Artėjant savivaldos rinkimams viešoje erdvėje gausu kontroversiškų pamąstymų apie piliečių aktyvumą, diskutuojamos gyventojų dalyvavimo ar nedalyvavimo valstybės viešajame gyvenime priežastys. Šią temą ir problemą jau daugelį metų tyrinėja Šiaulių universiteto Verslo ir viešosios vadybos katedros lektorė, Vadybos studijų programos doktorantė, nevyriausybinės organizacijos „Viešojo administravimo akademinis centras“ vadovė Vilma Tubutienė.
Pristatydama naujausius atliktus tyrimus savivaldos srityje tyrėja akcentuoja, kad gyventojų pasitikėjimą savivaldos institucijomis daugiausia lemia jų turima pozityvi problemų sprendimo patirtis savivaldybėse ir seniūnijose bei aiški, suprantama komunikacija. Taigi savivaldos politikams ir administracijoms labai svarbu užtikrinti, kad gyventojai tokios patirties turėtų kuo daugiau, o apie savivaldoje priimamus sprendimus girdėtų kuo suprantamiau.
– Gyventojų dalyvavimas vietos savivaldoje – kaip galima vertinti šiandieninę situaciją? Ar bendruomenės noriai jungiasi į savivaldoje įgyvendinamas iniciatyvas? Ką ši situacija pasako ir apie savivaldos rinkimų procesą?
– Be jokios abejonės, rinkimai paaštrina daugelį visuomenės sveikatos simptomų – drįsčiau teigti, kad savivaldos rinkimai šiuo atveju yra išskirtiniai. Savivaldą galime vertinti kaip lakmuso juostelę, indikatorių, parodantį pilietinės visuomenės sveikatą valstybėje – juk demokratijos pagrindai klojami mokantis pirmiausia būti atsakingam už artimiausią aplinką.
Pastarąjį dešimtmetį galime pastebėti itin stiprų pozityvų virsmą gyventojų sąmonėje ir elgsenoje. To įrodymas – realūs ypač sustiprėjusių mažų miestelių bendruomenių ar jas vienijančių vietos veiklos grupių veiksmai įgyvendinant pačių iškeltas projektines idėjas. Be abejo, tam didžiulį impulsą davė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės LEADER ar savivaldybių sukurtų NVO rėmimo programų finansavimas. Pavyzdžiui, Šiaulių rajonas yra tarp pirmaujančių Lietuvoje pagal įsikūrusių bendruomenių ir jų teikiamų ar įgyvendinamų projektų skaičių. Ir tai nėra vien tik skaičiai – konkrečios pačių gyventojų inicijuotos ir įgyvendintos priemonės realiai keičia gyvenimo kokybę.
Pavyzdžiui, vieno iš paskutinių tyrimo apie bendruomenių dalyvavimą vietos savivaldoje informantai – Kurtuvėnų bendruomenės aktyvas – pabrėžė, kad bendruomenės pastangomis miestelyje buvo įrengta vaikų žaidimo aikštelė, sporto aikštynas, bendradarbiaujant su rajono savivaldybe išsaugota mokykla-daugiafunkcis centras ir pan. Tokių pavyzdžių galima minėti gana daug – tai rodo, kad gyventojų savimonė sustiprėjo. Ir štai rezultatas – seniūnaičio, tarybos rinkimuose šio miestelio gyventojų dalyvavimas vienas aktyviausių rajone.
– Tačiau savivalda – tai ne tik gyventojų inicijuojami sprendimai. Koks savivaldybių politikų, administracijų vaidmuo – ar jos turi poveikį gyventojų pilietiškumui?
– Be jokios abejonės, net ir labai didelį. Čia norėčiau paminėti, kad mes Lietuvoje iš tiesų esame labai „arti valdžios“ daugeliu prasmių. Prieš metus stažuotės JAV metu teko stebėti Omahos miesto tiesioginius savivaldos tarybų ir merų rinkimus. Dauguma gyventojų, su kuriais bendravau, minėjo, kad jų balsavimo pasirinkimą iš esmės lemia tai, kurios pusės iš dvipartinės sistemos palaikytojai jie yra, t. y. jie pasitiki tam tikra pasirinkto politinio polio kryptimi. Jei jai kandidatas atstovauja, tai jie juo ir pasitiki. O pas mus pasirinkimų daug, kriterijų kiekvienas sugalvojame dar daugiau. Paskutinis mūsų atliktas tyrimas apie pasitikėjimą savivaldos institucijomis (meru, taryba, administracija) rodo, jog gyventojų pasitikėjimą labiausiai formuoja šie vidiniai veiksniai: veiklos rezultatai, reikšmingi politinio ar administracinio valdymo įvykiai ir tarpinstitucinis pasitikėjimas. Iš esmės jie susiję su savivaldos institucijų reputacija. Reikšmingų valdymo įvykių rodiklių ir pasitikėjimo ryšys atskleidė, kad savivaldybės institucijų nekorumpuotumas, darbuotojų sąžiningas ir skaidrus elgesys turi įtakos gyventojų pasitikėjimui.
Savivaldos institucijomis labiau pasitiki tie gyventojai, kurie mano, jog savivaldos institucijos nėra korumpuotos, o kyšis nepadeda spręsti iškilusių problemų savivaldybėje. Gyventojų pasitikėjimą savivalda lemia ir pozityvi asmeninė patirtis su savivaldos institucijomis. Gauti rezultatai atskleidė, kad respondentų, kurie kreipėsi į savivaldos institucijas ar savivaldybės administraciją ir jų klausimai buvo greitai išspręsti ir su jais buvo bendrauta mandagiai, bendras pasitikėjimas yra didžiausias.
Galime paminėti, kad reikšmingą įtaką pasitikėjimui savivaldos institucijomis turi ir išorės veiksniai – socialiniai tinklai, gyventojų bendravimas su bendruomene, seniūnaičiais. Konstatuotina, kad gyventojų pasiryžimą dalyvauti vietos valdyme įvairiais būdais (taip pat ir rinkimuose) lemia tai, kokia informacija apie savivaldybės veiklą juos pasiekia. Pavyzdžiui, reprezentatyvi Šiaulių rajono savivaldybės gyventojų apklausa parodė, kad tik nedidelė dalis gyventojų dalyvauja mero, tarybos narių ar seniūnų organizuojamuose susitikimuose su gyventojais. Tai reiškia, kad informaciją „iš pirmų lūpų“ gauna tik nedaugelis. Pagrindiniai informacijos šaltiniai mažose gyvenvietėse, miesteliuose yra bendruomenės, t. y. kaimynai ar bendradarbiai, taip pat respublikinės žiniasklaidos priemonės ir socialiniai tinklai. Galima daryti pagrįstą prielaidą, kad savivaldybės gebėjimas tinkamai ištransliuoti pozityvią veiklos informaciją arba gebėjimas negatyvų veiklos įvykį panaudoti valdymui tobulinti ir apie tai informuoti gyventojus daro reikšmingą poveikį gyventojų pasitikėjimui.
– Kaip manote, kodėl pasitikėjimas žemas, o gyventojai yra apolitiški?
– Visi socialiniai reiškiniai yra labai glaudžiai susiję priežastingumo ryšiais. Tam tikrų valdžios sprendimų, politinių įvykių rezultatai veikia ir visuomenės pilietinę brandą, o brandi visuomenė demokratijoje – kokybiškų valdžios sprendimų sąlyga.
Mums, kaip pilietinei visuomenei, suteikta daug instrumentų daryti poveikį sprendimams, ypač savivaldoje. Pavyzdžiui, seniūnaičio institutas savivaldos sistemoje – tai tiesioginė galimybė būti išgirstam. Viename iš tyrimų apie seniūnaičio galimybes aktyvinti piliečius konstatavome, kad tai skatinantis veiksnys piliečių dalyvavimui vietos savivaldoje, tačiau priklauso nuo asmeninių seniūnaičių savybių, bet dar labiau – nuo seniūnaičio ir vietos bendruomenės sąveikos.
Pavyzdžiui, interviu su rajono administracijos darbuotojais ir seniūnaičiais rezultatai rodo, kad seniūnaičių sueigose iškelti ir svarstomi klausimai savivaldybės administracijai ir tarybai padeda priimti efektyvesnius sprendimus, leidžia savivaldybei ar seniūnijai pamatyti, kokios konkrečios problemos vyrauja seniūnaitijose ir į ką reikia atkreipti dėmesį. Tačiau, kaip teigia informantai, sprendimų priėmimo procedūros sudėtingos, nelengva jas perprasti, jų žodžiais, „eiliniam piliečiui“, tad savivaldybės administracijos ar tarybos iniciatyva įtraukti šiuos atstovus į sprendimo svarstymą ar rengimą gali ne tik padėti suformuluoti kokybiškesnį sprendimą, bet ir sumažinti pasipriešinimą jo įgyvendinimui. Toks būdas itin reikšmingas demokratijos plėtojimui – gyventojai pajus, kad į jų pasiūlymus atsižvelgiama. Pernai rudenį Šiaulių universitete viešėjusi JAV Nebraskos universiteto Omahoje profesorė Carol Abdon dalijosi Linkolno savivaldybės (Nebraskos valstija) gerąja patirtimi. Gyventojai ten yra kviečiami diskutuoti ir priimti sprendimą dėl tam tikros miesto biudžeto dalies paskirstymo miesto bendruomenės poreikiams, tokiems kaip viešoji tvarka, šiukšlių išvežimas, gatvių valymas. Profesorė pabrėžė, kad tokios vadinamojo „dalyvaujamojo biudžeto“ iniciatyvos itin stipriai veikia gyventojų savivoką, skatina jų atsakomybę, stiprina dalyvavimą vietos savivaldoje ir pasitikėjimą. Lietuvoje taip pat matome panašių iniciatyvų, padedančių gyventojams suvokti savo dalyvavimo vertę, deja, jų mažoka.
– Kokius savivaldos aspektus tiriate šiuo metu?
– Šiuo metu kartu su NVO Viešojo administravimo akademiniu centru ieškome bendraminčių šalyje ir užsienyje turėdami tikslą analizuoti ir lyginti piliečių dalyvavimo sprendimų priėmimo procesuose aktyvumą ir motyvaciją. Europos Komisija dar 2009 m. paskelbė Piliečių įtraukimo į sprendimų priėmimo procesus gerosios praktikos strategiją (Code of Good Practice for Civil Participation in the Decision-Making Process). Reikia apgailestauti, jog Lietuva kol kas menkai įsitraukia į šį demokratijos raiškos šalyje analizavimo judėjimą. Nuo 2015 m. minėtos situacijos tyrimai buvo atlikti 11 Europos Sąjungos šalių – Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Estijoje, Airijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje ir kt. Mums belieka tikėtis, kad taip pat galime tapti vadinamosios tarptautinės nevyriausybinių organizacijų konferencijos dalimi, tyrinėjančia Lietuvos situaciją. Tai duotų naudos stiprinant piliečių įsitraukimą į savivaldą ir skatintų demokratijos vystymosi procesus šalyje.
