Gegužę ir birželį gudobelės puošia pamiškes, upių skardžius ir sodybas žiedų kekėmis.
Redakcijos archyvo nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ

Šiaulietė Marija S. prieš dvidešimt metų turėjo sveikatos problemų – skausmas širdies plote, permušimai, „šokinėjantis“ kraujospūdis. Gydytojų išrašyti vaistai padėdavo, tačiau juos ilgesnį laiką pavartojus atsirasdavo šalutinis poveikis.
Tad, kai dar nė keturiasdešimties metų nesulaukusiai moteriai viena vaistininkė rekomendavo gudobelę, ji vien iš nevilties pradėjo tinktūrą lašinti į vandenį. Ir kaip po poros savaičių ponia Marija nustebo, kad savijauta akivaizdžiai pagerėjo, o po kelių mėnesių ji ir išvis užmiršo kelią pas gydytojus.
Tad jau dvidešimt metų ponia Marija kieme augina gudobeles ne tik kaip labai dekoratyvius augalus, bet ir kaip vaistus.

Dekoratyvūs žiedai, spalvingi obuolėliai
Graikiškas gudobelės pavadinimas reiškia „veikiančią tvirtovę“, angliškas – „tvirtą ragą“, o štai lietuviškas pavadinimas kažkodėl susijęs su gudais ir obelimis. Nors gudobelė Lietuvoje kai kur vadinama ir vilkobele, ir kaulauoge, ji kaip tik ir priklauso erškėtinių šeimos obelinių pošeimio augalų genčiai, tai lietuviškasis pavadinimas ir yra arčiausiai tiesos.
Šiaip gudobelės – dažniausiai užaugantys iki 3–5 metrų aukščio krūmai ar 10–15 metrų aukščio medeliai.
Ir krūmų, ir medelių mediena yra labai kieta ir turi tvirtų dyglių – tiesa, ne visos rūšys. Tačiau visų gudobelių nuostabių formų žiedai yra susitelkę žiedynuose, kurie, deja, labai nemaloniai kvepia.
O štai vaisiai – raudoni, oranžiniai, geltoni obuolėliai – yra dar gražesni už žiedus, nepaprastai dekoratyvūs. Be to, vaisiai su sausu miltingu arba sultingu minkštimu ir 1–5 kauliukais yra labai vertingi: juose gausu organinių rūgščių, flavonidų ir kitų vertingų medžiagų.
Gudobelės auga retuose miškuose arba yra sodinamos kaip dekoratyviniai augalai soduose ir parkuose, nes žydi iki dviejų mėnesių – gegužę ir birželį, o efektingi vaisiai pradeda nokti liepą ir išsilaiko iki gan vėlyvo rudens.

Nuo vietinių rūšių...
Gudobelių gentyje yra apie 200 rūšių, kurios ir panašios, ir šiek tiek skiriasi. Tik Lietuvoje, kur auga tik keturios savaiminės jų rūšys ir iki 23 atvežtinių, sunku įsivaizduoti gudobelių įvairovę.
Tačiau ir vietinės rūšys – šlaitinė, miškinė, vienapiestė ir grauželinė – yra labai savitos ir įdomios.
Štai miškinė gudobelė dažniausiai užauga iki 2–8 metrų aukščio krūmu arba medeliu Ir ne tik Lietuvoje, bet ir pietų Skandinavijoje, Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje, Balkanuose, Vidurio ir Vakarų Europoje upių slėnių šlaituose, pamiškėse, proskynose.
Jos lapai ir vaisiai didesni nei kitų savaiminių rūšių ir spalvingesni, o laja primena kupolą. Be to, miškinės gudobelės vaisiai naudojami maistui ir turi vaistinių savybių.
Vienapiestė gudobelė yra aukštesnė nei miškinė – išauga iki 5–14 metrų. Jos laja itin tanki, žievė rusvos spalvos su oranžiniais dryžiais, o ant krūmų šakų auga aštrūs iki pusantro centimetro ilgio dygliai.
Tačiau kokia vienapiestė gudobelė dekoratyvi: iki 4 centimetrų ilgio tamsiai žali lapai, žiedynuose būna iki 25 baltų žiedų (kartais – pilnavidurių), o vaisiai centimetro ilgio – raudoni obuolėliai, kurie net žiemos pradžioje tebevilioja paukščius. Ji tinka ir maistui, ir vaistams ir gan yra dažna – auga upių slėnių šlaituose ir pamiškėse.

... iki atvežtinių
Visų pamėgtoji raudonoji gudobelė jau yra atvežtinė rūšis, nes savaime ji auga Sibire, europinės Rusijos rytuose, Vidurinėje Azijoje, Mongolijoje, Kinijoje.
Užauga raudonoji tik iki keturių metrų aukščio ir auga labai lėtai, bet todėl ir sulaukia net trijų šimtų metų.
Šios gudobelės žievė purpuro rudumo, tamsiai žali lapai dantyti ir plaukuoti. Žiedynai labai tankūs, o žiedai – gelsvai balti. Tačiau kokie įspūdingi kraujo raudonumo obuolėliai, nors ir miniatiūriniai – tik centimetro skersmens.
Raudonosios gudobelės tinka ne tik maistui ir vaistams, bet jų lapai su žieve – ir kaip natūrali dažanti medžiaga.

Vaistams – žiedai ir lapai
Nuo seno gudobelės yra naudojamos kaip vaistai sergant širdies ligomis, esant aukštam kraujospūdžiui, blogai atminčiai, nervinei įtampai, nemigai.
Tačiau, nors ir keista, gydymo tikslais vartojami ne gudobelių vaisiai, o žiedai ir lapai.
Žiedus reikia nuskinti tik jiems pradėjus skleistis, išdžiovinti palėpėse ar kitose gerai vėdinamose patalpose. Lapus taip pat galima skinti su žiedais ir džiovinti kartu.
Nors, kaip jau minėta, žiedų kvapas labai nemalonus, tačiau ir žieduose, ir lapuose, ir vaisiuose yra įvairių veikliųjų medžiagų, tad visa tai būtina naudoti, kaip sakoma, su protu.
Štai lapų nuoviras gerina širdies kraujotaką ir stiprina širdies raumens, tačiau šis vaistas negydo iš karto – nuovirą reikia naudoti ilgai ir reguliariai.
Reguliariai vartojant nuoviras padeda ir nuo streso, ir sureguliuoti padidėjusį kraujospūdį, ir pagerinti sveikatą persirgus miokardo infarktu.
Žinoma, nuovirą patiems pasigaminti nėra labai paprasta, todėl geriau jau vaistinėje nusipirkti gudobelės ekstrakto arba tinktūros ir vartoti pagal nurodymus.

Uogienei – vaisiai
Tačiau jei jau prisidžiovinote gudobelės žiedų ir lapų, tai galite pasiruošti arbatos.
Du šaukštelius džiovintų žiedų tereikia užpilti stikline verdančio vandens ir 20 minučių palikti. Po to jau galima gerti po pusę stiklinės rytą ir vakare. Tik reikia tokią arbatą pasaldinti medumi, nes ji yra nemalonaus skonio.
Beje, savotiškas gudobelės skonis kai kam visai patinka, tad ją geria ne vien gydymosi tikslais, o vien dėl malonumo.
Nors geriau tiesiog dabar imti ir išsivirti gudobelių uogienės.
Tam reikia reikia kilogramą vaisių užpilti karštu sirupu (1 kg vaisių reikia 1 kg cukraus ir 0,3 litro vandens) ir palikti dešimčiai valandų.
O jau tada išvirti pridėjus truputį citrinos rūgšties bei vanilinio cukraus ir supilstyti į sterilizuotus stiklainius.

Dar ir sniegui iškritus gudobelių obuolėliai savo ryškia spalva vilioja ne tik paukščius, bet ir praeivių akis.
Redakcijos archyvo nuotr.

Tęsiasi konkursas „Mano gražiausias augalas“ visiems augalų augintojams: gėlininkams, daržininkams, sodininkams. Skambinkite telefonu (8 41) 52 38 40, rašykite, siųskite nuotraukas el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., jei pražydo jūsų gėlė, jei išauginote gražų kopūstą, jei jūsų senelio sodintas kaštonas vis dar brandina vaisius. Papasakokite jūsų gražiausiojo augalo istoriją, mes ją išspausdinsime antradieniais ir kartą per mėnesį apdovanosime konkurso laimėtoją.
Spalio mėnesio nugalėtojui – Cate Kendall romanas „Gucci mamos“.