Benas RUDYS

Absurdiška istorija, į kurią buvo įpainiota beveik šimto metų  sulaukusi šiaulietė Konstancija J., gali nutikti kiekvienam. Prieš trylika metų butą pardavusi moteris tik pasibeldus antstoliams sužinojo, kad ji privalo už tuos visus metus sumokėti pirkėjų nemokėtus komunalinius mokesčius. Svetima skola senolei priteista už akių.

Paaiškėjo, kad niekuo dėtas sąžiningas žmogus – prieš savo valią įpintas į įstatymų džiungles.

Konstancija J., kuriai dabar 96-eri, dar 1997-aisiais nevalstybiniams vaikų  globos namams „Mažoji bendruomenė“ pardavė Linkaičiuose (Radviliškio rajonas) turėtą butą. Bendrabučio tipo daugiabutis, kuriame gyveno moteris – tikrai nepavyzdinis. Šiame name gyvenantys žmonės neslepia esą asocialių asmenų įkaitais.

Pardavusi butą  ir išsikėlusi moteris pamiršo gyvenimą Linkaičiuose. Tačiau praeitis pasivijo po keliolikos metų – antstolių  pavidalu. Paaiškėjo, kad teismas jai priteisė daugiau kaip devynių tūkstančių litų skolą už komunalines paslaugas.

Gal teismas ar komunalininkai suklydo?

Istorija pasiekė  net Teisingumo ministeriją, tačiau viceministras Tomas Vaitkevičius konstatavo, jog viskas atlikta pagal įstatymą.

Pasirodo, po to, kai butą moteris pardavė nevalstybiniams vaikų  globos namams „Mažoji bendruomenė“, sandoris turėjo būti patvirtintas notariškai, o sutartis – įregistruota Registrų centre. Nevalstybiniai vaikų globos namai „Mažoji bendruomenė“ to neatliko. Tad po trijų mėnesių pirkimo-pardavimo sutartis nustojo galioti. Kitaip tariant, Konstancija J. vėl tapo teisėta turto savininke.

Pagal Civilinį  kodeksą „Mažoji bendruomenė“ po trijų mėnesių  privalėjo butą grąžinti atgal, o Konstancija J. – grąžinti gautus pinigus. Tačiau moteris nė nenutuokė, kad naujieji buto savininkai ne tik neatliks formalumų, bet ir nemokės komunalinių mokesčių.

Komunalines paslaugas teikianti įmonė, nesulaukdama, kol už paslaugas bus sumokėti pinigai, kreipėsi į teismą. Registrų centro duomenys rodė, kad buto savininkė – jau minėtoji Konstancija J. Jos registracijos adresu nusiųstas civilinis ieškinys ir šaukimas į teismą.

Kadangi niekas neatsišaukė, spaudoje buvo išspausdinti skelbimai apie teismo posėdį. Jeigu moteris būtų bent įtarusi apie skolas, gal ir būtų ieškojusi skelbimų spaudoje. Žinoma, tai būtų buvusi nelengva užduotis, kadangi neaišku, kokiame laikraštyje bus paskelbta apie teismo posėdį. O, kaip rašoma Teisingumo ministerijos atsakyme Seimo nariui, į kurį kreipėsi Konstancija J., skelbimas išspausdintas... „Rokiškio naujienose“. Tolokai nuo Šiaulių ir Radviliškio, ar ne?

Pagal įstatymus negavęs atsiliepimo teismas turi teisę nekviesdamas šalių  į posėdį, už akių priimti sprendimą. Tą Radviliškio rajono apylinkės teismas ir padarė.

Logiška, kad žmogus neprivalo mokėti svetimų mokesčių, tačiau teisingumo viceministras atsisakė vertinti, ar skola priteista pagrįstai – kištis į teismų sprendimus, daryti įtaką  ir pan. draudžia įstatymas. Tai gali daryti tik aukštesnės instancijos teismas, tačiau ir čia Konstancijai J. kelias užkirstas. Civilinio proceso kodeksas neleidžia į posėdį neatvykusiai šaliai skųsti teismo sprendimą. Ir vėl ratas užsidaro.

Vis dėlto išeitis yra – galima prašyti atnaujinti procesą. Kaip teigiama viceministro rašte, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas ne vėliau kaip trys mėnesiai po tos dienos, kai žmogus sužinojo „aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą“. Iš esmės laikas ėmė tiksėti po to, kai apsireiškė antstoliai.

Redakcijos žiniomis, ši istorija, kai pirkėjas neįregistravo sandorio –  ne vienintelė. Prieš pusmetį į panašią padėtį  pakliuvo buvę miško savininkai, kai dėl iškirstų medžių  apsireiškė aplinkosaugininkai.

Kęstučio PABIJUTO pieš.