Prie pagrindinio Ginkūnų  kapinių įėjimo stovintys tualetai – vieninteliai, kuriais gali pasinaudoti kapinių lankytojai. 

Judita VASILIAUSKAITĖ

Ginkūnų kapinės netrukus gali virsti vieša išviete. Tokį įspūdį galima susidaryti išgirdus šiauliečių pasakojimus apie tai, kas iš tikrųjų vyksta šioje amžinajam poilsiui atgulusiųjų vietoje. „Ne visi žmonės spėja nubėgti į vienintelius tualetus, esančius prie pagrindinio įėjimo. Mėšlynas. Žmonės gamtinius reikalus atlieka čia pat už tujų, vyresni daro į atsineštus kibirėlius arba kauptuku išsiraustose duobutėse, kurias vėliau užkasa. „Minų” laukas”, - „Šiaulių naujienoms” apie gamtinių reikalų prispaustus kapinių lankytojus pasakojo šiaulietė.

„Vyresni žmonės turi įvairių sveikatos problemų ir iš kitos kapinių pusės nespėja nubėgti į šalia pagrindinio kapinių įėjimo pastatytus tualetus, tad jiems tenka daryti, kur papuola. Naudojamasi krūmais. Esu pasibaisėjusi”, - įspūdžiais iš Ginkūnų kapinių su „Šiaulių naujienų” žurnalistais dalijosi moteris. Šiaulietė tokią situaciją vadina „neūkiškumu” ir grįžimu „į akmens amžių”.

Moteris pasakoja, kad toli nuo pagrindinio įėjimo, Joniškio pusėn nusidriekusioje kapinių  dalyje, savo artimųjų kapus tvarkantieji kartais kaip reikiant turi pasukti galvą – tualetai toli, aplinkui vaikščioja daug kapinių lankytojų. Anot pašnekovės, tokiais atvejais gamtinių reikalų prispausti žmonės turi labai pasistengti, kad surastų nuošalų krūmą ar atokiau nuo aplinkinių akių sugebėtų pasistatyti kibirėlį.

Moteris prisimena, kad seniau tokių problemų kapinių lankytojams kildavo rečiau, kai šalia kapinių, naujojoje pusėje, stovėjo dar vienas medinis tualetas. Dabar jo nebeliko.

Šiaulių miesto savivaldybės skelbtą konkursą Ginkūnų kapinėms tvarkyti laimėjusios bendrovės „Šiaulių apželdinimas” direktorius Vidas Klepšys teigė, kad jų įmonė perėmė du tualetus. Vienas tualetas – moterims, kitas - vyrams. Bendrovės atstovas dėjosi nustebęs, kad Ginkūnų kapinėse trūksta tualetų.

V. Klepšys išgirdęs „naujieną”, kad kapinės netrukus gali tapti vieša išviete, pripažino, kad tokia problema gali būti - „kapinės didelės”. Bendrovės vadovas paklaustas, ką jis pasiūlytų daryti žmonėms, nespėjantiems iš kito kapinių galo nubėgti iki tų vienintelių tualetų, nešykštėjo šmaikščių replikų. „Fantazija neribota”, - netikėtai „sprendimą” pasiūlė V. Klepšys. (Suprask: pilna krūmų – aut. past.)

Kapinių  lankytojai per Jonines turėjo skubėti į krūmus?

Kiek vėliau bendrovės  „Šiaulių apželdinimas” direktorius pakeitė plokštelę ir tarstelėjo, kad jeigu iš tikrųjų trūksta tualetų – Savivaldybės atstovai turėtų tuo pasirūpinti ir problemą išspręsti – pastatyti dar vieną ar porą tualetų. Beje, šalia kapinių ar kapinėse augančių krūmų žmonėms nereikia dairytis vos dukart per metus – per Motinos ir Tėvo dieną. Šiomis šventinėmis dienomis, anot V. Klepšio, į kapines atvežama papildomų tualetų. Kur dingo šalia Ginkūnų kapinių stovėjęs medinis tualetas, neaišku. Minėtos bendrovės atstovas teigė neprisimenantis, kad toks tualetas apskritai būtų kažkada stovėjęs.

Kiek bendrovei mokama už  Ginkūnų kapinėse stovinčių tualetų priežiūrą, V. Klepšys taip pat negalėjo atsakyti.

Ar nereikėtų deramai pasirūpinti kapinių lankytojais ir Ginkūnų kapinėse pastatyti dar porą tualetų? „Nesu susipažinęs su tualetais”, - apie situaciją mirusiųjų poilsio vietoje atrėžė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius. Jis pridūrė, kad apie Ginkūnų kapinių tualetus išsamiau galėtų papasakoti Miesto infrastruktūros skyriaus specialistai.

Minėto skyriaus vyriausioji specialistė Elena Jakaitienė pareiškė, kad Ginkūnų  kapinėse statyti dar vieną tualetą Savivaldybei būtų  mažne prabangos reikalas. Ir ne tik prabangos. „Kol pastatysim, žmonės tikrai nesuspės nubėgti į vietą”, - konstatuoja E. Jakaitienė ir pradeda iškart vardinti, ko reikia, kad minėtose kapinėse išdygtų dar vienas gamtinių reikalų atlikimo statinys.

„Reikalingas projektas, reikalingos lėšos. Tualeto tikrai  nenumatoma statyti. Jeigu ir gelbėsimės - tai iš bėdos tik su biotualetais”, - tvirtina E. Jakaitienė (kiek kainuoja tokio kilnojamo tualeto priežiūra, valdininkė negalėjo atsakyti, – aut. past.). E. Jakaitienė stebėjosi, kad žinia apie tai, kad Ginkūnų kapinėse trūksta tualetų, jau pasiekė ir žiniasklaidos atstovus, bet patikino, kad gyventojų skundų tikrai nereikia tam, kad žmonės liautųsi „bėgioję į krūmus” ir  jog kapinėse išdygtų dar vienas papildomas tualetas. Tik ar jis tikrai išdygtų?

Paaiškėjo, kad Ginkūnų  kapinėse stovinčio dviviečio tualeto priežiūra Šiaulių miesto savivaldybei ir taip nemenkai atsieina. E. Jakaitienė teigia, kad tualetų priežiūra per mėnesį Savivaldybei kainuoja  416 litų. Kaip sako minėto skyriaus darbuotoja, ši suma Savivaldybei tikrai yra didžiulė. Pasak valdininkės, į šią sumą įskaičiuotas vandens tiekimas, priemonės, dezinfekcija bei kita priežiūra. Valdininkė užsiminė, kad skirtingu metų laiku tualetų priežiūra gali kainuoti nevienodai (pagal higienos normas vasarą tualetus privaloma reguliariai dezinfekuoti, – aut. past.). 

E. Jakaitienė sako, kad netoli autobusų stotelės stūksojęs tualetas nepriklausė  kapinėms, juo rūpinosi bendrovė „Specializuotas transportas”. Pasirodo, to tualeto niekas ir nebegalėtų sugrąžinti. „Tas tualetas nebeatitiktų jokių normų”, - paaiškina valdininkė. Todėl žmonėms turbūt ir toliau teks „minuoti“ „visas normas“ atitinkančias pakrūmes.