(Tęsinys)                                                                                                        
Gerardo Bagdonavičiaus kūrinių pėdsakais Šiauliuose
Tęsiame pasakojimą apie dailininko G. Bagdonavičiaus kūrinius, sukurtus „šiaulietiška“ tematika. Šiame rašinyje nurodyti G. Bagdonavičiaus kūrinių pavadinimai, įvairūs duomenys bei šio dailininko užrašai apie jo darbus cituojami iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus išleisto katalogo-albumo „Gerardas Bagdonavičius“ / Sudarytojos: Aurelija Jovaišaitė, Odeta Stripinienė, Virginija Šiukščienė. Šiauliai: Šiaulių „Aušros“ muziejaus leidykla, 2011 bei kitų šaltinių ir tarpukaryje Šiauliuose leistų laikraščių „Momentas“, „Mūsų momentas“ ir „Įdomus mūsų momentas“.

Dailininko G. Bagdonavičiaus kūriniuose daug užrašų lietuvių ir rusų kalbomis, pasakojančių apie jo piešiniuose pavaizduotų namų, pastatų istorijas, jų likimus, apie jų savininkus. Užrašuose dažnai pateikiama plati informacija apie tai, kada buvo pastatyti namai, kaip laikui bėgant keitėsi miesto gatvių pavadinimai, namų numeracija. Šių užrašų kalba pateikiama beveik netaisyta, tokia seka ir dėstymu, kaip dailininkas juos užrašė. Juose svarbiausia ir vertingiausia yra informacija apie darbuose pavaizduotus Šiaulių miesto statinius įvairius objektus ir vaizdus.

Gyvenamieji namai, sodybos ir įvairūs pastatai. „Šiauliai. Mokytojų seminarija 1910 m.“ (1957 m.). Menotyrininkas J. Sidaravičius rašo: „Šiandieną nedaug kas prisimena prie mokytojų seminarijos pastato (dabar VU Zubovų rūmai) stovėjusių grifų skulptūras, – jos buvo nugriautos 1910 m. Dailininkas atkūrė senuosius grifus peizaže „Šiauliai. Mokytojų seminarija. 1910 m. (1957)“ (J. Sidaravičius, Gerardas Bagdonavičius,  p. 10-11).

„Šiauliai. Vilniaus gatvės kampas“ (Akvarelė, matmenys 41,3 x 30 cm. 1928 m.). Užrašas apačioje dešinėje pusėje: „Vilniaus gatvės kampas“. Aktorė Eugenija Nijola Jankutė prisiminimų knygoje „Apie vieną seną namą“ apie šią G. Bagdonavičiaus spalvotą akvarelę, vaizduojančią garsųjį Šiaulių  Piliečių klubą, veikusį Vilniaus g. 134, rašo: „Tiksliai neprisimenu, kada pirmą kartą Šiaulių „Aušros“ muziejuje pamačiau dailininko Gerardo Bagdonavičiaus akvarelėje mūsų namą. Prisodrintas melsvų atspalvių, sklidinas pavakario jaukumo, paveikslas tada kabėjo virš vienų salės durų. Pamačiau jį 1992-ųjų metų žiemą gulintį muziejaus vitrinoje po stiklu, nebepažinau. Jis atrodė kitaip: sumažėjęs, be rėmų... gal yra kitas Gerardo Bagdonavičiaus senojo namo piešinys, o gal pirmąjį įspūdį tada papildžiau savo vaizduote?.. Nors šviečiantys pastato langai vaišingai tebekvietė vidun, pavaizduotoje gatvės atkarpoje jis atrodė toks vienišas, toks graudus, priešpriešinių pastatų nėra, stovi tik keli laikini lentiniai „kioskeliai“. Tais metais, kai Gerardas Bagdonavičius liejo šią akvarelę, 2-ajame pastato aukšte visu pajėgumu jau veikė populiarusis Piliečių klubas“ (E. N. Jankutė. Apie vieną seną namą. Šiauliai: VŠĮ „Saulės užeiga“, 2005, p. 72-73).

 „Šiauliai iki 1915 metų“ (Popierius, tušas, tušinukas, metmenys 50,5x 70 cm). Užrašas apačioje: „Šiauliai iki 1915.IV.15 evakuacijos. Vilniaus g-vė kampas“.

„Šiauliai. Namai A. Kleinerio gatvėje“ (Popierius, pieštukas, matmenys 28,8 x 40,2 cm. 1967 m.). Užrašas viršuje, dešinėje pusėje: „Pakalnės g-vė 6... nr. 4. Šiauliai VIII. 1967, buv. Kalėjimo gatvė, dabar Kleinerio skersgatvis už senos pirties (viršum užpilto Rūdės upokšnio)“.

„Šiauliai. Klebonijos skersgatvis“ (Akvarelė, matmenys 42,3 x 31,4 cm). Užrašas apačioje dešinėje pusėje: „Šiauliai. Klebonijos skersgatvis. Vaizdas į pietų-rytus (į ežerą). Užrašas antroje pusėje: „Tolumoj „Salduvės“ kalnas... 1971. Dabartinis šiandien čia Aušros takas su nauj. granito did. laiptais. Dabar čia did. laiptai į ežerą, greta VK, gaisrinės. Bagdonavičius Gerardas“.

„Šiauliai. Pirklio Karolio Savičiaus vila“ (Mišri technika, matmenys 32 x 43,9 cm. XX a. I p.). Užrašas apačioje kairėje pusėje: „ŠIAULIAI. Pirklio I-mos GILDIJOS VILA, buv. STOTIES G-VĖJ“. Užrašas antroje pusėje: „Revoliuc. ŠTABAS. Čia 1918, 1919 mt. ... I Gildijos Pirklio Savičiaus (lietuvio) šeimos vila sode. Dabar yra likę sienų mūrai“.

„Šiauliai. Pirklio Karolio Savičiaus namas“ (Mišri technika, matmenys 41 x 39,8 cm. XX a. I p.). Užrašas apačioje kairėje: „ŠIAULIAI. XVIII amž. SAVIČIO NAMAS – I GILDIJOS PIRKLIO“. „Šiauliai. Karolio Savičiaus vila“ (Akvarelė, matmenys 57,2 x 40,5 cm. XX a. I p.). Užrašas apačioje kairėje: „SAVIČIO VILA SODE (II) STOTIES G-VĖJE ŠIAULIAI stovis 1933 mt. Prie  geležinkelio prekių stoties tvoros. XIX amž. statyba (vila-„pirtis“?). Žuvo 1944-45 mt.“      

„Šiauliai. Lileikaičių namai Vilniaus gatvėje“ (1929 m.) su užrašu šio piešinio apačioje: „Šiauliai. Vilniaus g-vė. 1929 met. buv. grafo Zubovo dvaro „fabrikas“, dabar Lileikaičių namai“. Charakteringi G. Bagdonavičiaus 1933 m. daryti piešiniai, kuriuose pavaizduotas Vilniaus gatvėje stovėjęs senas medinis namas, pažymėtas 229 numeriu, buvęs seserų Lileikaičių nuosavybė. Vieną ir tą patį namą dailininkas nupiešė iš visų pusių. Savo piešinius dailininkas papildė tiesiog ant piešinio padarytais įrašais: „Šiauliai. Vilniaus g-vė 229 nr., kampas Mickevičiaus g-vės. Namas buv. seserų Lileikaičių nuosavybėje, seniau grafų Zubovų „fabrikas“, todėl ir dabart. Viln. g-vė seniau vadinosi „Фабричная улица“. Kurį laiką čia buvo ir  „часовня“. Nugriautas 1936-37 met. Vaizdas iš kiemo pusės“. Kituose piešiniuose G. Bagdonavičius tą patį namą iš kiemo pusės su pietų fasadiniu galu ir iš šiaurės vakarų pusės, viename iš jų nurodydamas piešinio atlikimo datą – „1933.VII.20“.

„Šiauliai. Marijos ir Jono Samborų ūkis“ (Popierius, tušinukas, matmenys 14,3 x 38 cm). Užrašas viršuje kairėje pusėje: „Šiauliai 1939-45 mt. g-vė Vytauto-Pagyžių-Venclauskio, Посадная ул. 5 No (Jono Samboro)=Marijos Samborienės (buv. Kibortaitės – ligon. Ūkio vedėjo buv. iki 1915.IV.15 d. evakuacijos. Ūkis veikė prie pat Ežero gatvės kampo. 1944 mt. subombarduoti sudegė“.

„Šiauliai. Jono ir Marijos Samborų namas“ (Popierius, tušinukas, matmenys 10,5 x 14,7 cm). Užrašas viršuje: „Šiauliai Vytauto g. kampas Ežero Jono Samboro“.

„Šiauliai. Vėdarų namas, kuriame 1921-1922 metais gyveno Bagdonavičių šeima“ (Popierius, tušinukas, matmenys 18,6 x 28,8 cm). Užrašas viršuje: „Šiauliai. Vytauto g-vė Vėdarų gyv. namas No 64, takas per daržą į Vilniaus gatvę, prieš buvusį kalėjimą dabar čia Draugystės prosp. Mes gyvenome mums padarytoj 1 salkoje nuo 1921 iki 1922... mt. Po to perėjom į nuosavai pastatytą, kur dabar – kapsuko g-vėj (buv. Aušros alėja) 84 į I auk., o 1932 m. į II auk.“

G. Bagdonavičius piešė ir fiksavo darbuose įvairias Šiaulių vietas ir namų vaizdus, susijusius su įžymiais Lietuvos žmonėmis, dvasininkais, gydytojais, teisininkais, rašytojais, kultūros ir meno veikėjais, kurie gyveno ir dirbo Šiauliuose. Tai labai vertinga ir svarbi medžiaga, suteikianti nemažai duomenų apie šiuose asmenis ir jų veiklą.

Išsiskiria šie G. Bagdonavičiaus darbai: „Šiauliai. Namas, kuriame gyveno Kazys ir Ona Puidos“, „Šiauliai. Namas, kuriame gyveno Vytautas Bičiūnas“.

„Šiauliai. Advokato Gricevičiaus namas“ (Popierius, tušinukas, matmenys 13 x 19,2 cm). Užrašas viršuje kairėje pusėje: „1 lietuvis advokatas Gricevič Šiauliuose, XIX amž. gale ir XX amž. pradž. Iki I karo prieš Archangelskio buto namą nuosavame name“.

„Šiauliai. Kazimiero Daunoro namas, kuriame XX a. pr. gyveno Jonas Jablonskis“ (Tušinukas, flomasteris, pieštukas, tušas, matmenys 39,6 x 51 cm. 1981 m.). Užrašas piešinio viršuje viduryje: „Šiauliai. Vytauto g-vė buvo Daunoro namas Nr. 202. Čia su šeima gyveno J. Jablonskis XX amž. pradžioj. Fasadas iš g-vės. Paišė Gerardas Bagdonavičius greta gyvenęs“.

Kitas G. Bagdonavičiaus darbas: „Šiauliai. Kazimiero Daunoro namas, kuriame 1903 metais gyveno Jonas Jablonskis“ (Tušas, matmenys 35,7 x 59,3 cm). Užrašas viršuje dešinėje: „Šiauliai. Posadnoji g-vė (dabar Vytauto Daunoro Kazimiero namas, buv. Posadnaja ул. 108 No. Čia gyveno 1903 mt. Jonas Jablonskis su šeima slapyvardžiu „Rygiškių Jonas“. Užrašas apačioje dešinėje: „tą namą ir tą kiemą gerai žinąs, greta gyvenęs iki 1915 mt.15 IV d. čia lankęsis dažnai daug met.“

„Šiauliai. Namas Dvaro gatvėje, kur gyveno Juozapas Miglovara-Miliauskas“ (Popierius, anglis, matmenys 29,5 x 41,9 cm. 1980 m.). Užrašas apačioje kairėje pusėje: „Šiauliai. M. Melnikaitės g-vė, buv. Dvaro Zubovų. Čia gyveno Juozas Miglovara-Miliauskas“.

„Šiauliai. Poeto Jovaro namas-muziejus“ (Popierius,  flomasteris, vaškuota kreida, pastelė, matmenys  41,3 x 58,5 cm). Užrašas apačioje kairėje: „Šiauliai. Buv. Pagyžių Vytauto g-vė 116 nr dabar rašytojo Jovaro memorialinis muziejus“.

„Šiauliai. Aleksandro Mačiūno namas 1914 metais“ (Popierius, tušinukas, matmenys 14 x 20,1 cm). Užrašas viršuje kairėje pusėje: „Šiauliai. 1914 mt. Aleksandro Mačiūno gyven. namas Полицейская улица vėliau po 1923 mt. kitaip Bažnyčios g-vė, vėliau Dariaus-Girėno g-vė“.

„Šiauliai. Kunigo Dobužinskio namas“ (Popierius, tušinukas, matmenys 13 x 19,2 cm). Užrašas viršuje kairėje pusėje: „Šiauliai. Buvusi Николаевская ул. Vėliau Varpo g-vė, dabar Komunarų“. Užrašas apačioje dešinėje pusėje: „Kun. Dobužinskio medinis geras namas“.

„Šiauliai. Remigijaus Laucevičiaus namas“ (Popierius, tušinukas, matmenys 12,5 x 17 cm). Užrašas viršuje: „Šiauliai. Daktaro okulisto Laucevičiaus Remigijaus kt šeima iš kiemo ir gyv. Drąseikių medinis namas Namai iki 1915 mt. V mėn. sugriovimo gaisrų ir karo. Vytauto-Posadnoji g-vės kampas Полицейская ул. Šiaurinė pusė“. Užrašas apačioje: „čia gatvės šitam kvartale be šaligatvių“. Dar kitas G. Bagdonavičiaus piešinys: „Daktaro Remigijaus Laucevičiaus gyvenamasis namas Pasadnoje gatvės kampe, Šiauliuose“.

„Šiauliai. Daktaro Vytauto Žilinskio namas Pagyžių gatvėje“ (Popierius, pieštukas, matmenys 19,9 x 32,1 cm. 1926). Šioje  akvarelėje yra dailininko ranka padarytas užrašas: „Buv. daktaro taverna. Žilinskio med. namas 3-ų auk. XVII amž. miesčionių architektūros Šiauliuose (ir kitur Lietuvoje) nuostabiai per šimtmečius išlikęs anų laikų statinys. Tariamai ano laiko prie miesto buv. Pagyžių vardu kelias – gatvė (dabar Vytauto). Žuvo 1945 m. okupantams atsitraukus į Kuršėnus nuo jų bombardavimo ir ten iš broniruoto traukinio. Paišė G. Bagdonavičius“.     

G. Bagdonavičius nemažai kūrinių ir  jų eskizų paskyrė Vaclovo Mikalausko (Michalovskio) namui, kuriame jis su tėvais gyveno 1903–1915 metais iki evakuacijos į Rusiją.

„Šiauliai. Vaclovo Mikalausko (Michalovskio) namas, kur 1903–1915 metais gyveno Bagdonavičių šeima“ (Popierius, tušinukas, matmenys 20,1 x 29 cm. 1981 m.). Signatūra viršuje dešinėje: „Paišė G. Bagdonavičius 1981.V.7 d. iš atminties!“ Užrašas viršuje kairėje pusėje: „Šiauliai. Buv. Pagyžių-Vytauto g-vė No 125. Čia mūsų gyventa nuo 1903-1915.V.15 d. evakuacijos. Vaclovo Michalovskio namas, mūsų buto gyven. kiemas Žuvo karo veiksmuose 1944 mt.“ Užrašas viduryje dešinėje pusėje: „naujesnis apie 1940 mt. savininko gyv. namas“.

„Šiauliai. Vaclovo Mikalausko (Michalovskio) namas, kuriame 1903-1915 metais gyveno Bagdonavičių šeima“ (Popierius, tušinukas, matmenys 16 x 28,6 cm. 1981 m.). Signatūra apačioje dešinėje pusėje: „Ir Gerardas Bagdonavičius 1981.V.7 d.“ Užrašas apačioje: „Šiauliai. Pagyžių g-vė – Vytauto iki 1945 mt. Vaclovo Michalovskio gyven. namas. Iš čia ėjau į vyrų gimn. 1912 mt. No 125. Čia Bagdonavičiai gyveno nuo 1903 m. iki 1915.IV.15“.

„Šiauliai. Vaclovo Mikalausko (Michalovskio) ūkis (Popierius, pieštukas, matmenys 20,3 x 31,8 cm). Užrašas viršuje kairėje pusėje: „Šiauliai. Vytauto dabar Nr 125“. Užrašas viršuje dešinėje pusėje: „Buvo Vaclovo Michalovskio sodyba-ūkis. 1944. VI-VII-VIII-IX žuvo karo veiksmuose“. Užrašas apačioje kairėje pusėje: „sklypo savininkas No125 dabar, o buvo Michalovskio No127“.

„Šiauliai. Vaclovo Mikalausko namas buvusioje Pagyžių gatvėje“ ir kt.

Dailininkas realistiškai pavaizdavo tas, vietas, kurias jam betarpiškai teko pažinti, tuose namuose ir pastatuose ne kartą lankytis. „Šiauliai. Vaišvilų sodyba“ (Popierius, pieštukas, matmenys 20 x 31,8 cm). Užrašas viršuje kairėje pusėje: „Šiauliai. Vytauto g-vė dabar 127 nr. buv. Vaišvilų sodyba (ir mažas namelis Varniskienės). Žuvo karo veiksmuose 1944. VI.VII. VIII mt.“

„Šiauliai. Vaišvilienės ūkis“ (Popierius, tušinukas, matmenys 12,5 x 17 cm). Užrašas apačioje dešinėje pusėje: „Šiauliai. Svinska g-vė Pakluonių Vaišvilienės ūkis“. Užrašas apačioje kairėje pusėje; „O čia jau Michalovskio Vaclovo“.

„Šiauliai. Vaišvilų ir P. Žilevičienės sodybos (Popierius, tušinukas, matmenys 12,5 x 17 cm). Užrašas apačioje: „Vytauto-Pagyžių-Posadnaja g-vė. Čia priešais Adomkevičienės naujas mūras“.

„Šiauliai. P. Žilevičienės sklypas“ (Popierius, tušinukas, matmenys 12,5 x 17 cm). Užrašas viršuje: „Šiauliai. P. Žilevičienės sklypo sodas, 2 namai sandėlis-malkinė...“ Kitas piešinys, susijęs su šia vieta vadinasi: „Žilevičienės namas Šiauliuose, Pagyžių gatvėje“ ir kt.

Kiti miesto statiniai. „Šiauliai. Didždvario vartai“ (Akvarelė, matmenys 50 x 70 cm. 1930 m.). Užrašas apačioje kairėje pusėje: „Buvę Zubovų „Didždvario“ XVIII amž. pab. pok. vartai. Šiauliai. Aušros alėja kampas Dvaro g-vės, žiūrint į rytus“; „Šiauliai. Didždvario vartai“ (1933). Šio darbo antroje pusėje yra užrašas: „Šiauliai. Didždvario vartai.1933 mt. nugriauti Didždvario vartai (XIX amž. pradž.). Paišė Bagdonavičius Gerardas. Šiauliai. Kapsuko (Aušros alėja) g-vė 84 but. 3.“; „Šiauliai. Didždvario vartai“ (Mišri technika, matmenys 31,5 x 44 cm. XX a. II p.). Užrašas apačioje kairėje pusėje: „ŠIAULIAI. Buv. grafų Zubovų „Didždvario“ vartai. XVIII amž. Aušros alėjoj (Kapsuko g-vė) 1933 mt. nugriauti (Miesto valdybos įsak.) (Rekonstrukcijos II variantas – su grifais)“; „Šiauliai. Dvi medinės pompos Policijos gatvėje prieš Pirmąjį pasaulinį karą“ (Popierius, anglis, matmenys 29,5 x 42,2 cm. 1980 m.). Užrašas viršuje kairėje: „Šiauliai. Prieš I karą. Gegužės 1-oji g-vė, buv. Dariaus ir Girėno. Полицейская (prie Vilniaus g-vės kampo). Žemaitės (iki 1915. V.) ir miesto vandens pompos, vandens nešėjos“,

„Šiauliai. Dvi ketaus vandens pompos Dvaro gatvėje iki 1915 metų (Popierius, tušinukas, matmenys 20,2 x 28,6 cm) Užrašas apačioje dešinėje pusėje: „Miesto špyžinė vandens pompa iki 1915.IV.15 d. Šiauliai. Dvaro (Grafų Zubovų v.) gatvėje dabar M. Melnikaitės prie dabartinės g-vės kampo (per 2 namų atst.)“.

„Šiauliai. Dvi medinės vandens pompos Policijos gatvėje prieš Pirmąjį pasaulinį karą (Popierius, flomasteris, matmenys 29,5 x 41,6 cm). Užrašas viršuje viduryje: „Miesto vandens pompos. Šiauliai. Gegužės I g-vė buv. Полицейское. Žemaitės restoranas“.

„Šiauliai. Dvi vandens pompos Varpo gatvėje (Popierius, tušinukas, matmenys 12,5 x 17 cm). Užrašas apačioje kairėje: „Komunarų namas Šiauliai. Varpo g-vė. Vand. Pompos (miesto)“.

„Šiauliai. „Skalsos“ valgykla 1918 metais“ (Pastelė, matmenys 24 x 33 cm. XX a. II p.). Užrašas apačioje dešinėje pusėje: „Posadnoji g. 1918 mt. Šiauliuose“.  Užrašas antroje pusėje: „Konspiracinė KP valgykla „SKALSA“ 1918.XII. buv. Pagyžių Vytauto g-vė ŠIAULIAI“.

„Šiauliai. „Skalsos“ valgykla XX a. pr.“. Prisimenu, kad pokariu Šiauliuose, Vilniaus gatvėje veikusioje „Skalsos“ valgykloje, ilgą laiką kabėjo vienas G. Bagdonavičiaus paveikslas su užrašu: „Šiauliai. Čia 1918-1919 m. buvo „Skalsos“ valgykla“ (1959), vaizduojantis tarpukario Šiaulius.

„Šiauliai. Teofilio Sudimto šaltinio maudyklės“ (Popierius, flomasteris, vaškuota kreida, pastelė, metmenys 40,8 x 58,8 cm). Užrašas apačioje kairėje pusėje: „Šiauliai. XX amž. pradž. Sudimto šaltinio maudyklės“. Kitas darbas: „Šiauliai. Viadukas“ (Akvarelė, matmenys 41,5 x 59 cm.  XX a. II p.), „Šiauliai. Senasis kalėjimas“ (Akvarelė, matmenys 30,7 x 43 cm. XX a. II p.). Užrašas viršuje dešinėje: „Šiauliai. Hauptvachta Senasis kalėjimas Vilniaus g-vėje buv. „фабричная“ statytas... 1850? Mt. 1910 m…. Buv. Šeduvos g-vė“;

„Šiauliai. Vasaros teatro scena grafų Zubovų parke“ (Mišri technika, matmenys 29,7 x 41,5 cm. XX a. II p.). Dailininko užrašas viršuje dešinėje pusėje: „ŠIAULIAI. GRAFŲ ZUBOVŲ PARKAS ... 1907 metais, vėliau miesto valdybos parke visur būdavo tokia vasaros teatro scena nuomininkams. Uždanga tapyta Vokietijos masinės rankų gamybos (...) Tolumoj parko ir sodų sodininko-daržin. Sielskio grafų Z. Jam – šeimai gyvenamas nemažas med. namas, daržai ir 2 oranžerijos greta kiemo sklype. Tai dabartinis miesto milicijos kiemo sklypas prieš I pasaulinį karą 1907 mt.“

Kitas užrašas skelbia: „Scena buvo parke likviduota apie 1907 m. Uždanga buvo nukelta į Liaudies namų salės sceną, kur ji buvo iki 1915 m. IV mėn. po 15 dienos okupantų pašalinta. Po to, tuoj ten buvo nutapyta drobėje ir t. p. susukama į viršų. Kas nutapė, dabar mums nežinoma. Tokia ji buvo iki 1926 mT. Tada „Kultūros“ bendrovė pavedė man suprojektuoti naują – minkštą – praskleidžiamą į šonus. Ji buvo pasiūta pagal mano krautuvėse parinktą storą dekoratyvinės labai geros kokybės aksomo (veliūro) gana šviesios specif. spalvos (spalva drėgno smėlio). Tokia ji buvo po to daug metų naudingai naudojama. Kuomet jos rūmuose neliko – man nežinoma“. (Bet ne prieš II karą?). Scenai dekoracijos realist. XIX amž. Gale (ir dar kiek po) ant masiškai visam pasauliui gaminamų standartinių (masinės didž. gamybos spec. artelėse Vokietijoje) buvo visur pavaizduojamas Neapolis su Vezuvijum (spalvomis). Gamintojų adresas randamas (yra) teatro tapytojų reikmenų ir standartinių (trafaretinių) teatrams dekoracijų komplektai – šabloniški: miškas, žiema, vasara, pievos, kaimo troba, rūmų salė, papr. kamb., kalėjimas, bažnyčia (ar pan. kt.), jūros vaizdas, kurie turėjo tikti įvair. turinio veikalams, o ir net istor. įvairių stilių ir kolorito veikalams scenoje! Gerardas Bagdonavičius dailininkas“.

(Bus tęsinys)

Dail. G. Bagdonavičius parodoje prie savo kūrinių. XX a. II p.

Dail. G. Bagdonavičius. Grafų Zubovų rūmai Šiauliuose. XX a. I p.

Dail. G. Bagdonavičius savo studijoje. XX a. septintasis dešimtmetis.