Vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių atranda internetą ir išmaniųjų technologijų paslaugas. Iš pradžių jie prie kompiuterių sėda galbūt šiek tiek nedrąsiai, bet vėliau techniką perpranta visi. Žinoma, atsiranda ir manančių, kad tam yra per seni. Specialistai nenori su tuo sutikti ir teigia, kad bet kokio amžiaus žmogus gali rasti būdų, kaip technologijas prisijaukinti.
Baimę greitai pakeičia motyvacija
„Mokytis naudotis kompiuteriu pasiryžau dėl darbo. Kadangi mano darbas susijęs su kraštotyra, anksčiau tekdavo daug važinėti į kitus miestus, kad galėčiau paskaityti gimimo, santuokų, mirties dokumentus. O atsiradus kompiuteriui ir internetui visi šie duomenys yra sukelti į elektroninę sistemą, todėl prie jos prisijungusi galiu šiuos dokumentus skaityti, nebereikia niekur toli važiuoti“, – pasakoja šiaulietė Irena.
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos bibliotekininkė, kompiuterinio raštingumo mokytoja Jolita Rimeikienė „Šiaulių naujienoms“ patvirtina, kad tokių sėkmės istorijų iš tiesų yra daug.
„Pastebime, kad ne tik senjorai, bet ir vidutinio amžiaus žmonės nori išmokti naudotis kompiuteriu. Norinčių pasinaudoti šia paslauga yra labai daug. Susidaro didelės laukiančiųjų eilės. Kai kurie iš jų netgi pyksta, kad nepakviečiame jų mokytis, jiems nusibosta laukti“, – sako J. Rimeikienė.
Į kursus ateina tiek įgudę, tiek pradedantieji, kurie visiškai nemoka naudotis kompiuteriu. Neturintys pakankami įgūdžių bibliotekoje apsilanko ne vieną kartą, kartais kartoja tą patį kursą, kol visiškai nustoja bijoti naudotis internetu savarankiškai.
„Kaip žinote, su senjorais reikia daug kantrybės, tikrai ne visi gali būti mokytojais, bet mes, dirbantys bibliotekoje, jau turime patirties ir žinome, kaip žmogui viską paaiškinti, kad jis suprastų ir nebijotų. Patys taip pat nuolat tobuliname savo įgūdžius, kad galėtumėme žmonėms papasakoti apie visas technologines naujoves“, – teigia J. Rimeikienė.
Mokosi įvairių dalykų
Bibliotekininkė atvirauja, kad kartais žmonės užduoda ir visai su kompiuteriais bei internetu nesusijusių klausimų. Pavyzdžiui, pasiteirauja, kokį banką geriausia pasirinkti: „Mūsų paklausia apie įvairius dalykus, atrodo, kad mes, bibliotekininkės, apie viską turėtumėme žinoti, bet vis tiek stengiamės atsakyti, investuojame į save, pačios mokomės ir mokome kitus.“
Ir iš tiesų apsilankę bibliotekoje žmonės išmoksta daug įvairių dalykų, kurie jiems padeda pasijausti visaverčiais šalies gyventojais. Išmoksta, kaip ieškoti jiems reikalingos informacijos, naudotis elektroniniu paštu, elektronine bankininkyste, įvairiomis kitomis programomis, išmaniaisiais telefonais. Tiesa, šiek tiek daugiau nesklandumų senjorams kyla su socialiniais tinklais, jie kartais nežino ką daryti vienu ar kitu atveju, bet ir šiuo atžvilgiu jiems yra padedama.
Taip po truputį mokydamiesi vyresnio amžiaus žmonės galiausiai ryžtasi įsigyti nuosavą išmanųjį įrenginį ir juo pradeda naudotis savarankiškai.
„Būna, kad iš pradžių ateinantys pas mus neturi jokio išmanaus įrenginio, o po to nusprendžia įsigyti išmanųjį telefoną, planšetę ar kompiuterį. Jeigu neįsigyja, tai kompiuteriu naudojasi pas mus bibliotekoje, nes jie žino, kad bibliotekininkės visada patars, jeigu kas nors nesiseks“, – sako J. Rimeikienė.
Kartoja išmoktą elgesį
Nepaisant specialistų noro padėti žmonėms išmokti naudotis technologijomis, atsiranda ir tokių, kurie vis dėlto nesiryžta prisėsti prie kompiuterio. „Aš jau tam per senas. Kam man tas internetas“, – paprastai būtent taip ima teisintis nenorintys pradėti mokytis.
Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius psichologas Gediminas Navaitis laikraščiui komentuoja, kad kai kurie žmonės tiesiog nėra linkę imtis ko nors naujo: „Dalis žmonių yra išmokusių tam tikrų elgesio būdų, kuriais sėkmingai naudojosi visą savo gyvenimą. Jeigu nesimokė naujų būdų anksčiau, nenori mokytis ir dabar.“
Vadinasi, reikia jiems padėti, parodyti, kad naudotis internetu nėra jau taip baisu. Be to, mokytis naujų dalykų labai naudinga smegenims. Kaip sako profesorius, įvairūs tyrimai rodo, kad jeigu koks nors organas, tame tarpe ir smegenys, nelavinami, tai jie po truputį pradeda nykti. Pavyzdžiui, jeigu žmogus visą savaitę ar mėnesį guli lovoje, neturi jokios fizinės veiklos, jo raumenys nusilpsta, nes jie nėra lavinami. Lygiai tas pats vyksta ir su smegenimis. Jeigu smegenys negauna užduočių, nėra lavinamos, tuomet pradeda po truputį nykti. Todėl nenorint turėti sunykusių smegenų, jas reikėtų lavinti.
„Žmonėms reikėtų priminti, kad ir lokį galima išmokyti važinėti dviračiu. Sakantys, kad technologijoms yra per seni, yra sumanesni už lokį. Jeigu lokys išmoksta, tai ir žmogus gali pamėginti. Juk ir pats mokymasis yra vertybė, o ne tik tai, ką išmoksti“, – sako G. Navaitis.
Pritrūksta pasitikėjimo savimi
Lietuvos psichologų sąjungos narė psichologė Alina Martinkutė-Vorobej pranešime spaudai išsamiau paaiškina, kad jeigu informacinės technologijos žmogui atrodys aktualios ir prasmingos, bet kokio amžiaus asmuo ras būdų, kaip jas prisijaukinti.
„Motyvai rinktis arba nesirinkti IT kasdienai ar darbui yra labai skirtingi. Mokymasis, nesvarbu ar IT, ar kalbų, ar kokių kitų įgūdžių, dažnai yra susijęs su turimomis nuostatomis apie mokymosi procesą. Senjorai gali baimintis ne tiek pačių technologijų, kiek mokymosi eigos, kuri gali sukelti neigiamas asociacijas iš praeities: nuvertinimą, bausmes už nesėkmę, mokymo turinio sąryšio su realybe nebuvimą, nepasitikėjimo savimi ir savo gebėjimais jausmą. Nuostatos apie mokymosi procesą formuojasi mokykloje – jei asmuo iš mokyklos išsineša nuoskaudas, nusivylimą savimi ir mokytojais, baimes, natūralu, kad šie neigiami patyrimai gali trukdyti grįžti prie mokymosi veiklų vėlesniame amžiuje“, – sako švietimo srityje dirbanti psichologė.
A. Martinkutė-Vorobej pabrėžia, kad žmonės bijo to, ko nepažįsta ir nežino, todėl nežinomų dalykų labai natūraliai, kone automatiškai, dauguma mūsų esame linkę vengti. Pavyzdžiui, atrasdami sau daug racionalių paaiškinimų, kodėl mums vieno ar kito nepažįstamo dalyko nereikia.
Pasak specialistės, žmogaus norui mokytis naudotis šiuolaikinėmis technologijomis įtaką daro asmeninės charakterio savybės ir aplinka. Tai gali būti ir noras neatsilikti nuo šiuolaikinio gyvenimo ritmo bei domėtis naujovėmis. Tačiau psichologė pabrėžia, kad požiūris į mokymąsi Lietuvoje skiriasi nuo Vakarų Europos valstybių.
Svarbiausia yra vidinis noras
Norėti bei mokėti naudotis technologijomis reiškia būti pasiryžusiam mokytis visą gyvenimą, nes technologijos keičiasi ypatingai greitai. Žmonės, kurie apskritai visose srityse yra labiau adaptyvūs, lankstūs, kūrybingi, smalsūs yra labiau linkę naudotis technologijomis ir nuolatos atnaujinti žinias – nepriklausomai nuo amžiaus. Apskritai, senesnėse Vakarų Europos demokratijose procentas žmonių, kurie mokosi visą gyvenimą, yra didelis. Deja, Lietuva tokių besimokančiųjų gausa pasigirti negali – mes turime vieną mažiausių Europoje besimokančiųjų visą gyvenimą skaičių. Tai gali reikšti, kad mūsų valstybėje nėra susiformavusi gili nuostata apie mokymosi tęstinumo svarbą. Situacija keičiasi, vis daugiau žmonių atranda nuolatinio mokymosi džiaugsmą, mokymosi visą gyvenimą lyderiais bei įkvėpėjais tampa tie žmonės, kurie jaučia naujų iššūkių poreikį, mato prasmę tobulėti ir augti.
„Vyresnis žmogus, kuris renkasi pelnytą poilsį ir mieliau atsitraukia nuo profesinės veiklos, socialinių santykių, renkasi daugiau laiko leisti su šeima ar draugais, tikėtina, mažiau naudosis technologijomis, nebent jos atliks konkrečias žmogui reikalingas funkcijas ir padės išspręsti konkrečius kasdienos sunkumus“, – kalba švietimo srityje dirbanti psichologė.
Pasak psichologės, svarbu ir pozityvūs pavyzdžiai – aplinkiniai žmonės mokymosi procesą gali paspartinti ar palengvinti, tačiau svarbiausia yra vidinis žmogaus noras ir poreikis naudotis technologijomis.
„Jei žmogus renkasi mokytis IT tik dėl to, kad kažkas kitas moka ar ragina, bet pats nemato didelės prasmės mokytis – greičiausiai tokio žmogaus „užsidegimas“ greitai išblės. Išorinės paskatos – įkvepiantys kitų žmonių pavyzdžiai, palaikymas, padrąsinimas – nėra tokie stiprūs motyvatoriai kaip vidinis nusiteikimas ir savo poreikio naudoti IT įsisąmoninimas. Tačiau tam tikrose situacijose asmeniniai kitų žmonių pavydžiai gali padėti atrasti savo poreikį, sumažinti turimas baimes dėl galimų nesėkmių bei palydėti mokymosi link“, – teigia psichologė.
Specialistė sako, kad vyresnio amžiaus žmonėms barjerus perlipti padėtų supratimas, kaip konkrečiai technologijos gali palengvinti ir praturtinti jų gyvenimus. Taip pat skatinama nepamiršti, kad žmogus pats turėtų nuspręsti, kas jam yra svarbu ir aktualu.
Artimiesiems, norintiems padėti ir paskatinti savo tėvus ar senelius prisijaukinti technologijas, svarbu reaguoti į jų galimas baimes ir nerimą dėl sudėtingo mokymosi proceso. Skaitmeninių kompetencijų įgijimas turėtų tapti mažų atradimų džiaugsmu ir padėti išmokti palengvinti savo kasdienybę.
