Mokyklinio amžiaus vaikus auginančios šeimos žino ką reiškia, kai reikia vaiką išleisti į mokyklą. Pieštukai, rašikliai, guašas, sąsiuviniai, kuprinė ir kiti reikmenys gali kainuoti nuo keliasdešimt iki kelių šimtų eurų. Jeigu šeimoje yra daugiau vaikų, o pajamos kuklios, tenka apsišarvuoti kantrybe ir ieškoti būdų kaip sutaupyti. Kita vertus, ekonomistai sako, kad įperkamą prekę gali atrasti kiekviena šeima, tereikia savo išlaidas atidžiau planuoti ir išmokti taupyti.

Mokinių poreikiai skiriasi
Šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė „Šiaulių naujienoms“ komentuoja, kad kuo vyresnis vaikas, tuo mažiau rūpesčių prieš rugsėjo pirmąją. Tačiau tai nereiškia, kad išleisti vyresnėlį į mokyklą nieko nekainuoja. Skirtingo amžiaus vaikų poreikiai yra skirtingi, todėl ir jiems skiriamos sumos yra ne vienodos.

Akivaizdu, kad mažieji sparčiai auga ir tie rūbai, kurie tiko pavasarį, rudenį jau nebetinka. Uniformos taip pat ne visada gelbėja, nes pirmokėliai gali netyčia jas suplėšyti ar kitaip sugadinti. O, kaip žinia, jos kainuoja nepigiai.

Tuo tarpu paaugliai nori labiau pasipuošti, o jų apranga brangesnė nei pirmokėlių. Kita vertus, vyresni mokiniai yra sumanesni, todėl gavę tėvų leidimą rūbų savarankiškai gali nusipirkti kur kas pigiau, nei tradicinėje parduotuvėje. Be to, juk niekas nedraudžia įsigyti padėvėtą, bet pigesnę uniformą.

„Aukštesnėse klasėse rašmens reikmenų, jeigu mokinys nelanko dailės mokyklos, poreikis yra mažesnis. Tačiau reikėtų suprasti, kad su amžiumi išlaidos didėja, skirtumas tik tas, kad nebėra daug išlaidų iš karto likus savaitei iki mokyklos“, – pažymi J. Varanauskienė.

Perka ne tai, ko reikia
Ekonomistės nuomone, sąlyginai finansiškai sunkiausia į mokyklą išleisti pirmokėlį. Jauni tėvai dar daug ko nežino, neturi patirties, todėl apsipirkdami padaro klaidų. Be to, ji pastebi, kad didelė dalis šeimų turi atidžiai skaičiuoti savo finansus ir yra priversti pirkti ne tai, ko nori, bet ką gali. Tačiau net tie, kurie gali pirkti tai, ko nori, pripažįsta, jog pirmokams priperka pernelyg brangių daiktų.

Finansų ekspertė pataria neskubėti mokyklinių prekių įsigyti labai daug ir brangiai. Teisingiausia būtų iš karto kreiptis į vaiko mokytoją. Dažniausiai pedagogės būna parengusios paruoštukus, žino, ką ir kiek reikia pirkti. Jos pasakys, ne tik kiek sąsiuvinių reikia, bet ir patars, kokio gamintojo produktus rinktis geriausia.

„Iš anksto nusipirkus šešiasdešimt sąsiuvinių gali paaiškėti, kad jie visi yra blogi, nes vaikui rašant rašaliniu parkeriu, rašalas persilieja per lapus. Todėl neskubėkite visko susipirkti rugpjūčio mėnesį, bėgant mokslo metams reikmenis bus galima pasipildyti ir jų nusipirkti daugiau“, – pabrėžia J. Varanauskienė.

Pašnekovė pastebi, kad kartais klaidų atlieka ne tik tėvai, bet ir kiti artimi žmonės. Pavyzdžiui, seneliai iš didelio džiaugsmo, jog jų pirmasis anūkas pradeda lankyti mokyklą, priperka įvairiausių vadovėlių, pratybų ir vėliau pasirodo, kad mokykla su tokiais vadovėliais nedirba. Ekonomistės nuomone, tokiu atveju būtų geriausia, jeigu seneliai padovanotų pinigų, jeigu ne pačiam vaikui, tai jo tėvams. Tuomet tėvai nupirks tai, ko iš tiesų reikia.

Siūlo suteikti daugiau laisvės
Ekonomistė sako, kad galima leisti vyresniems mokiniams mokyklinių prekių įsigyti savarankiškai. „Mokinius įtraukti į pirkimo, ruošimosi mokyklai procesą ne tik galima, bet ir reikia. Pirmiausia jie galėtų patys ar kartu su tėvais apsižiūrėti, kokių daiktų jau turi ir kokių dar trūksta. Tuomet sudaryti sąrašą, nueiti į parduotuvę, įsigyti trūkstamų daiktų ir taip tarsi sau pravesti finansinio raštingumo pamokėlę.“

Jeigu apsiperkama kartu, J. Varanauskienė suaugusiems pataria atidžiau įsiklausyti į vaikų nuomonę. Neteisingai manoma, kad mažieji prekes renkasi pagal tai, koks ant jų yra paveiksliukas. Iš tiesų mokiniai mokykloje mato, kokiais reikmenimis naudojasi jų draugai, todėl žino, kurios prekės nebūtinai madingesnės, bet patogesnės ir pan. Be to, jie galbūt geriau už jus informuoti, kurio gamintojo prekės geresnės ar blogesnės.

„Jeigu ne penktokas, tai šeštokas tikrai pats gali pasiruošti mokyklai. Aišku, jeigu kalbame apie pinigus, kuriuos tėvai ima kaip paramą pasirengti mokyklai, rizika viską patikėti vaikui turbūt būtų pernelyg didelė. O jeigu biudžetas nėra labai įtemptas, būtų naudinga leisti vaikui pasimokyti iš savo klaidų“, – akcentuoja finansų ekspertė.

Išlaidos pakankamai skausmingos
Reikėtų nepamiršti, kad pasiruošimas mokyklai apima ne tik kanceliarines prekes. Būtina pagalvoti ir apie kompiuterį, telefoną, rūbus ir t. t. Natūralu, kad tėvai savo vaikui nori visko, kas geriausia. O gerumas, susidūrus su mokyklinių prekių įvairove, neretai matuojamas labai paprastai – pagal kainą. Todėl suaugusieji kartais suklysta pripirkę brangiausių daiktų.

Aišku, galbūt nieko tokio nupirkti naujausio modelio telefoną, tačiau telefonai genda, jį gali pavogti ir pan. Tuomet vaikai netekę daikto jaučia didesnį skausmą, nei džiaugsmą jį turėdami. Be to, reikėtų pagalvoti, ar įsigijus brangesnį daiktą mokiniams nebus sukeliamas pavydas, ar neatsiras nepagrįstas noras didžiuotis savo turimais daiktais. Galiausiai – juk tai ne pačių vaikų nuopelnas, bet jų tėvų uždirbimo požymis.

Reziumuodama finansų ekspertė pabrėžia, kad šiandien, palyginti su ankstesniais laikais, įsigyti reikmenų mokyklai kainuoja iš tiesų brangiau. Tačiau jeigu prekių bandoma įsigyti ne per vieną mėnesį, bet per ilgesnį laiką, tai nebėra taip finansiškai skausminga.

Reikmenų bazė už 30 eurų
Kiek tėvai skiria mokinio krepšeliui, paskaičiavome ir mes. Pirmokui reikia plunksnakočio, maišelio rašalo kapsulių papildymui, trijų plonesnių sąsiuvinių linijomis ir trijų langeliais. Mokinys neišsivers be aplankų rinkinio knygoms ir sąsiuviniams, pieštuko, drožtuko, trintuko, akvarelės, flomasterių, teptuko, piešimo sąsiuvinio. Kur dar plastilinas, žirklės, klijai, spalvotas popierius, liniuotės. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad rašymo priemonėms susidėti reikia penalo, o visoms priemonėms į mokyklą susinešti – kuprinės. Taigi jeigu šios prekės perkamos pigiausios, jų įsigyti galima už maždaug 24 eurus. Aišku, dar reikės nemažai sumokėti už knygas ir pratybų sąsiuvinius, tad ši suma tikrai negalutinė.

Tuo tarpu penktokui reikalingos kitokios prekės. Jis gali plunksnakotį pakeisti pigesniu ir paprastu rašikliu. Bet prireiks daugiau priemonių matematikai: skriestuvo, matlankio, skaičiuotuvo. Taip pat storesnių ir daugiau sąsiuvinių ir, žinoma, didesnės kuprinės. Visos kitos priemonės turėtų būti tinkamos iš pirmoko krepšelio. Visa tai kainuoja apie 30 eurų. Be to, paaugliai yra reiklesni naujovėms. Tad jiems dar būtinai reikia naujausio išmaniojo telefono, kompiuterio ir gražių rūbų. Todėl reali suma gali išaugti dar daug kartų.

Tėvai tvirtina išleidžiantys daugiau
Vis dėlto tėvų nuomonė yra kitokia. Jie sako, kad baziniams reikmenims reikia dvigubos ar net penkis kartus didesnės sumos. Štai antroko mama Aida pasakoja, kad jau išleido daugiau nei šimtą eurų ir dar ne visi dalykai yra supirkti. „Nesąmonė, neįmanoma visko supirkti už trisdešimt eurų. Mažiausiai reikia pusantro šimto. Situacija tikrai baisi, norėtųsi mažesnių išlaidų.“

Mama Sigita sako, kad sūnaus reikmėms išleido 150 eurų, bet dar nenupirko nei sąsiuvinių, nei tušinukų, nei pratybų sąsiuvinių. „Baisu ir pagalvoti, kiek dar reikės sumokėti už pratybų sąsiuvinius, juk jie labai brangūs. Gerai, kad mes su vyru gauname neblogus atlyginimus, neįsivaizduoju, ką reikia daryti tiems, kurie gauna minimalią algą. Turbūt jiems tai didelis galvos skausmas.“

Tuo tarpu mama Miglė tvirtina, kad išleidžiant vaiką į mokyklą iš tiesų galima sutaupyti. „Manau, kad pagrindinė klaida, kurią daro tėvai, tai kasmet perka vis naujas prekes. Nesuprantu, kam pirkti naują kuprinę, jeigu dar tebėra tinkama senoji. Be to, daug ką galima nusipirkti pigiau iš jau aukštesnių klasių mokinių tėvų. Tokie mainai tikrai padeda sutaupyti. Apskritai, manau, kad svarbiausia ne kiekvieną dieną lankytis prekybos centruose, bet kartu su vaiku leisti daugiau laiko. Tuomet ne tik sutaupoma pinigų, bet ir stiprinamas tarpusavio ryšys.“