Liepos 10 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaroma Alekso Felikso Steponavičiaus paroda „Nemoku, kad medis tylėtų“. A. F. Steponavičius (1949-2013) – Lietuvos tautodailininkų sąjungos, meno kūrėjų asociacijos narys. 2004-aisiais jam suteiktas Šiaulių miesto metų tautodailininko vardas, apdovanotas kultūros ir meno premija. A. F. Steponavičius dalyvavo daugiau kaip penkiasdešimtyje parodų, surengė šešias personalines parodas.

M. Adomavičienė 2004 m. jubiliejinės parodos buklete rašė, kad iš didelio medžio drožėjų būrio A. F. Steponavičius išsiskyrė savita menine mąstysena. „Giliai jausdamas lietuvių liaudies meno tradicijų dvasią, jis kūrė savojo laikmečio poreikiams. Kūrybos sritis įvairi: medžio plastika, kryžiai, koplytstulpiai, baldai ir kiti taikomieji dekoratyviniai darbai. Meistro kūryboje ypatingos medžiagos, formos, dekoro ir funkcionalumo vienovės pajautimas. Prasmingi puošybiniai motyvai – paukšteliai, saulutės, originalūs žaidybiniai elementai – padaryti išmoningai ir preciziškai“, - menininko darbus apibūdino M. Adomavičienė.
Savo gyvenimą A. F. Steponavičius sudėjo į drožinius: vaikiškus baldelius, žaislus, švilpukus, tarškynes, kūrė drožinius namų jaukumui, patogumui, interjerui. Svajones skraidino kurdamas „Nojaus laivą“, kuriuo ketino apkeliauti pasaulį, pažinti svetimus kraštus. Tautodailininkas dalyvavo medžio meistrų seminaruose, sukūrė vaikams atrakcionų, skulptūrų.
Nacionalinės tradicijos ryškiai atsispindėjo autoriaus sukurtuose mediniuose kryžiuose, koplytstulpiuose, kurių nemaža dalis stovi Kryžių kalne bei gyvenvietėse: Ožkėnuose, Kužiuose, Kuršėnuose, Kelmės, Joniškio, Utenos rajonuose.
Paskutiniais gyvenimo metais A. F. Steponavičių „suviliojo“ šaukštai. Kurdamas šaukštus tautodailininkas vis prisimindavo šaukštų meistrą Feliksą Vargoną. A. F. Steponavičiaus šaukštai – ypatingi, su potekste. Vienas su švilpuku, vaikams prie stalo pakviesti ir košei kabinti, kitas – su dygliais, trečias šaukštas – lesykla, kur paukštelis maitina savo mažus paukštukus. Sentencijas, liaudiškus posakius, patarles tautodailininkas perkėlė ant šaukštų, medžio drožinių, įprasmindamas jų naudojimą, gyvybingumą. Be šaukštų drožė lietuvių buityje plačiai naudotus medinius kaušus, kaušelius, samčius vandeniui pasisemti, geldas maistui laikyti, tešlai minkyti.

Parengė Ramunė DAMBRAUSKAITĖ