facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Lietuvos Respublikos Seimas 2017-uosius paskelbė Lietuvių kalbos kultūros metais. Per šiuos metus buvo siekiama atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos kaip paveldo svarbą visuomenei, į lietuvių kalbos autentiškumą, originalumą, unikalumą, norėta pagerinti lietuvių kalbos žinias ir įgūdžius įvairiose įstaigose ir buvo skatinamas domėjimasis lietuvių kalba.

Sietina su kultūros, mokslo ir švietimo politika
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Daiva Vaišnienė teigia, kad Lietuvių kalbos kultūros metus paskelbė Seimas, taip reaguodamas ne tik į moksleivių lietuvių kalbos žinių prastėjimą, bet ir siekdamas pabrėžti politikų požiūrį į viešai vartojamą kalbą, jos struktūros unikalumą. Tai paskata ieškoti sprendimų, kaip tobulinti visuomenės raštingumą, ugdyti kalbos jausmą. Tikėtasi, kad šie metai paskatins domėtis ir kalbos paveldu, ir jos kaita, kūryba.

„Šių metų idėja pirmiausia sietina su kultūros, mokslo ir švietimo politika. Toks požiūris buvo įprasmintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo bibliotekos surengtame pokalbyje „Kalba kultūroje: gniaužiama ar kuriama?“ Kalbos kūrėjai ir vartotojai – rašytojai, vertėjai, žurnalistai – su kalbininkais svarstė, ar kalba yra šiuolaikinės kultūros vertybė ir kodėl mitologizuojama kalbos politika Lietuvoje, kaip suderinama kalbos kūryba ir norminimas“, – sako D. Vaišnienė.

„Pačiu ryškiausiu Lietuvių kalbos kultūros metų laikotarpiu, kviečiančiu į susitikimus, pokalbius kalbos temomis (kartais pakiliomis, o kartais provokuojančiomis), telkiančiu ne tik lituanistinę, bet ir kitų sričių akademinę bendruomenę, užsienio lietuvius, tautinių mažumų atstovus, tapo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos koordinuojamos Lietuvių kalbos dienos“, – pasakoja D. Vaišnienė.

D. Vaišnienė pateikė statistinius duomenis, kurie parodė, kad tarp vasario 16 d. ir kovo 11 d. Lietuvoje ir užsienyje vyko daugiau kaip 2100 renginių, kurie apėmė kalbos konkursus, viešas paskaitas, diskusijas, parodas.

Dalyvavo 56 Lietuvos savivaldybės, 10 užsienio valstybių lietuvių bendruomenės, Lietuvos aukštosios ir bendrojo ugdymo mokyklos, muziejai, bibliotekos.

Šiuo metu didelis dėmesys yra skiriamas ir kalbos vartojimui skaitmeninėje erdvėje. O Europoje daug dėmesio skiriama viešojo administravimo kalbai.

„Siekiama, kad valstybės ir savivaldos institucijos su piliečiais bendrautų aiškia, tikslia, sklandžia ir, žinoma, normine kalba, nes tik taip informacija bus vienodai suprantama, tokią kalbą paprasčiau išmokti ir ją vartoti negimtakalbiams. Suomijoje yra svarstoma galimybė rengti kalbos kursus valstybės tarnautojams, skatinti profesinės kalbos mokymą aukštosiose mokyklose, kurti institucijose terminijos grupes ir skirti kalbos koordinatorius“, – pastebi D. Vaišnienė.

Moksleivių ir studentų rašto darbai – raštingumo lygio atspindys
Kalbant apie lietuvių kalbos raštingumo lygį, svarbu yra išskirti moksleivius ir studentus, kurių rašto darbai tai atspindi.
„Tik patys kalbėdami rišlia, sklandžia ir taisyklinga kalba galime nevaidmainiaudami to paties reikalauti iš moksleivių ar studentų“, – teigė D. Vaišnienė.

Pagal paskutinių metų Nacionalinio egzaminų centro duomenis, rašantiems keblumų kyla ne dėl kalbos taisyklingumo, raštingumo reikalavimų, o dėl paties rašinio turinio. O didžiausia raštingumo spraga – skyryba.

„Kalbos komisijos atlikta studentų rašto darbų analizė parodė, kad sunkiai suvokiama sakinio struktūra ir negebama aiškiai, rišliai išdėstyti teiginio. Priežasčių galima ieškoti įvairių – sumenkę rišlaus teksto skaitymo ir kūrimo gebėjimai, žinučių, santrumpų ir minimalios raiškos tekstų aplinka socialiniuose tinkluose“, – teigė D. Vaišnienė.

Šiaulių universiteto Lietuvių kalbotyros, literatūros ir komunikacijos katedra kartu su Valstybine lietuvių kalbos komisija dalyvauja bendrame projekte, kuris įpareigoja labiau atkreipti dėmesį į bakalauro ir magistro darbų kalbos kokybę ir kultūrą.

Praėjusiais metais Šiaulių universiteto Lietuvių kalbotyros, literatūros ir komunikacijos katedros darbuotojai  tikrino visų baigiamųjų darbų kalbos kultūrą, nustatė raštingumo lygį – ar jis yra žemas, vidutinis ar aukštas. Studentams buvo rengiamos konsultacijos, bendros paskaitos, kurios vyko ne tik lituanistams, bet ir visiems universiteto studentams.

„Jie labiau susimąstė, atkreipė dėmesį ne tik ką rašo, bet ir kokia kalba rašo savo darbus. Šis momentas buvo labai reikšmingas ir šiais metais žadame tęsti tai ir toliau“, – sako Šiaulių universiteto Lietuvių kalbotyros, literatūros ir komunikacijos katedros vedėja prof. dr.  Džiuljeta Maskuliūnienė.

„Ankstesni tyrimai rodo, kad magistro darbų kalbos kokybė nėra puiki. Pirmasis rašto darbų patikrinimas vyko pavasarį ir buvo matyti, kad darbų lygis yra žemesnis, o dabar antrasis tikrinimas parodė, kad rašto darbų lygis pakilo. Tai yra tikrai neabejotina. Žmonės dar kartą yra pakviečiami susimąstyti, kas žmogui yra kalba, kad ji yra mąstymas. Ar mokame įvairius kalbos stilius, ar sugebame kalbėti emocingai. Ta šviečiamoji veikla, kuria užsiima mūsų katedra, yra labai reikšminga ir prasminga. Tai keičia ir kalbos situaciją mieste“, – teigia Dž. Maskuliūnienė.

Vargu ar per metus gali pasikeiti lietuvių kalbos kultūros situacija
Šiaulių universiteto Lietuvių kalbotyros, literatūros ir komunikacijos katedros darbuotojai  rengė viešas paskaitas, tekstų skaitymus, keliavo po gimnazijas, bibliotekas.

Universitete pavasarį vyko tradicinė lietuvių kalbos olimpiada, kuri buvo susieta su Lietuvių kalbos kultūros metais.
„Sklandi ir taisyklinga kalba yra bendrosios kultūros dalis – taip, kaip laikomės elgesio, bendro gyvenimo normų, taip turėtume rūpintis ir kalbiniu savo įvaizdžiu. Kalbos namų tvarka priklauso nuo pačių kalbėtojų. O geras šeimininkas savo namus atsakingai ir rūpestingai tvarko, kad jam būtų miela į juos sugrįžti“, – teigia D. Vaišnienė.

Ji sako, kad kultūrinės ir socialinės nuostatos per metus vargu ar gali pasikeiti – tam reikia gerokai ilgesnio laiko. Viešo dėmesio kalbai, regis, pakanka – paskelbti metai, žiniasklaidoje nagrinėjamos kalbinės temos. Vis dėlto svarbiausia ne diskusijos ir deklaracijos, o veiksmai.

Lietuvių kalbotyros, literatūros ir komunikacijos katedros vedėja prof. dr. Dž. Maskuliūnienė išskyrė, kad reikėtų daryti sociologinius, kokybinius, kiekybinius tyrimus, apklausti visuomenę ir pažiūrėti, kokie pokyčiai įvyko. Per televiziją yra rodomas reklaminis siužetas apie Lietuvių kalbos kultūros metus. Ir atsakyti, ar tie pokyčiai įvyko, dabar negalima. Dž. Maskuliūnienė viliasi, kad tie rezultatai būtų teigiami.

D. Vaišnienė pabrėžia, kad metus ketinama baigti tarptautine konferencija, kurioje dalyvaus Lietuvos, Latvijos, Prancūzijos ir Lenkijos kalbos institucijų atstovai, aptarsiantys kalbos ir švietimo santykius, kalbos kūrybą ir sklaidą per kultūrą.

Į viršų