facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Kolekcininkas Vilius Kavaliauskas valstybinių švenčių proga prisisega savus apdovanojimus: Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžių, Estijos Respublikos Marijos žemės ordino Komandoro kryžių už svarbų darbą populiarinant Estijos istoriją ir Lietuvos generalinės prokuratūros medalį Nr. 5, skirtą už pagalbą suimant poeto kunigo Ričardo Mikutavičiaus žudikus.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
 
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Vyčio Kryžius - aukščiausias mūsų valstybės apdovanojimas - tai dalis Nepriklausomos Lietuvos istorijos, o kiekvienas šiuo Kryžiumi apdovanotasis taip pat turi savo istoriją. Taip teigė Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje pristatydamas savo sudarytą knygą „Lietuvos karžygiai. Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918-1940)“ žurnalistas, kolekcininkas, Baltijos ir Lietuvos valstybių apdovanojimų ekspertas Vilius Kavaliauskas. 
 
Lietuvos visuomenei Vilius Kavaliauskas, ko gero, yra labiau žinomas kaip žmogus, padėjęs surasti poeto kunigo Ričardo Mikutavičiaus žudikus, kai tie pradėjo pardavinėti nužudytojo kolekcionuotus apdovanojimus.
 
Vyties ar Vyčio Kryžius?
 
Kaip teigia Vilius Kavaliauskas, šis aukščiausiasis Lietuvos apdovanojimas buvo įsteigtas 1919 metais kaip kryžius „Už Tėvynę“, skirtas apdovanoti Lietuvos kariams, kovojusiems su bolševikais, ir tik 1920-aisiais jis pavadinties Vyties Kryžiumi. Kadangi kalbininkai užprotestavo, kad žodžio „Vytis“ kilmininkas netaisyklingai vartojamas, tai nuo 1930-ųjų apdovanojimas pradėtas vadinti Vyčio Kryžiaus ordinu. Tačiau, pasak kolekcininko, kadangi daugumai buvo įteikti dar Vyties Kryžiumi vadinti apdovanojimai, tai jis ir nusprendęs savo sudaromą knygą pavadinti tuo vardu.
 
O imtis vienas pats beveik dešimtmetį trukusio darbo - parengti knygą apie Vyties Kryžiaus kavalierius, jų likimus - Vilius Kavaliauskas ėmėsi todėl, kad estai ir latviai tokias apie savo  valstybių aukščiausius apdovanojimus knygas jau gana seniai buvo išleidę, o Lietuvoje nė viena institucija tokio titaniško darbo nesiėmė. 
 
Taigi Vilius Kavaliauskas pirmiausia pats sudarė sąrašus apdovanotųjų - 1788 kavalierių - ir tai nebuvo sunkiausia darbo dalis, nes Vyčio kryžiai buvo sunumeruoti eilės tvarka, o apdovanotyųjų sąrašai kasmet buvo skelbiami kariniuose tarpukario Lietuvos žurnaluose.
 
Tada žurnalistas pradėjo aiškintis kavalierių biografijas, likimus - dirbo įvairiuose Lietuvos archyvuose, važinėjo po visą Lietuvą, po kapinaites, fotografavo, surado ir bendravo su Vyčio Kryžiumi apdovanotųjų palikuonimis. „Iš viso 1400 likimus išsiaiškinau - pats asmeniškai per 900, - sako knygos sudarytojas. - Tad visuose knygos tomuose yra 12 tūkstančių nuotraukų išspausdinta.“
 
Kavalierių likimų peripetijos
 
Knygos „Lietuvos karžygiai. Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918-1940)“ didžiausias privalumas yra ne sausa statistika, o joje nupasakoti žmonių likimai. Ne veltui profesorius Saulius Sondeckis Viliui Kavaliauskui yra sakęs, kad skaitąs šią knygą kaip detektyvą - kas vakarą po dvi biografijas. 
 
„Tai nepaprastai įdomūs likimai, labai keisti, labai pamokantys, labai sukrečiantys, kurių ieškojau Lietuvos centriniame, Ypatingajame, Vidaus reikalų ministerijos archyvuose, - sako knygos sudarytojas. - Kiek apdovanotųjų buvo sušaudyta, kiek jų buvo ištremta, kiek emigravo! 128 kavalieriai mirė Amerikoje, 20 - Kanadoje, 12 - Australijoje, po 5-6 - Argentinoje ir Brazilijoje, gal 10 - Vokietijoje. Tačiau dauguma mirė Lietuvoje arba Sibire. Kai kurie buvo šalia mūsų ir mes net nelabai įsivaizdavome, kad tie senukai  yra didvyriai.“ 
 
Paskutinysis Vyties Kryžiumi apdovanotasis, sulaukęs 101 metų, mirė 2001 metais Kanadoje - tai buvo aviacijos pulkininkas Česlovas Januškevičius. Vieną Vyčio Kryžių Viliui Kavaliauskui  padovanojo Maskvoje, kur ordinas atsidūrė iš Suomijos, o Suomijoje - iš Lenkijos. Pagal apdovanojimo numerį buvo nustatytas jo savininkas - Juozas Bartkevičius ir Vilius Kavaliauskas surado Garliavoje kavalieriaus dukteris, kurioms nuvežė parodyti jų tėvelio ordiną, apkeliavusį pusę Europos ir sugrįžusį galop į Lietuvą.
 
Politiniai Kryžiaus kazusai
 
Kaip ir viskas istorijoje, taip ir Vyčio (Vyties) Kryžiaus apdovanojimai turi ir savo linksmesniąją pusę.
 
Pavyzdžiui, Vyties Kryžiumi numeris pirmas apdovanotas Lietuvos kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas greitai savo ordino žvaigždę sugebėjo pamesti ir jam buvo įteikta vėlesnės laidos Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordino žvaigždė kaip dublikatas. Beje, Vyties Kryžiumi numeris antras buvo apdovanotas Prezidentas Antanas Smetona.
 
Tarp kitko, kadangi ilgai Lietuvoje Vyties Kryžius buvo vienintelis apdovanojimas, tai jis buvo naudojamas ir diplomatijoje. Vyties Kryžiumi buvo apdovanotas Italijos premjeras Benitas Musolinis ir Italijos karalius Viktoras Emanuelis III, Belgijos karalius Albertas I, Čekoslovakijos prezidentas Tomas Masarykas, Vokietijos prezidentas maršalas Paulis fon Hindenburgas, maršalas Manerhaimas... 
 
Nors ir keista, būtent tų diplomatinių apdovanojimų Vilius Kavaliauskas ir yra daugiausia suradęs, čiupinėjęs, fotografavęs - ką Helsinkyje, ką Briuselyje, ką kur kitur.
 
„1997 metais mirė Renė de Vitrolis, Prancūzijos divizijos generolas, karo aviacijos vadas, Antuano de Sent Egziuperi draugas, kuris buvo apdovanotas Vyčio Kryžiumi 1927 metais, kai atskrido iš Paryžiaus į Kauną be nutūpimo“, - sako Vilius Kavaliauskas - pats kolekcionuojantis Vyčio Kryžius: surinkęs net 47 (Karo muziejaus kolekcijoje jų yra tik 13).
 
Asmeninės kolekcijos posūkiai
 
Apskritai Vilius Kavaliauskas visada domėjosi Lietuvos istorija ir dar tarybiniais metais pradėjo rinkti Vyčio kryžių kolekciją. Kai ką jis nusipirko Europos šalyse vykstančiuose aukcionuose, kai ką gavo dovanų. Dabartinėje jo kolekcijoje yra generolo Silvestro Žukausko, Benito Musolinio, generolo Jurgio Kubiliaus, Ministro Pirmininko Antano Merkio apdovanojimai. 
 
Tuos apdovanojimus jis yra eksponavęs dvylikoje pasaulio valstybių - nuo Maskvos iki Madrido, kur jais labai domėjosi ir specialistai, ir smalsuoliai. O pats kolekcininkas Vilius Kavaliauskas buvo apdovanotas aukščiausiu Europoje įvertinimu už publicistiką faleristikos (apdovanojimų kolekcionavimo) srityje - fon Hessenthalio premija. 
 
„Dabar aš šį savo rinkinį atiduodu Valdovų rūmams, kur bus įrengta Didvyrių salė ir kabos visų tų žmonių portretai, - paaiškina savo asmeninės kolekcijos likimą žymusis Lietuvos kolekcininkas. - Nors praktiškai šie kryžiai neturi didelės kolekcinės vertės, nes jie nėra reti, jie vertingi pirmiausia tuo, kad pagal šiuos Vyčio kryžius galima atsekti jų savininkų likimus.“



  

Į viršų