facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Atsiskaityti mokėjimo kortelėmis ir jų skaitmeninėmis alternatyvomis Lietuvoje tampa vis populiariau. Rodiklių augimą lemia tiek besikeičiantys gyventojų įpročiai, tiek tebevykstanti atsiskaitymų negrynaisiais pinigais infrastruktūros plėtra.

Piniginėje – apie 20 eurų
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, antrąjį 2019 metų ketvirtį, lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai, atsiskaitymų kortele skaičius šoktelėjo dar 14 proc., o, vertinant atsiskaitymų už pirkinius apyvartą, net 16 proc. – nuo 1,6 mlrd. iki 1,9 mlrd. eurų atitinkamai. Specialistai šį augimą sieja ir su atsiskaitymų negrynaisiais pinigais infrastruktūros plėtra. Pavyzdžiui, prekybos bei paslaugų teikimo vietų, kuriose galima atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, nuosekliai daugėja: jų skaičius per metus išaugo beveik 6 tūkst. ir šiuo metu siekia 59 tūkst.

„Nagrinėdami gyventojų įpročius matome, kad skaitmeniniais sprendimais paremti atsiskaitymo būdai sudaro vis didesnę dalį kasdienio biudžeto išlaidų. Atsiskaitymų srityje kiekvienam iš mūsų yra svarbi galimybė rinktis, tad prekybininkams ir paslaugų teikėjams itin aktualu būti lankstiems, prisitaikant prie klientų poreikių“, – pranešime spaudai cituojamas Mantas Zalatorius, LBA prezidentas.

Paprašius Lietuvos gyventojų įvertinti, kokią dalį įprastų mėnesio išlaidų sumos sudaro atsiskaitymai vienu ar kitu būdu, pirmavo modernios priemonės – apklaustųjų vertinimu, mokėjimai kortele sudaro apie pusę (46 proc.) visų jų atsiskaitymų. Dar 19 proc. sudaro pavedimai, 4 proc. – atsiskaitymai naujosios kartos mokėjimo priemonėmis. Tai parodė LBA užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.

Atsiskaitymai grynaisiais, anot respondentų, sudaro trečdalį (31 proc.) visų jų per mėnesį patiriamų išlaidų. Grynųjų suma, kurią įprastai nešiojamasi su savimi, svyruoja apie 20 eurų, per mėnesį šitaip išleidžiama vidutiniškai iki 200 eurų. Svaresnę grynųjų dalį savo asmeniniame biudžete įvardijo vidutinio ir vyresnio amžiaus, mažesnių pajamų, rajonų centrų ir kaimų gyventojai.

Vartojimo įpročiai skiriasi
Apsipirkdami internetu Baltijos šalių gyventojai elgiasi skirtingai: estai dažniausiai renkasi prekes atsiimti siuntų terminaluose, lietuviai labiausiai linkę pirkti mobiliuoju, o Latvijoje vis dar ganėtinai populiarūs atsiskaitymai bankiniu pavedimu.

Visose trijose šalyse didžioji dalis užsakymų apmokama dviem būdais: atsiimant prekes – tiek grynaisiais, tiek kortele – arba „bank link“ mokėjimu.

Pigu.lt duomenimis, Lietuvoje 61 proc. pirkėjų užsakymą apmoka jį atsiimdami, Latvijoje taip atsiskaito 48 proc. klientų. O štai Estijoje vartotojai dažniau renkasi „bank link“ – pernai šis būdas sudarė 52 proc. visų atsiskaitymų, mokėjimas prekių atsiėmimo metu siekė 38 proc. užsakymų.

Visose trijose šalyse vis daugiau prekių nuperkama naudojant mobilųjį telefoną. Čia lyderiai – lietuviai, mobiliąja e. parduotuvės programėle ar naršykle pernai nupirkę 37 proc. visų prekių. Estijoje ši dalis siekė 32 proc., Latvijoje – 31 procentą.

Analizuojant duomenis matyti skirtingi vartojimo įpročiai ne tik tarp šalių, bet ir skirtingo amžiaus grupių. Visose trijose šalyse pirkėjai, gimę po 1984 m., dar vadinami Y karta, mobiliuoju telefonu jau atlieka beveik pusę užsakymų. O štai vyresni, anksčiau nei 1984 m. gimę lietuviai, mobiliuoju telefonu perka daug dažniau, nei tokio paties amžiaus estai ar latviai.

Skirtumų pastebima ir pasirenkant prekių pristatymo būdą. Daugiau nei pusė (51 proc.) pirkėjų Lietuvoje praėjusiais metais rinkosi nemokamai atsiimti prekes parduotuvėje. Estijoje šį atsiėmimo būdą rinkosi 39 proc., o Latvijoje – 32 proc. klientų. Per keletą metų tiek Lietuvoje, tiek Estijoje užsakymų, kurie buvo atsiimti parduotuvėje, dalis padidėjo, tuo metu Latvijoje ji nežymiai sumažėjo. Terminalų populiarumas auga visose trijose šalyse, didžiausias jis Estijoje, kur terminalus pernai rinkosi 43 proc. pirkėjų. Latvijoje ši dalis siekė 34 proc., Lietuvoje – 13 procentų.

Pristatymas į namus populiariausias Lietuvoje, kur jį rinkosi 30 proc. pirkėjų. O štai Latvija išsiskiria užsakymų atsiėmimu pašte – pirkėjai šioje šalyje tai daro kelis kartus dažniau nei Lietuvoje arba Estijoje.

Į viršų