Daugumai senjorų kasdien reikia daug vaistų, o brangiai kainuojantys vaistai, sveikatinimo paslaugos „suvalgo“ didelę dalį ir taip nedidelių pensijų, kad kartais nebelieka pinigėlių net maistui. Nejau tokia pati ateitis laukia ir šiuolaikinio jaunimo?

Vaistams skiria šimtus eurų
Įpusėjus rudeniui vis daugiau žmonių užsikrečia sezoninėmis ligomis. Ligos ne tik sukelia nemalonių pojūčių, bet gerokai patuština piniginę. Apsilankius vaistinėse, visai nesunku suskaičiuoti, kad kelių grupių vaistai nuo peršalimo kainuoja apie 30 eurų. Ligai ėmus komplikuotis, prireikia antibiotikų, o jie taip pat nepigūs, paprastai jų kaina prasideda nuo 10 eurų.

Kainų palyginimo portalo Pricer.lt duomenimis, keičiantis sezonams, svyruoja ir vaistų kainos.

Vieno vaisto, kuris labai dažnai naudojamas peršalimo simptomams gydyti, kaina skirtingų tinklų vaistinėse svyruoja nuo 3,5 euro iki šiek tiek daugiau nei 4 eurų. Vasarą to vaisto kaina yra sumažėjusi (nors ne visuose tinkluose), o rudenį ir žiemą pradeda kilti 0,10–0,30 centų.

Be to, ne visada gelbėja ir akcijos. Dažniausiai jos netaikomos tiems vaistams, kurie – populiariausi.

Apie odontologijos ir implantologijos paslaugas, sanatorinis gydymą, regėjimo korekciją lazeriu apskritai baisu net kalbėti, nes tokios paslaugos kainuoja šimtus, kartais net tūkstančius eurų, kurių paprastai senjorai neturi.

Tai, kad vaistai tampa prabangos preke, sako ir Šiauliuose gyvenantys vyresnio amžiaus žmonės. Štai Aldona „Šiaulių naujienoms“ pasakoja, kad kiekvieną mėnesį sveikatai išleidžia apie 120 eurų. Kadangi didžiąją dalį savo pensijos skiria vaistams, yra priversta kasdien skaičiuoti kiekvieną centą.

„Vaistai yra labai brangūs, bet be jų negaliu. Jeigu gaučiau didesnę pensiją, galbūt gyventi būtų lengviau“, – guodžiasi šiaulietė.

Moteriai pritaria ir kita senjorė Genovaitė. Ji pasakoja dažnai serganti lėtinėmis ligomis, todėl jai vaistų reikia nuolatos: „Kartais sveikatai išleidžiu ir iki 400 eurų, o tai daugiau nei visa mano pensija.“

Riboja savo poreikius
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė dienraščiui patvirtina, kad dėl mažų pensijų senjorai neįperka ne tik vaistų, bet ir maisto.

Skurdas tarp pensinio amžiaus žmonių yra aukštas ir siekia apie 35 proc. Tai reiškia, kad vienas asmuo negauna net 307 eurų. Vadinasi, senjorai kartais neišgali nusipirkti ir pirmo būtinumo prekių. Kaip sako pašnekovė, kartais vyresnio amžiaus žmonės net yra priversti rinktis tarp maisto ir vaistų, o tai tik dar labiau komplikuoja padėtį.

„Žmonės pradeda taupyti sveiko maisto sąskaita. Dėl to jų sveikata tik dar labiau pablogėja ir prireikia daugiau gydymo paslaugų. Taip atsiduriama tarsi užburtame rate, kai einama ne ten, kur reikia. Šią problemą padėtų išspręsti tik pajamų didinimas“, – teigia A. Adomavičienė.

Pagrindinė problema yra ta, kad vaistai labai brangūs, o žmonių pajamos mažos. Kol kainos nepradės mažėti, o pajamos – augti, tol senjorai būtiniausių prekių ir nepajėgs įpirkti.

Viešojoje erdvėje kalbama esą norint turėti ramią ir orią senatvę bei pakankamai pinigų įvairiems vaistams, pensininkai turėtų gauti bent 70 procentų buvusio atlyginimo dydžio pensijas. Deja, dėl demografinių ir kitų priežasčių „Sodra“ to užtikrinti negali. Todėl aiškinama, kad žmonėms reikėtų papildomai taupyti, pagalvoti apie pensijų fondus, gyvybės draudimą.

A. Adomavičienė pritaria, kad galbūt žmonės iš tiesų galėtų pradėti anksčiau rūpintis savo sveikata. Tuomet ateityje galbūt išvengtų tam tikrų ligų arba jos nebūtų tokios agresyvios. Tačiau tikrai netiki, kad čia galėtų padėti taupymas: „Senjorai gauna mažas pensijas, todėl jiems taupyti nėra iš ko. Kai kurie iš jų jau nebegali dirbti, vadinasi, ir tai ne išeitis.“

Padėtų didesnės pensijos
Šeimos finansų ekspertė Jūratė Cvilikienė taip pat pastebi, kad dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės ir senėjančios visuomenės ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje vaistams išleidžiama vis daugiau lėšų. „Turbūt sunkiai rastume vyresnio amžiaus žmogų, kuris jų išvis nevartoja. Tiesa, didžiajai daliai senjorų vaistai yra kompensuojami, vaistinės siūlo jiems skirtus kainų paketus, tačiau, net ir mokant dalį sumos, vaistams skiriama suma sudaro stabilią senjorų  biudžeto dalį“, – sako J. Cvilikienė.

„Swedbank“ Finansų instituto atlikti tyrimai rodo, kad savo poreikius daugiau ar mažiau riboja visi vien iš pensijos gyvenantys žmonės. Jie atsisako atostogų, kultūros renginių, taupo maisto sąskaita. Paklausti, kam skirtų lėšų, jei jų turėtų pakankamai, 7 iš 10 sakė, kad skirtų savo sveikatos gerinimui, tad akivaizdu, kad šiandien tam lėšų jiems nepakanka.

40 proc. dabartinių pensininkų  išgyventi padeda jų vaikai, dažniausiai jiems skiriama suma yra 50–100 eurų per mėnesį.

„Aš noriu tikėti, kad dirbantys asmenys, matydami savo tėvų padėtį ir turėdami jiems padėti išgyventi, susimąstys ir apie savo ateitį pensijoje, kaups senatvei papildomai patys. Kalbėti apie dabartinius senjorus sunku, jiems dabar tiesiog tenka ieškoti būdų, kaip išgyventi minimaliomis lėšomis“, – svarsto finansų ekspertė.

Draudimo ekspertai norintiems išvengti finansinių sunkumų siūlo pasirūpinti papildomu sveikatos draudimu. Teigia, esą sveikatos draudimas suteikia galimybę apdraustiems darbuotojams greičiau ir patogiau gauti su sveikata susijusias paslaugas – gydytis pasirinktose sveikatos priežiūros įstaigose, lankytis pas gydytojus specialistus, atlikti įvairius tyrimus, pirkti vaistus, naudotis kitomis sveikatos stiprinimo paslaugomis.

Pašnekovė patvirtina, kad papildomas sveikatos draudimas suteikia galimybių naudotis privačių medicinos įstaigų paslaugomis, gauti pagalbą greičiau, dažniau ir kokybiškiau.

„Mūsų tyrimai atskleidė, kad galėjimas naudotis papildomu sveikatos draudimu lietuviams siejasi su vidurine klase ir geresne gyvenimo kokybe. Tad iš tiesų verta pasirūpinti papildomu sveikatos draudimu, nes nėra geresnės investicijos, nei investicija į savo sveikatą, tačiau gaila, kad nedaug namų ūkių tokią paslaugą šiandien gali sau leisti“, – sako J. Cvilikienė.