Norint tapti finansiškai nepriklausomiems, išeiti į pensiją anksčiau laiko, reikia žinoti, kaip pinigai daro pinigus. Žinoma, investuojant per vieną dieną neįmanoma tapti turtingam. Tai daug laiko reikalaujantis procesas. Nepaisant to, sėkmingai investuoti tikrai galima.
Pinigus reikia įdarbinti
Prieš imantis investavimo, būtina turėti sukaupus pradinį įnašą. To neįmanoma padaryti netaupant. Investuotojas, lektorius Justinas Jazepčikas „Šiaulių naujienoms“ patikina, kad taupyti tikrai verta.
Pirmiausia jis pataria atsisakyti impulsyvių išlaidų ir nepirkti ilgalaikės laimės nekuriančių dalykų: brangaus automobilio, prabangių rūbų. Daugiau pinigų pavyktų sutaupyti ir atsikračius žalingų įpročių, nustojus pirkti cigaretes ar alkoholį. Svarbiausia – netaupyti laimės sąskaita.
„Atsisakyti nueiti su draugais į kavinę arba atostogoms nenuvažiuoti su šeima prie jūros – būtų kvaila, nes tai daro mūsų gyvenimą žavingą ir gražų. Jeigu tu taupysi laimės sąskaita, galbūt ir sutaupysi, bet kas iš to, jeigu nebūsi laimingas“, – susimąstyti ragina J. Jazepčikas.
O ką daryti su sutaupytais pinigais? Juos ir toliau laikyti kojinėje? Investuotojas atsako, kad laikant pinigus po lova jie nuvertėja. Sukauptas lėšas reikia įdarbinti, o prieš tai dar patobulinti savo finansinio raštingumo įgūdžius.
Anot pašnekovo, jeigu žmogus neturi daug žinių apie investavimą, paprastai investuoti į vertybinius popierius yra nepatartina. Investuoti į tokias rizikingas platformas, kaip vertybiniai popieriai, investiciniai fondai – taip pat yra rizikinga, nes žmogus gali padaryti finansinių klaidų, pavyzdžiui, parduoti vertybinius popierius pačiu blogiausiu momentu. Tokiu atveju šios investavimo formos gali visiškai nepasiteisinti.
Investuoti ragina atsargiai
Apie investavimą ne daug ką žinantiems specialistas pataria geriau investuoti į kredito unijas, kurios ilguoju laikotarpiu moka daugiau nei bankai: po vieną ar du procentus palūkanų. Vis dėlto nereikėtų užmiršti, kad kredito unijos irgi bankrutuoja, todėl geriausia įdarbinti apdraustą valstybės indėlį, kad vėliau ši valstybės dalis nesudegtų.
Galima rinktis ir paprastesnes investavimo formas. Įsigyti nekilnojamojo turto: rūsį, komercines patalpas, garažą ir visa tai išnuomojus džiaugtis papildomomis pajamomis. Investuoti į nekilnojamąjį turtą šiek tiek rizikinga, nes krizės metu jo vertė gali sumažėti, bet vis tiek pajamos iš šio turto yra garantuotos.
Tarpusavio skolinimo arba P2P skolinimo platformos – yra vienas geriausių investuotojo, ketinančio investuoti nedidelę pinigų sumą, pasirinkimų. Juk investuoti galima turint 5 eurus, o investicinė grąža gali siekti daugiau nei 20 procentų. Ši forma taip pat yra šiek tiek rizikinga, bet nesudėtinga suprasti, kad skolindamas pinigus kitam žmogui už tai gauni palūkanas.
Investuotojo teigimu, svarbiausia laikytis pagrindinės taisyklės ir naudotis geriausiai suprantamomis investavimo formomis. Jeigu nežinai, kur investuoji pinigus, nesuvoki visos galimos investavimo rizikos, tokiu atveju geriau nerizikuoti: „Pinigų įdarbinimas priklauso nuo žmogaus išprusimo, finansinio raštingumo, patirties. Kuo mažesnė patirtis, tuo konservatyvesnes investavimo formas reikėtų rinktis. Tik patirčiai didėjant galima pereiti prie rizikingesnių investavimo formų.“
Specialisto nuomone, galbūt būtent žinių trūkumas daugumą ir atbaido nuo investavimo. Kai kurie žmonės suvokia, kad neįdarbinti pinigai nuvertėja, bet vis tiek nesistengia situacijos keisti ir įgyti investavimui reikalingų žinių. Nepaisant visko, net ir tokiu atveju galima investuoti bent jau į kažkokį indėlį, kad pinigai visiškai nenuvertėtų ir iš dalies padengtų augančią infliaciją.
Iš pradžių užteks mažos sumos
Šeimos finansų ekspertė Jūratė Cvilikienė dienraščiui antrina, kad iš tiesų verta kas mėnesį taupymui skirti bent 10 proc. savo pajamų. Taip elgtis patartina iš esmės todėl, kad nė vienas iš mūsų negalime nuspėti ateities. Net jei šiandien turime stabilias pajamas ir puikią sveikatą, nebūtinai taip bus ir rytoj.
„Saugumo rezervo turėjimas padeda jaustis saugiau ir stabiliau. Taupyti reikėtų ir trumpalaikiams tikslams – kelionei, automobiliui, ir tolimesniems – vaikų studijoms, pensijai. Tai pareikalauja iš mūsų finansinės drausmės, tačiau ilgainiui tampa įpročiu ir mūsų saugesnio gyvenimo garantu“, – sako J. Cvilikienė.
Anot finansų ekspertės, pinigus taupyti reikia ten, kur saugu. Idealiu atveju jų vertė turėtų augti ar bent jau nenuvertėti: „Vargu ar pinigų laikymas namuose yra saugus, tačiau santaupų prieinamumas ir likvidumas yra svarbūs. Todėl dalį santaupų patarčiau laikyti einamojoje sąskaitoje, sudaryti indėlio sutartį, kad reikalui esant juos būtų galima lengvai panaudoti, o kitą dalį investuoti į ilgalaikes kaupimo ir investavimo priemones.“
Pašnekovės teigimu, žemų palūkanų laikotarpis dar tęsiasi, tad laikant santaupas einamojoje sąskaitoje ar terminuotu indėliu jų vertė smarkiai neišaugs, nes palūkanos už indėlius yra labai nedidelės, o už trumpo laiko indėlius netgi nulinės.
Tam, kad pinigai nenuvertėtų, patariama periodiškai atsidėti dalį savo pajamų ir taip ugdytis įprotį taupyti. Labai svarbu nusistatyti konkretų tikslą, jam pasiekti reikalingą sumą ir sutaupymui reikalingą laiką. Investuoti, net ir turint žinių ir gebant įsivertinti riziką, irgi reikėtų atsargiai, nedidelėmis sumomis, vadovaujantis gyvenimo ciklo strategija, t. y. kuo ilgesniam laikui investuojame, tuo rizikingesnes priemones galime rinktis, tačiau vis tiek patartina tartis ir su specialistais.
Svarbiausia subalansuoti pajamas ir išlaidas
Internete netrūksta patarimų esą verta investuoti į gyvybės draudimo, antros pakopos pensijų fondus. Ekonomistė pritaria, kad Lietuvoje nuolat mažėjant darbingo amžiaus žmonių, o visuomenei senstant, kaupti savo pensijai – turėtų tapti vienu iš pagrindinių mūsų tikslų. Kaip kaupti – kitas klausimas.
„Manau, kad labai svarbu įsigilinti į pensijų ar kitokių fondų rezultatus, stebėti, kaip valdomos jūsų investicijos, tartis su valdytojais, patiems aktyviai dalyvauti procese, nebūti pasyviais stebėtojais. Patirtis rodo, kad tik labai nedidelis procentas žmonių žino, kaip valdomi jų pinigai ir kokios pensijos gali tikėtis. Sunku pasitikėti tuo, ko nesupranti, tad patarčiau gilintis, domėtis, nebijoti klausti specialistų“, – pataria J. Cvilikienė.
Ji sutinka, kad nekilnojamojo turto įsigijimas ir jo nuoma taip pat yra vienas iš investavimo būdų, tačiau tikrai ne visiems lengvai prieinamas: „Pirmiausia reikia sukaupti nemažą sumą pinigų, jei norime juos investuoti į nekilnojamąjį turtą. Jei nutariame investuoti skolintus pinigus, reikia labai gerai įsivertinti, kaip kis palūkanos ir tokio būsto paklausa, kiek kainuos palaikyti turto būklę ir kitus parametrus. Tad dar kartą akcentuočiau, kad reikia tartis su specialistais ir investavimui skirtas lėšas valdyti itin atsakingai.“
Pašnekovė sako, kad Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas gerėja, tačiau žinių daugeliui dar trūksta. Investavimo sritis reikalauja kompetencijos, patirties ir yra gana rizikinga, tad geriausia būtų pradėti nuo savo finansų aiškaus supratimo, pajamų ir išlaidų subalansavimo ir nuolatinio taupymo.
