"Trečias brolis, jauniausias brolis, ir dar ne sostinėje - iki jo mažiau nubyra. Jeigu, pavyzdžiui, yra sudaryta Čiurlionio metų komisija ir ministro patvirtintas planas nenueina toliau, tie projektai negauna rėmimo, tai valstybės politikos nebėra, ji ištirpsta. Arba štai - visi Vilniaus festivaliai šiais metais gavo padidintą finansavimą, tuo tarpu Tarptautinė tekstilės bienalė, prie kurios Europos tekstilės tinklas net daro pasaulinę konferenciją, ir Auros festivalis, su kuriuo bendradarbiauja, visiems yra "nuskusti" finansavimai. Tomo Mano festivaliui irgi mažiau skirta. Kažkoks toks nedidukas atsitiktinumas, kad provincijoje visiems sumažinta, o Vilniuje - padidinta", - teigė Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis.

Pasak muziejaus direktoriaus, tokia politika kertasi su kalbomis apie kultūros plėtrą regionuose. Muziejaus vadovo įsitikinimu, reikia keisti sistemą.

"Mūsų diplomatija pasiekė didžiulį laimėjimą, kad UNESCO švenčia šimtąsias M. K. Čiurlionio mirties metines, tai yra didžiulis politinis laimėjimas, nes visame pasaulyje tai yra pažymima, o mes Lietuvoje nesugebame šito įvertinti", - piktinosi O. Daugelis.

Kultūros ministras Arūnas Gelūnas kultūros įstaigoms viltingai dėstė, kad šalies bendrojo vidaus produkto augimas rodo, jog iš sunkmečio situacijos išeiname, ir šiuo metu reikia apsispręsti, ar nacionalinės įstaigos statusas būtinai reiškia, kad biudžetas jai numatomas atskira eilute. Jei taip, tai derėjimasis dėl didesnio biudžeto tampa daugiau pačios institucijos reikalu.

"Kiek lobizmas ar sugebėjimas įtikinti lemia, tiek tas biudžetas ir paauga ar sumąžta skirtingai nuo sėkmės, o ta aplinkybė, kad įstaigos gali į kitus metus perkelti ne daugiau kaip ketvirtadalį uždirbtų lėšų, aš manau, ji nekis. Ir šiame posėdyje įvairiapusiškai svarstant finansavimo klausimus buvo likta prie pozicijos, kad ketvirtadalis yra neblogos sąlygos institucijoms", - sakė A. Gelūnas.

Savo ruožtu Prezidentė akcentavo struktūrinių fondų galimybes ir akcentavo, kad naujojoje Europos Sąjungos finansinėje perspektyvoje 2014-2021 metais turėtų būti atsižvelgta ir į Lietuvos istorijos prioritetus.

"Išties kalbėjome apie tai, kaip koncentruoti ir prioritetizuoti struktūrinių fondų panaudojimą kultūros objektams, pastatų renovacijai, saugykloms ir Martyno Mažvydo bibliotekai. Tai yra tas nacionalinis turtas, kurį reikia išsaugoti, ir naujasis programavimo dokumentas, naujoji finansinė perspektyva turėtų atsižvelgti ir į mūsų paveldo, visos istorijos paveldo prioritetus", - sakė D. Grybauskaitė.

Eltos inf.