuoti žymių šiauliečių portretus.

Ragino neužmiršti istorijos
Kultūrologas, kraštotyrininkas Jonas Nekrašius prieš ką nors nusprendžiant ragino prisiminti istoriją. Jis priminė, kad tarpukariu Zubovų rūmuose veikė Šiaulių mokytojų seminarija, pokariu – kitos su švietimu susijusios įstaigos, iš kurių ilgiausiai – Šiaulių universiteto Menų fakultetas, prieš tai vadintas Dailės fakultetu. Tai reiškia, kad švietimo ir kultūros dvasia čia turi išlikti ir toliau.

„Zubovai pastatą atidavė su sąlyga, kad čia visada vyktų menai arba švietimas. Manau, būtų teisingiausia, jeigu kiekvienas atėjęs rūmuose galėtų rasti sau priimtiną meno veiklą, nesvarbu ar tai būtų susiję su muzika, skulptūra, dizainu ar fotografija“, – siūlė J. Nekrašius.

Profesorius Šiaulių miesto garbės pilietis Vytenis Rimkus labiausiai norėtų, kad tiek pačiuose rūmuose, tiek dvaro kieme atsirastų daugiau gyvybės.

„Zubovų rūmai dabar stovi tušti, kaip architektūros paminklas, o kažkada čia buvo pati prestižiškiausia Mokytojų seminarija Lietuvoje. Tai, kas čia vyko, turėjo didelės reikšmės visai Lietuvai. Dailės pedagogika išsivystė ir dabar viešpatauja būtent šiuose rūmuose vykusio proceso dėka. Manau, ir dabar rūmams reikia suteikti gyvybės–  ir ne bet kokios, o kultūrinės. Čia kiekviena kultūrinė organizacija galėtų turėti po savo kampą. Galėtų vykti parodos, susitikimai, renginiai. Kažkokią veiklą būtų pasminga vykdyti ir Šiaulių universitetui“, – savo nuomonę išsakė V. Rimkus.

Pateikė ne vieną idėją
Architektas Algimantas Černiauskas sakė, kad Aušros alėja artima Kaunui. Tai unikalus tarpukario gatvės fragmentas ir užstatymas. Savo unikalumo, anot jo, išsiskiria ir patys Zubovų rūmai: „Čia iš tiesų trūksta gyvybės, tą pajutau vaikščiodamas ištuštėjusiose pakampėse. Rūmuose radau ir kūrybinių plotų, likusių diplominių darbų, vadinasi, ta aura yra susikaupusi, tereikia šias patalpas įveiklinti.“

Taip pat  jis atkreipė dėmesį, kad miesto požiūriu nėra žmonių, kurie suvoktų miestą kaip sistemą, struktūrą. Ta įrodo faktas, kad Šiauliuose yra nemažai kitų objektų, pastatų, kurie stovi tušti.

„Puikios erdvės praktiškai stovi tuščios. Reikia ieškoti kitų formų, jas įveiklinti, kad turėtumėme kuo pasigirti“, – kalbėjo A. Černiauskas.

Paveldosaugininkas, muziejininkas Raimundas Balza Zubovų rūmus mato kaip Šiaulių miesto gimimo branduolį, todėl, anot jo, rūmai ir toliau turėtų išlikti kaip kultūrinė institucija: „Zubovų rūmus matau kaip miesto istoriją reprezentuojančią erdvę, kur būtų galima dalytis žiniomis apie miesto istoriją, Šiaulių ekonomijos atsiradimą. Čia galėtų vykti šventiniai miesto Tarybos posėdžiai, renginiai, susitikimai, diskusijos ir t. t.“

Siūlė pasitikėti jaunimu
Menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis pritarė, kad istorija yra labai svarbi. Reikia į ją atsigręžti, prie jos rištis, bet vien tik to negana, svarbu galvoti ir apie ateitį.

„Kuriantis jaunimas išvyksta iš Šiaulių, nes kituose miestuose randa tolerantiškesnes, kūrybiškesnes, labiau sutelktas menines kultūrines bendruomenes, ko tradicinė institucija pasiūlyti negali. Tad klausimas – ar mes, labiau tradiciškai įsivaizduojantys kultūrą, funkcionuojantį meną, galime jaunimui pasiūlyti tai, ko jis iš tiesų nori ir ieško? Ar mes pasiruošę naujai formai, pavidalui, kuris sulaikytų jaunimą nuo emigracijos ir pritrauktų kūrybingus žmones?“ – susimąstyti ragino jis.

Šiauliuose kurianti menininkė Živilė Žvėrūna sutiko su V. Kinčinaičio išsakyta mintimi ir paragino labiau pasitikėti jaunimu: „Jeigu norite, kad ta vitališka energija lietųsi, reikia žvelgti į ateitį, o tai padaryti galima tik mąstant šiuolaikiškai, pasitikint jaunimu. Manau, šiuose rūmuose būtų galima organizuoti menų festivalius, asmenines akcijas, koncertus, parodas, susitikimus su užsienio menininkais.“

A. Černiauskas patarė suvokti miestą kaip sistemą.
Autorės nuotr.

D. Šiaučiūnas ragino viską daryti greičiau.
Autorės nuotr.

J. Nekrašius patarė nepamiršti istorijos.
Autorės nuotr.

R. Zubovas norėtų, kad Zubovų rūmai išliktų kultūros ir meno namais.
Autorės nuotr.