Lietuvos nacionaliniam pasididžiavimui - Dainų šventei kyla išlikimo grėsmė, pavojaus varpu skambina Lietuvos chorų sąjunga. Šios sąjungos pirmininkas, choro "Ąžuoliukas" meno vadovas Vytautas Miškinis labiausiai sunerimęs dėl Moksleivių dainų šventės, kuri turi vykti 2012 metais.
Naujienų agentūroje ELTA surengtoje viešoje diskusijoje "Ar išliks nacionalinis pasididžiavimas - Dainų šventė?" teigta, kad chorvedžiai susirūpinę todėl, jog iki šiol nėra parengtas šios dainų šventės repertuaras, ir daugelis vaikų chorų, ypač kaimo vietovėse, per dvejus metus gali nespėti išmokti kelių dešimčių dainų.
"Jau nepriklausomybės laikais Moksleivių dainų šventė dukart neįvyko - 1993 m. ji buvo surengta pačių dalyvių jėgomis, o 2000 metais buvo nuimta. Švietimo ir mokslo ministerija yra įsipareigojusi pradėti pasirengimo 2012 metų Dainų šventei darbus, bet tų darbų mes iki šiol nematome. Visa Lietuva laukia darbų ir nežino, ką dirbti...", - stebėjosi V. Miškinis.
Pasak jo, Lietuvoje vaikų chorai tik ir gyvena Dainų šventėmis, pasirengimu joms, turi didžiausią tikslą - atvykti į kas dvejus metus vykstančią Moksleivių dainų šventę, o ir kas ketverius metus rengiamose suaugusiųjų Dainų šventėse vaikų dalyvauja apie 70 proc. visų dalyvių.
2012 metų Dainų šventės organizacinio komiteto pirmininkas, M. K. Čiurlionio menų gimnazijos direktorius Romualdas Kondrotas teigia nematąs grėsmių, kad Moksleivių dainų šventė po dvejų metų neįvyktų.
"Reikalingas nenutrūkstamas pasirengimo šventei procesas, o jis labai ilgas ir sudėtingas. Kiekvieną kartą kančia prasideda nuo repertuaro. Mūsų kompozitoriai nesugeba sukurti masinio dainavimo, kaip žanro tradicijų, kurias turi latviai ir estai. Dėl 2012 metų šventės aš ypatingo nerimo nejaučiu, tik dar negalėčiau pasakyti šventės dalyvių apimčių - 10 tūkstančių ar 25 tūkstančiai, ar 40 tūkstančių - tai lems finansinės realijos", - kalbėjo R. Kondrotas.
Jis teigė, kad pasirengimas vyks normaliai, ir abejojo, ar reikia ketverius metus, kaip sovietiniais laikais, vaikų chorams "zulinti" kūrinius, nes jie pajėgūs Dainų šventės repertuarą parengti per metus.
"Vaikui turi patikti, jis neturi būti varu varomas atvažiuoti į Dainų šventę, kadangi gyvenimas šventės metu yra gana ekstremalus, didžiajai daliai teks ir ant grindų miegoti, bus ir kitokių nepatogumų. Vaikas turi turėti norą atvykti. O jeigu nebus dainuojančių ir šokančių vaikų, tai nebus ir suaugusiųjų kolektyvų", - pabrėžė R. Kondrotas.
Tautotyrininkas Romualdas Grigas iškelia Dainų švenčių funkciją vienyti tautą, nes lietuvių tauta yra sparčiai išsivaikščiojanti. "Tarp lietuvių tautos ir valstybės jau nuo Mindaugo laikų egzistuoja atskirtis, ko nematome pas skandinavus. Dainų šventė - tai tautos tapatybės ir tęstinumo išsaugojimas, puikiausia jungtis tarp tautos ir valstybės. Šios šventės išjudina ir parapijines, kaimo bendruomenes. 2009 metų Dainų šventė buvo unikali savo kokybe ir žmonių vienybe", - prisiminė R. Grigas.
Lietuvos, Estijos, Latvijos Dainų švenčių tradicija nuo 2003 metų tapo UNESCO pripažinta Pasaulio nematerialiosios kultūros paveldo vertybe. 2007 metais Lietuvoje priimtas dainų švenčių įstatymas.
ELTA
