facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Pastaruoju metu valdžios atstovai, ekonomistai, prekybininkai ir vartotojai labai skirtingai vertina kainų pokyčius. Kol vieni teigia, esą maisto kainų augimas Lietuvoje išsikvepia, kiti – sako, kad yra priešingai. Ir iš tiesų, apsilankius prekybos tinkluose, nesunku atskirti, kurie klysta.

Vasarį kainos šoktelėjo
Kainų palyginimo portalo Pricer.lt duomenimis, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse vasarį per mėnesį pabrango 2,2 proc., ir tai jau antras brangimo mėnuo iš eilės.

Praėjusių metų gruodžio mėnesį pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis kainavo 50,47 euro. Šių metų sausį analogiškas krepšelis kainavo 50,80 euro, o vasarį – jau 51,94 euro. Taigi sausį jis buvo 0,7 proc. brangesnis nei praėjusių metų gruodžio pigiausių produktų vidutinis krepšelis, kuris buvo pasiekęs mažiausią kainą per pastaruosius dvejus tyrimo metus, o vasarį – 2,2 proc. bangesnis nei sausį.

Produktų vidutinio krepšelio kainų analizė rodo, kad po kurį laiką trukusio stabilizavimosi, o per didžiąsias metų šventes – net pigimo tendencijų, sudarytas prekių ženklų vidutinis krepšelis grįžta į augimo tendenciją. Sausį vidutinis krepšelis brango 5 proc., o vasarį šis krepšelis pabrango dar 0,7 proc. ir vienu euro centu pakėlė brangiausio prekių ženklų krepšelio rekordo kartelę per visą kainų stebėjimo istoriją.

Praėjusių metų gruodžio mėnesį prekių ženklų vidutinis krepšelis kainavo 36,55 euro, šių metų sausį vidutinis krepšelis kainavo 38,36 euro, o vasarį – 38,63 euro. Vasario prekių ženklų vidutinis krepšelis buvo 2,9 proc. brangesnis nei praėjusių metų vasario atitinkamas krepšelis, kuris kainavo 37,53 euro.

Ypač smarkiai per mėnesį pabrango bulvės – net 34,6 proc. Vidutinė bulvių kaina Lietuvos prekybos centruose vasarį buvo 0,41 euro – tokia bulvių kaina buvo užfiksuota praėjusių metų liepą, kai rinkoje pasirodė šviežios sezono pradžios bulvės.

Kaip bus ateityje – neaišku
Kainų palyginimo platformos įkūrėjas Arūnas Vizickas „Šiaulių naujienoms“ komentuoja, kad pagrindinės priežastys, nulėmusios maisto prekių krepšelių kainų augimą, buvo sezoninis vaisių ir daržovių brangimas, akcijų kiekio ir nuolaidų mažėjimas, asortimentų pokyčiai.

„Dėl sezoninių pokyčių bulvės šiandien vidutiniškai kainuoja 41 euro centą, nors praėjusiais metais kainavo apie 16 euro centų. Pigesnių prekių ženklų išėmimas iš kai kurių prekybos tinklų ir nuolaidų mažėjimas taip pat kilstelėjo krepšelio kainą. Tai pagrindinės priežastys, kurias identifikavome“, – paaiškina A. Vizickas.

Panašu, kad pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis gali ir toliau brangti. Kaip sako pašnekovas, tai priklausys nuo to, kokį sprendimą priims prekybos tinklai: „Kainų tendenciją diktuoja prekybos tinklai, bet jeigu žiūrėti į kitas sudedamąsias dalis, pavyzdžiui, žaliavų tendencijas, tai jos yra palankios. Daugelis žaliavų pinga, tame tarpe ir grūdai, ir mėsos produktai. Tik mes matome, kad kartais tai visiškai neturi įtakos galutinėms kainoms, nors turėtų.“

Žinoma, energetika, augantys atlyginimai – taip pat svarbūs veiksniai, nes tai gamintojams, prekybos tinklams reiškia papildomas išlaidas. Dėl to atsiranda galimybė didinti kainas ir atitinkamai įsisavinti padidėjusių pinigų kiekį.

„Kai buvo padidintos pensijos ir socialinės išmokos, pastebėjome, kad tai iš karto turėjo įtakos kainoms. Kaip dabar bus, sunku atspėti. Bet kokiu atveju, nenorėtumėme atsidurti ekonomistų padėtyje, kai bandoma atspėti ir prognozė nepasitvirtina. Tai galbūt labiau sinoptikų dalia“, – sako A. Vizickas.

Pastebimas vartotojų pasyvumas
Iš tiesų viešoje erdvėje ekonomistai nepatingi pasidalyti savo įžvalgomis apie maisto produktų kainas. Štai vienas iš jų šių metų vasario pabaigoje savo „Facebook‘o“ paskyroje rašė, kad ateityje gali tekti baimintis nebent tik dėl kainų mažėjimo: „Maisto kainų augimas Lietuvoje išsikvepia.“ „Nenustebčiau, jei šiais metais maisto kainos mažės toliau.“

Kainų palyginimo platformos įkūrėjo teigimu, tokia teorija ne visada lygi praktikai: „Iš praktinės pusės, manau, ekonomisto prielaidos buvo daromos galbūt ir teisingos, juk buvo analizuoti iš Statistikos departamento gauti duomenys. Bet vis tiek, kai mes nueiname į parduotuves ir užfiksuojame kainas, tai teorija dažnai nepasitvirtina ar pasitvirtina tik iš dalies. Mes jokiu būdu nenorime pasakyti, kad teorinėje dalyje daromos blogos įžvalgos, bet praktika, bent jau paskutinių kelių mėnesių, šiek tiek kitokia negu tikimasi.“

Nepaisant to, specialisto nuomone, valdžia iš tiesų gali paskelbti kainų karą, tik kol kas dėl to nedaug tepadarė. Pirmiausia, anot jo, valdžia turėtų ne kontroliuoti kainas, bet skatinti konkurenciją, skaidrinti rinką. Informuoti visuomenę apie besikeičiančias kainų tendencijas. Skatinti smulkų ir vidutinį verslą, o tai galima padaryti reguliuojant mokesčius, skatinant arba ribojant tam tikrus susijungimus.

„Manau, priemonių tikrai yra daug, tiesiog su joms reikia nuosekliai ir pamatuotai dirbti“, – sako A. Vizickas.

Ne ką mažiau svarbu, kad ir patys pirkėjai labiau domėtųsi, kodėl kainos nuolat kinta, nes dabar 8 iš 10 dažnai net nepamena, kiek mokėjo už vieną ar kitą produktą.

„Vartotojai šiandien dar pakankamai pasyvūs. O tam tikras pasyvumas irgi sudaro tam tikras priemones tokiai situacijai klostytis, todėl reikia edukuoti ir patį vartotoją“, – mano pašnekovas.

Į viršų