Rugsėjo 11 dieną 18 valandą kultūros centre „Laiptų galerija“ atidaroma Siglos Ščeponavičiūtės fotografijų paroda „Karalienės Sabos žemė“.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Rugsėjo 11 dieną 18 valandą kultūros centre „Laiptų galerija“ atidaroma Siglos Ščeponavičiūtės fotografijų paroda „Karalienės Sabos žemė“.
Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja S. Ščeponavičiūtė neįsivaizduoja savo gyvenimo be kelionių, o kelionių - be fotografavimo. Parodos autorė keliauti pradėjo dar vaikystėje - su tėvais važinėjo po Lietuvą, apkeliavo daugelį Europos kraštų.
S. Ščeponavičiūtė sako: „Šalių aplankiau nemažai, bet ypač giliai į širdį įstrigo Jemenas, kur kiekvienas kampelis alsuoja sena ir turtinga istorija, čia slepiasi laiko nepaliesti kaimai, seniausi pasaulio dangoraižiai, įspūdingos kalnų viršūnės, niekur kitur nesutinkami endeminiai augalai, ten gyvena nuoširdūs žmonės. Keliaudama po šalį patyriau nemažai įspūdžių ir atradimų. Labai sunku buvo parinkti nuotraukas, nes kiekviena iš jų – tarsi nuosekliai įveda į sekančią... Norisi nors dalelę šio nuostabaus pasaulio kampelio parodyti visiems...“
Sabos istoriją gaubia mitai ir legendos. Musulmonai Sabos karalienę vadina Balkis ir tiki, kad jos valdoma tauta gyveno dabartinėje Jemeno teritorijoje. Korane rašoma Saboje buvus du sodus, drėkinamus iš didžiulio dirbtinio tvenkinio.
Išsivysčiusi žemdirbystė ir patogus priėjimas prie Raudonosios jūros laivybos kelių bei arabų kupranugarių vilkstinių maršrutų sudarė visas sąlygas tautai klestėti.
Pietų Arabijoje atlikti archeologiniai kasinėjimai patvirtina šiuos teiginius. Dabartinio Jemeno Marebo regione rastos didžiulio dirbtinio tvenkinio liekanos. Manoma, kad tai ir yra buvusi sabėjų tautos sostinė.
Užtvanka šioje vietoje sugriuvo 543 m. po Kr. Mokslininkai apskaičiavo, kad dirbtinis ežeras galėjo drėkinti daugiau kaip 500 akrų žemės.
Ne per seniausiai Marebo regione archeologai baigė atstatyti senovinę šventyklą, vadinamą Balkis sostu. Pastatas datuojamas X a. pr. Kr., taigi pagal laikotarpį atitinka, kad būtų siejamas su karaliene.
Dvi mylios į rytus nuo Marebo regiono tyrinėjamas dar vienas senovinis pastatas, vadinamas Mėnulio dievo šventykla. Mokslininkai tikisi, kad, ištyrę šį didžiulį ir prašmatnų pastatą radiolokacine įranga, ras atsakymus į daugelį Sabą gaubiančių paslapčių.

Parengė Romualda URBONAVIČIŪTĖ