Praėjusią savaitę miesto politikams pavykus susitarti ir paskyrus Savivaldybės administracijos direktorių, spaudos konferencijoje džiūgauta, kad politiniai nesutarimai baigėsi ir žengti pirmieji žingsniai link to, kad tiek daugumos šešioliktukas, tiek mero penkioliktukas ims dirbti visi kartu. „Šiaulių naujienose“ jau rašėme, kad derybų rezultatais nebuvo patenkinta frakcija „Už Šiaulius“. V. Simuliko visuomeninio judėjimo taryba nusprendė, kad 5 politikų frakcija iš vos vieno balso persvarą turėjusios daugumos traukiasi.

Antras žlugimas
Tarybos dauguma per kelis politinės krizės mėnesius žlugo antrą kartą. Pirmą kartą, kai į mero koaliciją perėjo dvi „darbietės“. Antrą kartą – draugystę su socialdemokratais, liberalais ir „tvarkiečiais“ nutraukė viena didesnių frakcijų „Už Šiaulius“. Tik jos nariai neketina jungtis prie mero. Greičiau atvirkščiai – formuos dar vieną galimai opozicinį politinį bloką.

Šįkart politikų persirikiavimai miestui kelia mažiau grėsmės. Administracijos direktorius paskirtas, vicemeras, galintis prireikus pavaduoti merą, yra, priešlaikinių rinkimų išvengta.

Derantis dėl administracijos direktoriaus paskyrimo buvo sutarta, kad dauguma palaikys Antano Bartulio kandidatūrą, nors merui buvo pateikusi kitą – Andriaus Mazuronio. Mainais už tai šešioliktukas gauna du mero pavaduotojų ir du administracijos direktoriaus pavaduotojų postus.
Vicemero Domo Griškevičiaus, į kurio pareigas buvo nusitaikęs daugumos šešioliktukas, žodžiai pasirodė pranašiški. Kalbėdamas apie savo ateitį, jis sakė, kad dauguma gali ir pasikeisti, kaip jau ir buvo atsitikę.

„Situacija ir vėl neapibrėžta. Kas tų politikų galvose... Tas neapibrėžtumas išmuša iš vėžių. Aš sakiau, kad dėl principų lengviau susitarti, kai pradedama kalbėti apie personalijas, kyla nesutarimai“, – sakė vicemeras.

Pozicija pasikeitė įsikišus pramonininkams?
Daugumą paliekančios frakcijos „Už Šiaulius“ seniūnas Denis Michalenko pabrėžia, kad sprendžiant Tarybos daugumos ir mero koalicijos politinius nesutarimus tikslas nebuvo postai. Turėjo būti aptarti tolimesnio darbo bendri principai, peržiūrėta veiklos programa, tikėtasi atsiprašymo už šmeižtą, viešo rankų paspaudimo ir klaidų pripažinimo.

Subyrėjusios daugumos buvęs lyderis Justinas Sartauskas aiškino, kad šios frakcijos tikslas buvo mero nuvertimas arba priešlaikiniai rinkimai, o kiti tokio tikslo neturėjo.

„Netiesa, mes visada deklaravome, kad priešlaikinių rinkimų nenorime, jie sukeltų tik papildomų išlaidų. Mes siūlėme eiti į kompromisus ir eiti derėtis dėl viso komplekso klausimų, o ne išimant vien tik postų punktą. Pagal Vietos savivaldos įstatymą, mes daugumos vardu buvome pateikę kandidatus ir į direktoriaus, ir į vicemero pareigas, o jei kažkas iš mūsų daugumos sugalvojo, kad tinka kitas kandidatas, tai patys ir sugalvojo. Mano manymu, reikėjo laikytis tos linijos, dėl kurios susibūrėme ir susitarėme“, – nesutinka D. Michalenko.

Kitas lyderis Alfredas Lankauskas sako nelabai suprantąs pasitraukiančios frakcijos motyvų. Jam kyla įtarimų, kodėl judėjimas „Už Šiaulius“ taip atkakliai siūlo kitos partijos narį (liberalą A. Mazuronį – aut.), kai patys liberalai rezervuotai žiūri į jį.

„Kitų kandidatų tuo metu nebuvo. Visa dauguma taip sutarėme, raštu jį delegavome, tai kuri pusė pažeidė susitarimus? Kiti nieko nesurado arba kandidatai atsisakė. Kažkaip pasikeitė požiūris į kandidatą, kai atsirado pramonininkai, kandidato A. Bartulio užtarimai ir panašiai“, –  sakė frakcijos „Už Šiaulius“ seniūnas.

Ko verti politikų susitarimai?
A. Lankauskas pastebėjo, kad šios kadencijos Taryba parodė, kad žodiniai ar raštiški pažadai politikams nieko nebeverti, nebeliko garbės suvokimo.

D. Michalenko paneigia kolegos žodžius tvirtindamas, kad žodžio ir susitarimų nesilaikė būtent lyderiai. „Jei jie pakeitė kandidatą – pakeitė poziciją. Derybų nemačiau, nežinau, kada čia buvo suderėta. Čia gal daugiau buvo asmeniškas susidomėjimas postais“, – spėja politikas.

Jis papildė, kad frakcija jokių pretenzijų į postus nereiškė, į jokias pozicijas nekandidatavo, todėl ir asmeninių interesų neturėjo.

Kaip dirbs toliau? Kalbėsis su kitomis frakcijomis, svarbiais miestui klausimais tarsis tiek su viena politikų grupe, tiek su kita.

J. Sartausko manymu, tokia palaida Taryba be daugumos yra pats blogiausias dalykas. Šiuo metu kiti buvusio šešioliktuko partneriai yra išvykę į užsienį, todėl apie ateities planus kalbėsis, kai sugrįš. Tarsis, ar jungsis prie A. Visocko koalicijos.

„Turėti įtakos kitaip nei per politinius postus yra neįmanoma. Kas nevaldo informacijos, tas yra niekas. Dabar pasirinktas kelias į nežinojimą, į sėdėjimą krūmuose. Meras yra daug klaidų pridaręs. Visokios viešųjų ryšių akcijos, kurios menkina Tarybos narius ir demokratinėje visuomenėje nedera. Besitraukianti frakcija manė, kad reikia merą keisti. Aš laikiausi tos nuomonės, kad mero nuversti neįmanoma pagal šiuolaikinius įstatymus. Kas būtų su miestu žaidžiant tolimesnius interpeliacijų žaidimus?“ – komentavo politikas.

Mainai „direktorius į keturis pavaduotojus“ neįvyks
Ar susitarimas „už administracijos direktorių – keturi pavaduotojai“ tebegalioja? Politikai tikina, kad ne, nes tariamasi buvo su Tarybos dauguma, o jos nebėra.

„Kai byra, nebūna gerai, bet gal sukuria galimybę kurtis kitam. Subyrėjus šiai daugumai, atsiranda galimybė suformuoti tvirtą daugumą su meru, kas žvelgiant į miesto poziciją yra geriau. Visada sakiau, kad dauguma be mero nėra tvirta dauguma. Visi politikai nori gero miestui, tik savaip tai įsivaizduoja. Dauguma be mero gali interpretuoti įstatymus, Konstituciją ir pan.“, – sako konservatorių frakcijos seniūnas Tomas Petreikis.

„Mūsų šešioliktuko nebėra, nėra daugumos, nėra fizinės politinės jėgos, todėl, manau, pasiekti susitarimai nebegalioja“, – apgailestavo A. Lankauskas, pridūręs, kad pats asmeninių interesų neturėjo, buvo visiems pareiškęs, kad savo ateities su politine karjera nebesieja ir Taryboje dirba paskutinę kadenciją.