Zita KATKIENĖ

Subintuota ranka šiauliečiui Eugenijui Rimkevičiui gali tekti gyventi mėnesį, o gal, kaip teigė medikai, ir ilgiau. Pirmojo ir antrojo laipsnio nykščio ir plaštakos nudegimai - nemaloni trauma. Dar nemaloniau, kad  banketų salę nuomojantis žmogus negali imtis daugelio darbų, net vairuoti automobilio. Deja, paramos sulaukti savarankiškai dirbančiam žmogui beveik neįmanoma, nes įmonių savininkai valstybės nedraudžiami nei nuo nelaimingų atsitikimų, nei sveikatos draudimu.

 

 

Apie gaisrą, kilusį namuose, „Šiaulių naujienų” skaitytojams nusprendė papasakoti patys Birutės gatvės gyventojai Audronė ir Eugenijus Rimkevičiai. 

 

Keptuvę sutuoktiniai nusipirko visiškai naują, indų parduotuvėje „Bohemia”. Nors namie jų - kelios dešimtys, nes žmonės turi banketų salę, gamina valgį. „Puikiai žinome, kad naują keptuvę būtina išplauti”, - sako Audronė. Tad ir tą keptuvę išplovusi nusprendė išsikepti kubeliais pjaustytos duonos. „Įpyliau aliejaus per du pirštus, - pasakoja moteris. - Kol aliejus įkais ant stiklo keramikos viryklės, nuėjau pasimatuoti kraujospūdžio”. Tik kelias minutes užtrukusi.

 

Staiga keptuvė užsidegė net duonos į aliejų nespėjus įdėti. Pakilusi ne tik apie metro aukščio liepsna, bet ir pasklidę juodi dūmai. 

 

Vyras Eugenijus stvėrė keptuvę už koto ir norėjo ją į balkoną išmesti. Bet Audronė nusprendė užmesti ant keptuvės staltiesę ir taip užslopinti ugnį. 

 

Liepsna buvo užgesinta, į Priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą kreiptis neprireikė. 

 

Tačiau pasekmės liko - ugnis beveik siekė garų surinktuvą, tai tas ne tik aprūko, bet ir aptirpo - išsipūtė. Tikrai nebetinkamas naudoti, nors visai neseniai pirktas - apie 300 litų kainavo. 

 

 

Blogiausia net ne tie materialiniai nuostoliai, ne tik ta sudegusi keptuvė, kurios jau neįmanoma iššveisti. Žmonės pasipiktino medikų darbu. 

 

Po traumos E. Rimkevičius kreipėsi į Šiaulių ligoninės Priėmimo skyrių. Čia dirbęs chirurgas suteikė pagalbą, suleido nuskausminamųjų, uždėjo reikiamų vaistų, subintavo ranką. 

Jau išeinant slaugytoja patarė kreiptis į šeimos gydytoją ir gauti siuntimą perrišimams. „Jums nemokamai bus tris kartus perrišta ranka”, - sakiusi medikė.  

 

Žmogus taip ir padaręs. Kitą dieną kreipėsi į šeimos gydytoją, kuri prašoma siuntimo jį ir parašiusi. 

 

Pirmadienį E. Rimkevičius atvažiavo į Priėmimo skyrių, bet pagalbos nesulaukė. Dirbęs chirurgas Steponas Paražinskas, anot E. Rimkevičiaus, ėmęs aiškinti: „Aš jums neperrišiu, čia poliklinikos turi perrišti, nes jiems už tą darbą pinigus moka, o mes - nieko negauname”. O pridūręs, kad čia niekas neperrišinės, pasak E. Rimkevičiaus, gydytojas dar ir špygą parodęs ir paraginęs eiti lauk. 

 

Teko pagalbos ieškoti kitur. Žmogus kreipėsi į privačiai dirbantį chirurgą, kuris paaiškino, kad ranką būtina perrišti kasdien, nes nudegimas gilus. Žaizdai būtinas sterilumas, nes menkiausia infekcija gali būti pavojinga. 

 

 

Drauge su E. Rimkevičiumi kreipiamės į Šiaulių ligoninės Priėmimo skyriuje dirbantį chirurgą S. Paražinską. „Jūsų fantazija - ne vietoje”, - išklausęs priekaištų apie tai, kaip jis neperrišo rankos, aiškino apie poliklinikų gaunamus pinigus, liepęs išeiti lauk ir dar špygą parodęs, atsako medikas ir pasišalina iš kabineto. 

 

Kreipėmės į Priėmimo skyriaus vedėją Daivą Jautakienę. Ši, išklausiusi paciento pasakojimo, paaiškina, kad turėtų peržiūrėti tos dienos vaizdo įrašą, nes kabineto darbas filmuojamas visą parą ir tai galima patikrinti. 

 

Tam reikia laiko, tad atsisakoma laukti. 

 

Priėmimo skyriaus vedėja D. Jautakienė paaiškina, jog Priėmimo skyrius -  skubios pagalbos skyrius, tad jame dirbantys chirurgai teikia tik skubią pagalbą. Traumos gydymas, pasak vedėjos, turi būti tęsiamas ambulatoriškai šeimos gydytojo kabinete. Jei pats šeimos gydytojas neteikia chirurginės pagalbos, pirminės sveikatos priežiūros įstaiga turi samdyti chirurgus, kurie ir dirba šį darbą. 

 

Priėmimo skyriaus vadovė ramiai išklauso ir priekaišto dėl 74-erių metų chirurgo Stepono Paražinsko sprendimo neperrišti žaizdos. „Kiekvienas žmogus turi savo nervų sistemą. Aš nenoriu  teisinti mediko, tačiau puikiai žinau, kad jis yra ekspresyvus, emocionalus. Turime dėl to problemų, tačiau neturime chirurgų, norinčių dirbti Priėmimo skyriuje. Medikas nepažeidžia darbo drausmės, savo darbą atlieka ir mes neturime pagrindo jo atleisti, kol pats nepateikia prašymo atleisti iš darbo”, - paaiškina medikė, vėliau peržiūrėjusi kabineto darbo vaizdo įrašą, kuris aukštyn kojomis apvertė konflikto esmę. 

 

„Už šią paslaugą valstybė apmoka poliklinikoms, o mes špygą gauname”, - kalbėjo emocijų nestokojantis medikas, tačiau jokio pykčio pacientui, pasak vedėjos, nerodė.  

Deja, tik tada, jei chirurgas būtų perrišęs pacientui, kuris gydomas ambulatoriškai, sužalotą ranką, jis ir būtų įvykdęs pažeidimą. Nes nei už jo darbą, nei už perrišimui sunaudotas medicinos priemones niekas nesumokėtų. Planinę pagalbą, pasak vedėjos, turi teikti pirminės sveikatos priežiūros centrai. Su Šiaulių ligoninės Priėmimo skyriumi dauguma pirminės sveikatos priežiūros centrų yra pasirašę sutartį teikti skubią pagalbą naktimis, savaitgaliais bei švenčių dienomis. Kitomis dienomis, pasak vedėjos, ir skubią pagalbą traumų atveju privalo teikti pirminės sveikatos priežiūros įstaigos specialistai - bendrosios praktikos gydytojai arba chirurgai. 

 

 

Išsiaiškinti, kas kaltas, kad užsidegė keptuvė, nebus lengva, nors Rimkevičiai ir tam pasirengę. Pirmiausia jie kreipėsi į indų parduotuvę „Bohemia”. Parduotuvės vitrinoje buvo dar dvi tokios pat čekų gamybos keptuvės, tad nei pardavėja, nei vadybininkė nesuabejojo - tai jų prekė. Pirkėjui pareikalavus grąžinti pinigus už nekokybišką prekę taip pat niekas nesigynė - buvo pasiūlyti pinigai už sudegusią keptuvę.

 

Dar svarbiau nei nuostoliai už penkiolika litų kainavusią keptuvę, išlaidos gydymui. Kreipėmės į Šiaulių „Sodros” direktoriaus pavaduotoją Stanislavą Krugiškienę. Pasak jos, jei žmogus nėra įmonėje sudaręs darbo sutarties ir joje dirba savarankiškai kaip įmonės savininkas, jis gali ir nemokėti valstybei socialinio draudimo įmokų. Tik nuo šių metų liepos mėnesio savarankiškai dirbantys žmonės yra draudžiami pagrindinei ir papildomai pensijos daliai bei sveikatos draudimu. Tai, pasak S. Krugiškienės, reiškia, kad savarankiškai dirbančiam žmogui nemokamai bus teikiama pirmoji medicinos pagalba, tačiau tolimesnis gydymas valstybės nefinansuojamas. 

 

Nes, pasak S. Krugiškienės, valstybė savarankiškai dirbančio žmogaus nedraudžia ir nuo nelaimingų atsitikimų. Tai jis gali padaryti tik privačioje draudimo kompanijoje, kuri ir padengtų sveikatos sugrąžinimui išleistas lėšas.