Nekilnojamojo turto plėtotojai laukia gerų metų. Svarbiausiomis optimizmo priežastimis verslas mato gerėjančią ekonominę situaciją, augančius gyventojų ir verslo lūkesčius. Tiesa, plėtotojų prioritetu išlieka šalies sostinė ir Kauno miestas, o Šiaulių jų planuose vis dar nėra.

Šiauliuose nenori investuoti
2019 m. NT rinkos lūkesčių indeksas rodo, kad plėtros geografija iš esmės nesikeičia. Šiais metais karščiausi nekilnojamojo turto plėtros taškai bus Vilniaus ir Kauno miestai, o Šiaulius investuotojai ir toliau planuoja aplenkti.

„Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis „Šiaulių naujienoms“ komentuoja, kad tokia tendencija yra visiškai natūrali.

„Logiška, kad nenorima investuoti mažesniuose miestuose. Plėtotojus labiau domina tie regionai, kuriuose yra didžiausias NT likvidumas ir kuriuose bent jau nemažėja gyventojų skaičius“, – sako R. Reginis.

Šiauliai, investuotojų manymu, yra toliau besitraukiantis miestas. Be to, čia ir būsto ar komercinių patalpų poreikis yra daug mažesnis negu kituose didžiuosiuose šalies miestuose. Todėl plėtotojai artimiausiu laiku ir nesiruošia tiek Šiauliuose, tiek kituose mažesniuose miestuose imtis kažkokių aktyvesnių veiksmų.

Pašnekovas svarsto, kad galbūt situacija pasikeistų, jeigu mieste būtų sukuriama daugiau darbo vietų: „Kažką galėtų pakeisti tik augantis gyventojų skaičius arba geriau apmokamų darbo vietų atsiradimas. Kol tokio proveržio nebus, tol didesnių pokyčių nematysime nei Šiauliuose, nei kituose šalies regionuose.“

Šiaulių vidiniai resursai nėra pakankami, kad užkurtų NT plėtros variklį, todėl reikia papildomo kapitalo iš šalies. Čia labai praverstų užsienio arba kitų regionų investicijos. Kaip sako R. Reginis, jeigu mieste būtų statomos didesnės gamyklos arba investuojama į kitus pramonės sektorius, galbūt atsirastų daugiau norinčių gyventi ir dirbti Šiauliuose. Tada automatiškai atsirastų ir didesnė tiek gyvenamųjų, tiek komercinių pastatų paklausa.

Remiasi ekonominiais rodikliais
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius sutinka, kad plėtotojų sprendimą, kur investuoti, nulemia to regiono gyvybingumas, ekonominė situacija, demografija.

„Pirmiausia orientuojamasi į tuos miestus, kurie pritraukia kapitalą, gyventojus. Tik ten yra tikslinga statyti tiek būstus, tiek komercinės paskirties pastatus“, – akcentuoja M. Statulevičius.

Jis pastebi, kad į Šiaulius neatvyksta daug naujų gyventojų, todėl šiuo metu labiau verta orientuotis ne į naujų objektų statybą, bet į jau esamų pastatų atnaujinimą, renovaciją.

„Statybos kainos, nesvarbu ar Vilniuje, ar Šiauliuose yra panašios, o pardavimo kaina Vilniuje, Kaune yra gerokai aukštesnė, todėl investicinė grąža kur kas patrauklesnėse būtent šiuose miestuose“, – paaiškina M. Statulevičius.

Pašnekovo teigimu, plėtotojai aplenkia ne tik Šiaulius. Panaši situacija ir Panevėžyje, Alytuje, Utenoje. Ten per kelerius metus gal pastatomas tik vienas daugiabutis: „Dėl to nereikėtų kaltinti pačių investuotojų. Natūrali ekonomika, natūralūs ekonominiai ciklai diktuoja tai, kad kur kas patogiau investuoti į tris didžiuosius šalies miestus.“

Anot jo, jeigu likę miestai atrastų savo stipriąsias puses, būtų galima pasiekti visai kitokių rezultatų. Asociacijos direktoriaus nuomone, Šiauliai nėra finansų centras, nėra rekreacinis centras, bet labiau galbūt gamybos, sandėliavimo centras, tad ties tuo ir reikėtų daugiau dirbti. Taip pat Šiauliai taptų labiau patrauklūs, jeigu atnaujintų nebenaudojamus objektus, juos prikeltų naujam gyvenimui ir pigiau parduotų Lietuvos ar užsienio investuotojams.

Dar vienas privalumas yra tas, kad Šiauliai turi universitetą, profesinio rengimo mokyklas, vadinasi, miestas perspektyvus. Reikia tuo naudotis ir kviesti investuotojus.

„Reikėtų identifikuoti jau turimą aukštojo arba profesinio ugdymo potencialą ir galbūt jį sustiprinti ar išplėsti. Jeigu Šiaulių aukštosios, profesinės mokyklos taptų stipresnės ir pritrauktų daugiau žmonių iš aplinkinių regionų, o mokslus baigę asmenys pasiliktų mieste gyventi bei dirbti, tai būtų stipri paskata ateities investicijoms“, – sako M. Statulevičius.