„Noriu naujo telefono!“ „Sugedo skalbyklė – nebėra gyvenimo.“ „Lėtas internetas varo į neviltį...“ Štai tokia šiuolaikinių žmonių kasdienybė. Kartais atrodo, kad tie daiktai nepadeda, bet kelia stresą. Pagalvokime, kiek gyvybinės energijos išeikvojame įsigydami net ir vieną daiktą. Planuojame, kaip jį įsigysime, skaitome apie jį atsiliepimus, ieškome pigiausio, einame į parduotuvę, gabename jį namo, randame jam vietą, mokomės, kaip juo naudotis, prižiūrime ir t. t. O jeigu netyčia daiktas sugenda – neigiamų emocijų banga garantuota. Tad galbūt reikėtų susirūpinti ir mažinti vartojimą?

Technologijoms pinigų negaili
Finansų srityje dirbanti Monika sako, kad išmanųjį telefoną ir kompiuterį keičia labai dažnai. Taip elgiasi ne dėl mados, bet noro išbandyti naujoves.

„Esu technikos fanatikė. Naują įrenginį pakeičiu vos tik atsiradus naujam. Išaugau technikos pasaulyje. Telefonu išmokau naudotis greičiau, nei užsirišti batus. Nuo mažų dienų esu aprūpinta įvairiausiais daiktais, todėl pasaulio naujovėmis negaliu nesidomėti“, – atvirauja Monika.

Akvilė pasakoja, kad jos paauglys sūnus savo gyvenimo neįsivaizduoja be nešiojamo kompiuterio, išorinės garso kolonėlės, balansinių briedžių, išmaniojo telefono, dronų: „Sūnus ir vyras mane atveda į parduotuvę, supažindina su parduotuvėje neseniai pasirodžiusia naujiena. Nesuprantu, kam jiems tų daiktų reikia, bet jeigu nori, tegul perka. Galbūt todėl aš ramia sąžine galiu daugiau pinigų išleisti rūbams, kosmetikai.“

Trisdešimtmetis Dainius sako, kad jį labiausiai domina laisvalaikiui skirta technika. Pavyzdžiui, savo laisvalaikio jis neįsivaizduoja be išorinės garso kolonėlės, „GoPro“ veiksmo  kameros, fotoaparato ar drono.

„Šie prietaisai dalijasi vieta su kompiuteriu bei išmaniuoju telefonu. Dronas pakeičia žaislinį sraigtasparnį, o veiksmo kamera leidžia bent akimirkai pasijausti režisieriumi. Tokioms technologijoms man pinigų negaila, nes padeda užimti laisvą nuo darbo laiką. Gyvename technologijų amžiuje, todėl būtų kvaila jomis nesinaudoti“, – akcentuoja Dainius.

Tuo tarpu vyresnieji savo gyvenimo neįsivaizduoja be tokių prietaisų kaip šaldytuvas, skalbyklė, viryklė, mikrobangų krosnelė ir t. t. Štai Juozas sako, kad pas jį konsultuotis dėl naujų prekių nuolat ateina draugai, artimieji, net kaimynai.

„Kai koks nors daiktas sugenda, žmonės iš karto nusprendžia jį taisyti. Sužinoję remonto kainą, persigalvoja ir įsigyja naują. Būtent tuomet dažniausiai kreipiasi į mane, paprašo, kad padėčiau išrinkti kokybišką ir palyginti nebrangų daiktą. Padėti man yra vienas malonumas, nes domiuosi naujovėmis. Manau, kad technikos įmonės šiandien tikrai neskursta, norinčių ką nors įsigyti visada atsiranda“, – patirtimi dalijasi Juozas.

Ragina rasti balansą
Psichologė Aistė Diržytė „Šiaulių naujienoms“ sako, kad technologijų naudojimas pats savaime nėra nei blogas, nei geras dalykas. Viskas priklauso nuo, kiek tai pagerina arba pablogina žmogaus gyvenimo kokybę.

Negeras ženklas, jeigu žmogus pernelyg įninka į mobiliuosius telefonus arba kompiuterius, praranda realų kokybišką kontaktą su draugais, artimaisiais, gamta, net pats su savimi. Tokiu atveju technologijos kenkia žmogaus gyvenimo kokybei ir psichologinei gerovei.

Jeigu technologijos padeda susirasti draugų, komunikuoti su žmonėmis, kurie gyvena kur nors toliau, skatina norą išmokti naudotis naujomis programomis, paskaityti elektronines knygas, pažaisti mąstymą lavinančius žaidimus – tokiu atveju technologijos prisideda prie žmogaus gyvenimo kokybės ir skatina psichologinę gerovę. Tuomet technologijos tikrai nėra blogis.

„Svarbu, kad žmogus gyvenime sugebėtų palaikyti balansą. Pavyzdžiui, maitindamiesi mes visus metus nevalgome vien pomidorų. Mes valgome viską: daržoves, kruopas, geriame ne tik arbatą ar vandenį. Įvairovėje mes sukuriame balansą, patiriame pasitenkinimą, o tai mūsų organizmui reikalinga. Psichikai taip pat reikalinga įvairovė. Jeigu mes pamirštame apie įvairovės būtinybę ir pernelyg pasineriame į kompiuterį ar mobilųjį telefoną, tuomet galime netrukus sulaukti neigiamų pasekmių, susidurti su naujais iššūkiais ir pan.“, – pabrėžia A. Diržytė.

Neturėtumėme nuolaidžiauti ir vaikams, kurie nuolat prašo naujo įrenginio. Pirmiausia reikėtų paklausti, kam to daikto mažajam reikia. Tikriausiai dėl to, kad jis mato reklamą, bendraamžiai giriasi naujais telefonais. Tuomet reikėtų pamąstyti, ar vaikui nėra būdingos arba jau susiformavo vertybės. Paprastai, tai yra pavojaus signalas, kad vaiko santykis su tėvais nėra pakankamai nuoširdus, gilus, palaikantis.

„Jeigu vaikui reikia naujo daikto, kad jis galėtų pasipuikuoti, tai akivaizdus signalas, kad to vaiko gyvenime ne viskas yra gerai. Jeigu jis savimi pasitiki, vadinasi, išmoksta arba gali būti dėkingas už tai, ką turi. Jam nereikia vis naujų daiktų, kad jaustųsi vertingas, o jeigu primygtinai prašo naujo daikto, tai reiškia, kad jis nesijaučia pernelyg vertingas. Kitaip tariant, nori pakelti vertę savo arba draugų akyse“, – išskiria psichologė.

Taip pat gali būti, kad atžala išmoko kelti savo vertę per materialias vertybes iš tėvų, nes matė, kaip jie didžiuojasi prieš artimuosius nauju automobiliu ir t. t. Tokiu atveju tėvai neturėtų kaltinti vaiko, o tik save. Kitaip tariant, jeigu tėvai su vaikais moka nuoširdžiai bendrauti, visada paaiškina, kodėl negali nupirkti vieno ar kito daikto, tuomet vaikai auga brandūs ir nekelia tėvams rūpesčių įkyriai prašydami nupirkti kokį nors daiktą.

Laimingesni turintys mažiau
Psichologės teigimu apskritai vartojimo didėjimas rodo, kad žmogus ima svetimėti pats su savimi, kitais žmonėmis ir gamta, ima tolti nuo savo savasties. Galima būtų pagalvoti, kad patys turtingiausi žmonės turėtų būti ir patys laimingiausi. Tačiau tyrimai rodo, kad tikrai taip nėra. Iš tiesų patys laimingiausi žmonės gyvena tose šalyse, kur pragyvenimo lygis nėra aukštas. Galbūt jie yra laimingi, nes geba priimti tai, ką gyvenimas duoda.

Kita vertus, specialistė pastebi, kad šiuo metu vartojimo mažinimo tendencija yra labai progresyvi. Ji po truputį plinta Skandinavijos šalyse, Amerikoje ir, panašu, kad Lietuvoje taip pat yra tam tikrų apraiškų.

„Mokslininkai organizuoja įvairias konferencijas apie vartojimo mažinimą. Jų pagrindinė prielaida ta, kad kuo daugiau žmogus vartoja, tuo labiau teršia aplinką ir savo vidinį pasaulį. Aišku, to nereikia suabsoliutinti ir sakyti, kad dabar grįžkime į tuos ankstesnius laikus, kai vartojimas buvo minimalus. Tiesiog prieš ką nors perkant reikėtų savęs paklausti, ar tas daiktas man reikalingas tik tam, kad galėčiau prieš ką nors pasipuikuoti. Ar tas gaminys iš tiesų pagerins mano kokybę“, – pataria A. Diržytė.

Psichologė sako, kad labai dažnai žmonės iš tiesų tiki, kad įsigiję pirkinį pagerins savo gyvenimo kokybę ir taps laimingesni. Tokiu atveju sau reikėtų užduoti kitą klausimą – kas mano gyvenime yra ne taip, kad gerų emocijų gaunu tik apsipirkdamas.

Anot pašnekovės, žmogaus gyvenime, pagrindinis gerų emocijų šaltinis pirmiausia turėtų būti kiti žmonės, vidinis pasaulis, įdomios patirtys, kūrybinė saviraiška ir t. t. Tai turėtų būti baziniai teigiamų emocijų šaltiniai. Tačiau mūsų visuomenėje yra priešingai. Žmonės sako, kad jaučiasi laimingesni tik tada, kai kažką nusiperka.

„Tai pavojaus ženklas. Labai liūdna, jeigu žmogų prablaško tik prekybos centras ir prabangus pirkinys. Pagrindinis teigiamų emocijų šaltinis turėtų būti ryšys su kitais ir savimi. Materialios vertybės žmonių nepadaro laimingų. Toks gėrybių vaikymasis gerų emocijų gali sukelti tik trumpam laikui. Deja, bet tuomet pozityvi būsena ilgai neišlieka, tai labai trumpalaikis efektas“, – reziumuoja A. Diržytė.

Dauguma gyventojų neįsivaizduotų savo gyvenimo be technologijų.
Artūro STAPONKAUS nuotr.