Tarptautiniai tyrimai rodo, jog alkoholiu piktnaudžiaujančiųjų artimieji patiria dar didesnę stigmą ir atskirtį nei patys geriantieji, o jų vaikai – toksinį stresą, kuris gyvenimo trukmę gali mažinti net 20 metų. Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetų mokslininkai apskaičiavo, kad alkoholio žala kitiems nei geriantysis 2015 metais sudarė 36 proc., o 2016 m. – 37 proc. bendros alkoholio vartojimo ekonominės naštos.

Alkoholio žalą skaudžiausiai patiria vaikai
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedros profesorė Ilona Tamutienė teigia, jog alkoholio žala yra didesnė, nei galima išmatuoti ir išreikšti piniginiais vienetais.
 

„Piktnaudžiaujančio alkoholiu artimieji patiria dar didesnę stigmą ir atskirtį nei pats geriantysis. Socialinę stigmą Lietuvoje kenčia net 94 proc. suaugusiųjų, kurių artimas asmuo piktnaudžiauja alkoholiu“, – teigė prof. I. Tamutienė.
 

Pasak mokslininkės, tokia padėtis mažina problemos sprendimo tikimybę. Paslaugos šiai tikslinei  grupei netampa prioritetinėmis, dėl stigmos vengiama kreiptis pagalbos.

„Neabejotinai alkoholio žalą skaudžiausiai patiria vaikai. 9 iš 10 į globą patekusių vaikų tėvai piktnaudžiavo alkoholiu. Oficialiai skelbiama, kad į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl priklausomybės alkoholiui įrašyta kas antra šeima“, – teigė prof. I. Tamutienė.

Kokį poveikį tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu daro vaikų sveikatai, Lietuvoje tyrimų nėra.

Viešajame diskurse nesaikingo alkoholio vartojimo žala dažniausiai susiaurinama iki pagalbos priklausomybe sergantiems asmenims, žalos geriančiojo sveikatai bei šalies ūkiui. Tačiau problema yra daug platesnė ir gilesnė, nes paliečia kitus su geriančiuoju susietus asmenis, o ypač pačius artimiausius.

„Tolimesnėse studijose svarbu siekti išryškinti priežastinį alkoholio vartojimo ir alkoholio žalos ryšį, daugiau dėmesio skiriant smurto artimoje aplinkoje, nedarbo, prarasto darbingumo tyrimams, suvokiant šių rodiklių svarbą bendrai socialinei ir ekonominei šalies gerovei“, – teigė prof. I. Tamutienė.

Alkoholio žalą Lietuvoje patiria maždaug kas antras suaugęs gyventojas
Dėl liberalių idėjų alkoholio žala kitiems nei geriantysis ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse ignoruota pusę amžiaus – maždaug nuo XX a. vidurio iki 2000 metų, tačiau Lietuvoje ji dar vis nepakankamai pripažinta.

Alkoholio kontrolės įstatymas akcentuoja žalą sveikatai ir ūkiui. Šis požiūris atsispindi ir viešai pateikiamuose rodikliuose apie alkoholio vartojimo padarinius, kuriuose gausu rodiklių, susijusių su geriančiųjų sergamumu ir mirtingumu, nusikalstamumu, o alkoholio žala kitiems apribota neblaivių asmenų sukeltų eismo įvykių statistika. Nuo 2018 metų liepos 1 dienos neberenkami skaičiai apie socialinės rizikos šeimas, siekiama atsisakyti šios stigmatizuojančios sąvokos.

Tarptautinių tyrimų duomenimis, alkoholio žalos kitiems nei geriantysis rodikliai Lietuvoje yra vieni aukščiausių – vienokio ar kitokio pobūdžio alkoholio žalą Lietuvoje patiria maždaug kas antras suaugęs gyventojas. Vis labiau akcentuojama alkoholio žala kitų nei geriančiojo sveikatai.

Tėvai piktnaudžiaujantys alkoholiu žaloja vaiko sveikatą
Suomijoje analizuota vaikų sveikata, kai lyginami vaikai, kurių tėvai neturėjo alkoholio vartojimo problemų, su alkoholiu piktnaudžiaujančių tėvų vaikų sveikata. Nustatyta, kad vaikų, kurie auga alkoholio vartojimo sutrikimų turinčiose šeimose, sveikata statistiškai reikšmingai prastesnė nei kontrolės grupėje.

Danijos ilgalaikėje studijoje vertintos ilgalaikės pasekmės vaikams, atsiradusios dėl tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu. Remiantis 14 metų rinktais duomenimis, nustatyta, kad tarp šių vaikų fiksuotas 2 kartus didesnis vaikų priešlaikinių mirčių skaičius, kur alkoholį vartojo tėvas, ir 2,3 karto, kur alkoholį vartojo mama.

Tyrėjai Vincentas Felittis ir Robertas Anda teigia, kad vaikai, kurie auga piktnaudžiaujančių alkoholiu tėvų šeimose, turi didesnę tikimybę patirti ilgalaikę žalojančią vaikystės patirtį ir toksinį stresą. Dėl to nukenčia jų socialinis, fizinis ir psichinis vystymasis bei sveikata visam gyvenimui, jų gyvenimo trukmė vidutiniškai trumpesnė 20 metų nei nepatyrusių žalojančios vaikystės patirties.

Visuomenės infantilizmas eina iš kartos į kartą
Filosofas Jurgis Dieliautas teigė, jog visais laikais alkoholizmas buvo problema, kuri yra ne tik sąmonės būsena, bet ir tam tikrų ribų peržengimas.

„Viena vertus alkoholis yra dalis ritualų, kaip ir maistas, komunikacija. Tačiau bus viena žmonių grupė, kuri neturės problemų arba turės minimalias. Ir bus kita žmonių grupė, kuri turi priklausomybę ir su tuo nesusitvarko, save žaloja, pakliūva į painias situacijas. Jei bandytume kažką uždrausti ar riboti, tada atsirastų pogrindis, kuris yra netgi islamiškose kultūrose, kur yra draudžiamas alkoholis. Yra buvę ir ekstremalių bandymų, kai buvo siekta užsiimti edukacija.

Tačiau pagrindinė problema yra ta, kad valstybė iš to gauna ekonominę naudą, surenka daug lėšų ir mokesčių. Alkoholis tam tikroms žmonių grupėms yra užsimiršimo, nugrimzdimo į visišką užmarštį, kova su negatyviais reiškiniais, negandomis ar neišspręstomis problemomis priemonė. Nėra turbūt tokios visuomenė grupės, kuri negali apsieiti be svaiginamų gėrimų. Lietuva turi paradoksą, jog parduotuvėse vynas ar alus prilygsta stipriajam alkoholiui. Visuomenė turi nuspręsti, kaip dirbti su tais žmonėmis, kurie yra priklausomi nuo alkoholio. Juk juos reikia socializuoti. Žmonės, kurie turi priklausomybę, juos gydo ir padeda sugrįžti į visuomenę, juk tai ir yra valstybės reikalas. Žmogus turi būti išmokytas laisvo pasirinkimo ir sąmoningumo, ko mūsų visuomenėje yra mažiausiai. Visuomenės infantilizmas eina iš kartos į kartą. Pavyzdžiui, vaikų globos namų struktūra visiškai nebeveikia, nes reikia naujos, jog būtų aiškus efektas“, – pasakojo filosofas J. Dieliautas.

Tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu veikia ne tik vaikų sveikatos būklę, bet ir vaikystę.
Artūro STAPONKAUS nuotr.