Šiaulių miesto valdžia toliau šluoja biudžetines įstaigas. Eilė atėjo Jaunųjų technikų centrui. Balandžio 5 dienai jau parengtas miesto Tarybos sprendimo projektas prijungti šią neformaliojo ugdymo įstaigą prie moksleivių stokojančios „Saulėtekio“ gimnazijos. Pagrindiniai argumentai – įstaiga apleista, neturi direktoriaus. Tarsi ne miesto valdžios reikalas būtų tas problemas spręsti. 147 būrelius lankančių vaikų tėvai surinko parašus prašydami nežlugdyti įstaigos. Tik vargu ar Savivaldybei diriguojantys ponai išgirs centro bendruomenę.

Kam remontuoti, geriau sunaikinti
Jaunųjų technikų centras Šiauliuose veikia daugiau nei 60 metų, tačiau miesto Tarybai pritarus rugpjūčio 31 d. nustos funkcionuoti. Kaip sako būrelių vadovai, paskutinius aštuonerius metus jie nuolat gąsdinami įstaigos uždarymu.

Tai vienintelė švietimo įstaiga, kurioje liko nepakeisti langai, nors pastatas stovi miesto centre, Gumbinės gatvėje. Kai 1985 m. įstaiga persikėlė iš Stoties gatvės į dviejų aukštų pastatą netoli autobusų stoties, specialiai buvo pristatytas trečiasis aukštas ir pastatas pritaikytas būtent techninių būrelių veiklai.

Per 30 metų Savivaldybė neskyrė lėšų centro įrangai atnaujinti, visa būrelių veikla laikosi ant vadovų entuziazmo ir jų galimybių. Šiandien Savivaldybės vadovai aiškina, kad Jaunųjų technikų centrą reikia uždaryti, nes jis yra apleistas, pasenusi įranga ir pan. Paradoksas – patys apleido ir dėl to naikina.

Jaunųjų technikų centre veikia 19 būrelių, su vaikais dirba 17 vadovų. Būrelius lanko 274 vaikai. Jie čia ateina dar pradinukai. Juos pasitinka seniausiai čia dirbanti pradinio techninio modeliavimo būrelio vadovė Rima Vingilienė. Metus palankę vaikai toliau pasirenka tą kryptį, kuri jiems įdomi. Išaugę vieno būrelio veiklą, moksleiviai pereina į sudėtingesnius techninius užsiėmimus. Dažnai tai daro įtaką vaikų profesijos pasirinkimui.

Robotų konstravimo būrelio vadovas Renatas Montvilas ir motobūrelio vadovas Giedrius Dimavičius patys daug metų lankė Jaunųjų technikų centrą, o dabar jame dirba. R. Montvilas savo būrelyje turi 12 vaikų. Apklausęs jų tėvus išsiaiškino, kad į „Saulėtekį“ savo vaikus leistų tik trys iš jų. Didelė dalis vaikų savo mėgstamų užsiėmimų netektų. Vadovas dirba ir gimnazijoje, turi robotikos pamoką ir būrelį, kurį lanko tik 8 vaikai.

Šiandien aiškinama, kad iškėlus būrelius į „Saulėtekio“ gimnaziją jie turėtų geresnes sąlygas. Būrelių vadovai sutinka, kad gal vienam, kitam būreliui ir tiktų gimnazijos įranga, tačiau persikeltų didžioji dalis senos specifinės įrangos, kokios „Saulėtekyje“ tikrai nėra. Tai ir automodelių trasa, kurią šalyje turi tik 4 miestai, įvairios staklės dailiesiems amatams, lauke įrengta motociklų trasa ir pan. Norint atnaujinti vis tiek viską reikėtų pirkti naujai.

Darbuotojai nesutinka, kad pastato renovacijai reikia 3–4 milijonų eurų, kaip jiems teigiama. Laikinai einantis Jaunųjų technikų stoties direktoriaus pareigas Romualdas Pelenis apklausė būrelių vadovus, kokios modernesnės įrangos jiems reikėtų. Laikinasis vadovas pateikė miesto Tarybai raštą, kuriame nurodė, kad tam, jog įstaiga turėtų normalias darbo sąlygas, jai reikėtų pakeisti langus ir paradines duris, kas kainuotų apie 50 tūkst. Eur, ir atnaujinti įrangą už maždaug 72 tūkst. Eur. Daug? Per 30 metų 122 tūkst. Eur? Tuo tarpu kai kitoms švietimo įstaigoms miesto valdžia pastaruoju metu gerokai dosnesnė.

Ne naikins, bet stiprins...
Su Tarybos frakcija „Dirbame Šiauliams“ Jaunųjų technikų stotyje apsilankęs mero pavaduotojas Domas Griškevičius liko „prie savo nuomonės“ – reikia modernizuoti techninių būrelių veiklą ir tai geriausia būtų padaryti „Saulėtekio“ gimnazijoje. Vienas iš motyvų – įstaiga neturi nuolatinio direktoriaus, du kartus vyko direktoriaus konkursas, bet be rezultatų.

„Saulėtekio“ gimnazija parodė iniciatyvą, jie vieni stipriausių išvystę robotiką, vaikai pelno apdovanojimus. Gera materialinė bazė. Kodėl nepadarius gimnazijos padalinio? Kodėl nesustiprinus techninės veiklos? Tauposi aplinkos lėšos, direktoriaus etatas, todėl dalis lėšų galėtų būti nukreipta įsigyti naujai įrangai. Gal ir naujų būrelių atsirastų, pavyzdžiui, dronų“, – komentavo vicemeras.

Jis pasakojo, kad Švietimo skyrius paklausė ir kitų mokyklų, ar nenorėtų prisijungti Jaunųjų technikų centro. Dar susidomėjo S. Šalkauskio ir S. Daukanto gimnazijos, tačiau jose mažiau laisvų patalpų, specialistų. Vicemeras aiškina, kad persikeltų visi būreliai ir jų vadovai. Gimnazija jau yra parengusi konkretų planą, kur kas galėtų įsikurti.

„Niekas nieko nenaikina, o stiprina (Tarybos sprendimo projekte parašyta, kad įstaiga baigia veiklą – aut. pastaba). Susirūpino technikai, niekas eilę metų neskyrė nė euro. Ar tokios XXI amžiuje gali būti technikų patalpos? Turi būti orientuota į ateities technologijas“, – piktinosi mero pavaduotojas.  

Jam atrodo, kad vien langams pakeisti 50 tūkst. Eur yra daug.

Paklaustas, kodėl vienintelėje švietimo įstaigoje langai liko kiauri ir sutrūniję, atsakė: „Geras klausimas, nežinau, – ir čia pat rado kaltų: – Kur buvo direktorius? Nerūpėjo įstaigai, nes visos kitos eina, kelia problemas. Jei prijungimo klausimas nebūtų iškilęs, tai ir toliau taip gyventų.“

D. Griškevičius prisipažino girdėjęs argumentų, kad Jaunųjų technikų centras jungiamas prie „Saulėtekio“ gimnazijos todėl, kad joje trūksta mokinių, o direktoriaus pavaduotoju dirba jo bičiulis ir politinis bendražygis Malik Agamalijev.

Vicemeras neneigė, kad šioje gimnazijoje mažiausiai mokinių tarp miesto gimnazijų, nes ji yra miesto pakraštyje. Tačiau dėl bičiulystės piktinosi: „Kur mes čia gyvename? Ar tai reiškia, kad jam reikia išeiti iš darbo, jog galėtume priimti racionalų sprendimą? Ar man reikia išeiti, nes aš turiu daug kur draugų.“

Jis sutiko, kad susisiekimas vaikams su „Saulėtekio“ gimnazija nebūtų labai patogus, tačiau galbūt priėmus sprendimą reikėtų peržiūrėti autobusų maršrutus.

Ar išgirs valdžia bendruomenę?
Prašymą neišdraskyti centro ir palikti jį dirbti tam pritaikytose patalpose miesto politikams pateikė ir Jaunųjų technikų centro taryba. Tarybos nariai apgailestavo, kad nebuvo investuojama į pastato renovaciją ir priemonių atnaujinimą, tačiau yra būreliams įrengti kabinetai, vaikams iš įvairių miesto rajonų patogus susisiekimas.

Beveik 150 mokinių tėvų surinko parašus ir pateikė merui ir Tarybai. Tėvai atkreipė dėmesį, kad centre veikia tokie būreliai, kokių mieste daugiau niekur nėra: aviamodeliavimo, radijo pelengavimo, aitvarų konstravimo, moto-, radiotechnikos, radijo bangomis valdomų modelių, trasinio-sportinio modeliavimo, astrofizikų.

„Jiems įrengti specialūs kabinetai. Daugiausiai šiuos būrelius lanko berniukai. Vaikai įgyja patirties ir žinių, kurias galės pritaikyti tolimesniam gyvenimui. Juk ne kiekvienas vaikas turi galimybę namuose konstruoti, montuoti“, – rašoma kreipimesi.

Tik jau ne pirmą kartą miesto valdžiai žmonių surinkti parašai įspūdžio nepadaro. Centro buvo pareikalauta pateikti pasirašiusių tėvų telefonų numerius.

Vicemeras D. Griškevičius tikina, kad tėvus ketinama pakviesti į „Saulėtekio“ gimnaziją pasižiūrėti, kokiomis sąlygomis vaikai galėtų užsiimti būreliuose, nes, anot vicemero, kas renka parašus, tas ir nuomonę formuoja.

Į miesto politikus kreipėsi ir radijo mėgėjų klubas „Vytis“, prašydamas palikti Jaunųjų technikų centrą ten, kur jis dabar yra, ir remti ne tik olimpines, bet ir technines sporto šakas.

Imsis pasirašiusių tėvų
Jaunųjų technikų stotyje apsilankiusi Tarybos socialdemokratų frakcija pareiškė, kad nepalaikys centro prijungimo prie gimnazijos, o siūlys skelbti konkursą direktoriui išrinkti ir skirti lėšų įstaigai atnaujinti. Jos narys Gedeminas Vyšniauskas sakė nenustebtų, kad etatinės valdžios atstovams pabendravus su mokinių tėvais būtų paskelbta, jog jie patys paprašė sunaikinti Jaunųjų technikų centrą, kaip kiek anksčiau vadovai pranešė, kad miestiečiai patys paprašė padidinti vienkartinio bilieto kainą.

Tarybos narys Alfredas Lankauskas, apsilankęs „Saulėtekio“ gimnazijoje, pripažino, kad ten pastatas renovuotas, bazė geresnė, bet priimant sprendimą tai negali būti pagrindiniu argumentu. Politikas pripažino, kad gimnazijoje esančia modernesne įranga galėtų pasinaudoti vos vienas kitas būrelis, kitiems ją vis tiek reikėtų atnaujinti, nes mokykla specializuotos įrangos neturi. Jo manymu, investavus į centro veiklą vaikai turėtų geriausias sąlygas ugdytis.

Iš technikų naudos mažiau?
Šiauliai, ilgą laiką garsėję kaip turintys sėkmingą neformaliojo ugdymo sistemą, imasi keistai situaciją keisti. Sporto mokyklos, vykdžiusios neformalųjį švietimą, tampa sportininkų ugdymo centrais. Jaunųjų technikų centras tapo nereikalingas, nors jo ugdytiniai ne viename konkurse tapo laureatais, o Miglė Šarpilo pelnė sportinės radijo pelengacijos pasaulio čempionės titulą. Kol kas ramiai gyvena net penkios miesto muzikos mokyklos. Gal todėl, kad jų vaikai dykai muzikuoja mero priėmimuose, valdžios užsakytuose koncertuose. Iš technikų naudos mažiau.

Daug kas spėja, kad valdžia nusitaikė į Jaunųjų technikų centrą vien dėl geroje vietoje esančio mokyklos pastato, kurį kam nors parduos ar atiduos naudotis.  
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Jaunųjų technikų centre robotų konstravimo būrelį turintis R. Montvilas apklausė 12 vaikų tėvelius ir išsiaiškino, kad tik 3 iš jų lankytų būrelį, jį perkėlus į „Saulėtekio gimnaziją“. Vadovas tokį pat būrelį turi ir gimnazijoje, jį lanko 8 vaikai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.