Jaunimas puikiai moka naudotis internetu ir įvairiomis technologijomis, tačiau ne kiekvienas jų supranta galimą neigiamą poveikį, kurį reputacijai gali padaryti internete paskelbta privati informacija.

Neįvertina viešumo grėsmių
Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, Europos Parlamento Informacijos biuro Lietuvoje ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje inicijuotas tyrimas atskleidė, kad nors jauni žmonės Lietuvoje supranta duomenų saugumo ir privatumo internete svarbą, vos 52 proc. jaunų žmonių susimąsto, kad čia paskelbta informacija gali turėti neigiamo poveikio jų karjerai.

Kur kas didesnė dalis respondentų mano, kad paskelbę asmeninę informaciją internete gali tapti sukčiavimo aukomis (83 proc.), taip pat kad jų duomenis savo tikslais gali panaudoti įmonės ar institucijos (72 proc.).

„Jaunimas neįvertina viešumo grėsmių ir kartais neapgalvotai skelbia informaciją, kurios viešinti nederėtų. Mano, kad tokia informacija būtų smagu pasidalyti su draugais ir nepamąsto, kad darbdaviai socialiniuose tinkluose taip pat ieško informacijos apie potencialius kandidatus“, – „Šiaulių naujienoms“ komentuoja darbo rinkos ekspertė Rita Karavaitienė.

Ji sako, kad darbdaviai peržiūri, kokias savo nuotraukas jaunuoliai viešina, kokiais įrašais dalijasi, tikrina, ar dažnai jie tai daro. Darbdaviai atkreipia dėmesį, ar dažnai potencialus darbuotojas rašo komentarus, kokį žodyną vartoja ir t. t. Iš visos šios ir kitos informacijos darbdavys apie potencialių kandidatą susidaro pilnesnį vaizdą ir galiausiai nusprendžia, ar priimti šį žmogų į darbą.

Tam, kad jaunuoliai susikurtų tobulą įvaizdį, ekspertė pataria pirmiausia peržiūrėti savo profilio nustatymus. Nurodyti, kokia informacija gali būti matoma visiems, kokia – draugams ar apskritai nerodoma. Jeigu asmenybė itin charizmatiška ir nori tokia išlikti, tokiu atveju galima susikurti du profilius. Vieną oficialų, su savo vardu ir pavarde, o kitą – skirtą asmeniniams tikslams, pasinaudojant slapyvardžiu.  

Nefiltruoja jokios informacijos
Ekspertės teigimu, susikūrus asmeninį profilį, labai svarbu nekelti bet kokių nuotraukų, žiūrėti, kad jose nebūtų kompromituojančių vaizdų. Geriau neviešinti nuotraukų iš vakarėlių ar tų, kuriose matyti, koks žmogus apsvaigęs ir pan. Taip pat patartina vengti besaikio „laikinimo“ ir dalijimosi, nes tuomet gali susidaryti įspūdis, esą žmogus daugiau nelabai turi ką veikti.

Vietoje to reikėtų stengtis save parodyti kaip asmenybę ir susikurti teigiamą įvaizdį. Pavyzdžiui, galima atskleisti savo pomėgius, pademonstruoti savo išsilavinimą, išprusimą, kad darbdavys, pažvelgęs į potencialaus darbuotojo profilį, iš karto susidarytų nuomonę, jog žmogus motyvuotas, norintis dirbti, turiningai leidžiantis laisvalaikį, turintis įvairiausių pomėgių ir įdomus kaip asmenybė.

„Socialiniuose tinkluose galima susikurti patikimo darbuotojo įvaizdį, tereikia sekti, kokią informaciją apie save skelbi. Tokia pati taisyklė galioja ir rašant gyvenimo aprašymą ir atėjus į darbo pokalbį, nes ieškant darbo pirmas dėmesys yra labai svarbus“, – pataria R. Karavaitienė.

Vis dėlto kai kurie jaunuoliai apskritai nenori apie save viešinti jokios informacijos ir nenaršo po socialinius tinklus.

Pašnekovės nuomone, sunku pasakyti, ar taip elgtis teisinga, ar ne, nes kiekvienas žmogus turi teisę rinktis. Kita vertus, yra žinoma, kad darbdavys, ieškodamas tinkamo darbuotojo, yra linkęs naudotis keliais šaltiniais. Jeigu apie jaunuolį neranda informacijos socialiniuose tinkluose, tuomet pasinaudoja interneto naršyklės paieška ir skaito, kas apie jį yra parašyta. Jeigu internete apie jaunuolį nieko neranda, tuomet potencialaus darbuotojo prašo pateikti rekomendacijas. Jeigu jis rekomendacijų nepateikia, tuomet darbdavys skambina į buvusias darbovietes, apie kandidatą teiraujasi buvusių kolegų nuomonės ir t. t.

Atrodo, viskas taip paprasta. Tereikia neviešinti pernelyg asmeniškų nuotraukų, vengti necenzūrinių žodžių, bet yra tokių jaunų žmonių, kurie šiomis rekomendacijomis nesinaudoja, nors turėtų.

„Pastebime, kad kai kurie jaunuoliai saikingiau skelbia informaciją internete, bet apie socialinių tinklų higieną žino tikrai ne visi. Susiduriame su nemažu skaičiumi kandidatų, kurie į „eterį“ apie save išleidžia viską, ką tik gali, nefiltruodami jokios informacijos. O tai nėra gerai“, – sako R. Karavaitienė.