Apie lietuvių tautines organizacijas visuomenė atsiliepia kontroversiškai. Vieni teigia, esą jos prarado bet kokį aktualumą bei paslapčia puoselėja Kremliaus propaguojamas vertybes. Kiti aiškina, kad tautinės organizacijos yra paskutinė viltis, galinti išgelbėti šalį. Ką apie tai galvoja patys tautininkai? Panašu, kad šiandien savo galia ir patys nelabai tiki.

Štai Šiauliuose vykusiame III lietuvių tautinių organizacijų susirinkime tautininkai, užuot pasisakę apie šiandieninę šalies būklę, mieliau postringavo apie pabėgėlius ir ES žlugimą. Negana to, susirinkime netrūko radikalių minčių ir siūlymų.

Nenori įsileisti pabėgėlių
Pirmasis savo pastebėjimus išsakė Respublikonų partijos įkūrėjas ir jos pirmininkas, Biržų rajono meras Valdemaras Valkiūnas. Susirinkime jis žodžių į vatą nevyniojo ir tiesiai šviesiai rėžė, kad Vakarų vertybės supuvusios.

„Lietuva jau seniai yra nuo kitų priklausoma. Štai net Konstitucinio Teismo atstovas, priimdamas priesaiką Seime, prisižada lygiuotis į Vakarų vertybes. Kokios ten vertybės – tik vulgarumas ir deformuota demokratija“, – pabrėžė V. Valkiūnas.

Viešai pasisakydamas karčių žodžių negailėjo ir pabėgėlių gelbėtojams. Anot jo, neaišku, kodėl ES šalys turi integruoti pabėgėlius, kai galėtų tik laikinai priglausti.

„Karo aukas reikia vadinti ne pabėgėliais, bet kolonistais. Kokia dar integracija, koks kalbos mokymas. Tegul pasiskolina šimtą eurų, nusiperka sau ginklą ir kariauja už savo tėvynę, o ne iš jos bėga“, – savo variantą pasiūlė meras.

Negana to, jis grėsmę Lietuvai įžvelgė ne tik iš Rytų, bet ir Vakarų pusės, net Lenkijos: „Imperinės didesnės šalys nori paveikti mažesnes. Todėl reikia išlikti oriems ir laikytis pagrindinių nuostatų. Mes esame per maži, kad būtumėme priklausomi, nes tuomet mus suvalgytų ir per dideli, jog nebūtumėme nepriklausomi. Todėl mums reikėtų apsiginkluoti, kad armija būtų panaši į Izraelio.“

Kelia sąmyšį dėl augančių kainų
Savo patirtimi su susirinkimo dalyviais pasidalijo ir Latvijos antiglobalistų atstovas Normunds Virs. Jis pasakojo, kad Latvijoje situacija su tautinėmis organizacijomis yra panaši, kaip ir Lietuvoje. Pasirodo, kad partijoms susivienyti trukdo ambicijos ir galbūt pašalinės jėgos.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad šaliai visiškai nerūpi mažosios organizacijos, o globalizacija jau spėjo visus pavergti.
„Jei saugome augalus ir gyvūnus, kaip galime nesaugoti tautos ir mesti ją į globalizmo katilą. Neteisybė, kai žodis mažiesiems yra suteikiamas paskutiniams“, – sakė N. Virs.

Antiglobalistų atstovas palietė ir Latvijai aktualią pabėgėlių problemą. Kalbėjo, kad nenori priimti jų gyventi: „Tai tas pats, kas priimti į savo butą svetimą žmogų, kuris pradės nurodinėti mano žmonai, kaip jai rengtis, ką valgyti ir kaip dainuoti.“

Daug neteisybės įžvelgė ir kituose sektoriuose. Anot jo, neteisinga, kad užsukus į parduotuvę galima rinktis iš bet kurios šalies, Lietuvos, Estijos ar net Rusijos gaminamos produkcijos: „Nesuprantu, kam mums pirkti, pavyzdžiui, iš Lietuvos atvežtą pieną, kai mūsų pačių pieno gamintojai bankrutuoja. Manau, kad čia viskas dėl noro parduoti produktą brangiau, nei jis yra to vertas.“

Prisiminė „auklėjimo“ funkciją
Pabėgėlių temai neliko abejingas ir asociacijos „Nacionalinis interesas“ įkūrėjas Algis Avižienis.

„Praėjusiais metais, kai prasidėjo pabėgėlių krizė, kai savo akimis mačiau, kaip į Europą plūsta šimtai tūkstančių nuskurdusių žmonių iš pačių įvairių pasaulio šalių, supratau, kad Europai ir Lietuvai kyla didžiulė grėsmė“, – savo kalbą pradėjo A. Avižienis.

Jis kalbėjo, kad globalistai pastaruoju metu perėjo į lemiamą mūšį ir galutinai nori sunaikinti Europos nacionalines valstybes, tautos sąvoką, sąmoningumą. Todėl tautines organizacijas ragino auklėti Lietuvą, aiškinti, kad globalizacija neatneš ekonominės gerovės, lygybės, saugumo.

„Manome, kad tautinės jėgos pagrindinį dėmesį turėtų skirti švieąiamajai veiklai ir nukreipti dėmesį prieš globalizaciją. Demaskuoti jų apologetus, paaiškinti, kad čia nėra pažangos veiksnys, bet veiksnys, nukreiptas prieš nacionalines tautas ir mūsų gerovę“, – kalbėjo asociacijos atstovas.

Atstovas taip pat akcentavo tautinių organizacijų susivienijimo svarbą. Kuo daugiau bus tautinių jėgų, tuo visiems bus geriau. O norint to pasiekti, reikėtų labiau orientuotis į socialinių klausimų sprendimą. Taip pat atsakingiau galvoti apie nacionalinę ekonomiką. Priešingu atveju, jeigu nacionalinę ekonomiką atiduosime į rankas globalistams ar eurobiokratams, anot jo, galėsime atsisveikinti su savo tauta.

Baigdamas savo kalbą jis dar kartą akcentavo, kad šiandien tautinių jėgų padėtis Lietuvoje yra tragiška: „Tai totalus demoralizavimas ir visiškas marginalizavimas. Matyt, mums belieka tik suvynioti meškeres ir eiti kapstytis po savo daržą. Kita vertus, viltis dar gyva. Jeigu patys esame demoralizuoti, tai galbūt iš letargo miego mus pakels kitos šalys. Viena iš pagrindinių valstybių, turinti daugiausiai patirties su tarptautine prekyba, nusprendė pasitraukti iš ES. Galbūt jos pavyzdžiu paseks ir kiti.“

Nori dažniau rengti referendumus
Minčiai, kad tautinių organizacijų padėtis yra labai prasta, pritarė ir piliečių sąšaukos „Už dorą Lietuvą“ atstovas Romualdas Repšys.

„Padėtis yra liūdna, visi tai matome, tik vieni vienaip, kiti kitaip bandome ieškoti išeities iš šios padėties. Mūsų vienijimosi pagrindas turėtų būti dora ir, jeigu pastebėsite, būtent dora yra labiausiai puolama. Sugriauk dorą ir visa kita sugrius savaime. Be doros, dvasinio pagrindo nerasime išeities, suksimės kaip voverė rate“, – kalbėjo R. Repšys.

Jo nuomone, nepriklausomybė, suteikusi pasirinkimo laisvę, mus paliko be patikimų ideologinių orientyrų. O bažnyčia nesugebėjo užpildyti atsiradusios tuštumos. Todėl į mūsų gyvenimą pradėjo skverbtis paropsichologija, astrologija, mistika, burtai ir prietarai.

Norint iš viso to išsikapstyti jis patarė grįžti prie krikščionybės ištakų. Tuomet „geroji“ dvasia, mus sujungusi Baltijos kelyje, ir vėl sugrįš.

Organizacijas vienytis paskatino ir Pensininkų partijos atstovas Kęstutis Kopūsta: „Jei mes nesusivienysime, tai liksime, kaip likę, nieko nepakeisime. Reikia jungtis, jungtis ir dar kartą – jungtis, nors tai ir velniškai sunku, nes visi lietuviai nori tik vadovauti.“

Taip pat jis pakartojo dažnai politologų išsakomą mintį, kad žmonės pernelyg pasyviai arba visai nedalyvauja valstybės gyvenime. Tačiau čia pat iškėlė retorinį klausimą, kaip problemą spręsti. Greitai pasigirdo ir atsakymas. Jo nuomone, Lietuvos piliečiai aktyviau dalyvautų valstybės gyvenime, jeigu referendumui surengti užtektų 50 tūkst. vietoj 300 tūkst. gyventojų parašų.

Skatina mažinti socialinę atskirtį
Žodžių į vatą nevyniojo ir Lietuvių tautos sąjungai vadovaujantis šiaulietis Mindaugas Gervaldas.

Jis kalbėjo, kad nepriklausoma valstybė yra tik iliuzija: „Nepriklausomos valstybės negali būti. Globalistai to neleis. Jei pasiskelbtume visiškai nepriklausomais, ar mūsų nepriklausomybės paisytų Rusija ir Lenkija. Aš tautą įsivaizduoju kaip šeimą. Tautinė valstybė – tai namas: savo kambaryje mes tvarkomės, kaip norime, bet jei nebus tvarkos gatvėje, argi mes būsime saugūs?  Europa turi būti savarankiška žaidėja. Aš už vieningą ir stiprią tautų Europą, kuri vykdytų bendrą gynybos ir užsienio politiką.“

Jis taip pat tvirtino, kad svarbiausiais suvienytos organizacijos siekiais turėtų tapti siekis suvienyti tautą, stiprinti Lietuvos valstybingumą bei siekti socialinio teisingumo.

„Kas gali būti bendro tarp keliasdešimt tūkstančių eurų uždirbančio ir vos 300 eurus gaunančio tautiečio? Šios atskirties mažinimas ir yra kelias į vienybę. Tik pakankamas pajamas gaunantis pilietis supras, kad patriotu būti yra gera ir naudinga“, – kalbėjo M. Gervaldas.

Po išsakytų minčių vyko diskusijos. Jų metu susirinkimo dalyviams nepavyko priimti sprendimų, kaip tautinėms jėgos reikėtų susivienyti, tačiau visi sutarė, kad tai daryti būtina, priešingu atveju, Lietuvos laukia ne koks likimas.