(Tęsinys)
Idėjos, kaip pritaikyti miesto poreikiams Ch. Frenkelio pramoninį paveldą
Labai svarbu ne tik išsaugoti Chaimo Frenkelio odų fabriko pramoninį paveldą, bet jį pritaikyti miestiečių ir turistų poreikiams, paversti šį objektą traukos centru.
Laisvieji piliečiai siūlė pasinaudoti Europos Sąjungos parama ir sutvarkyti dar vieną viešąjį objektą, suteikiantį jaunimui ir visiems kūrybingiems šiauliečiams naujas veiklos galimybes.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus Romualdo Balzos siūlytas Menų fabrikas galėjo būti naudojamas kūrybinėms industrijoms, menininkų dirbtuvėms, studijoms, parodoms, dalį patalpų pritaikant „Aušros“ muziejaus restauravimo ir Šiaulių regiono muziejų skaitmeninimo centrams įkurti bei kitiems bendruomenės poreikiams.
Šio Ch. Frenkelio pramoninio paveldo pastato išsaugojimas turėtų tapti impulsu visai pramoninio paveldo teritorijai sutvarkyti, dar vienas sutvarkytas viešasis objektas įsikurtų šalia tvarkomos Talkšos ežero pakrantės, prie atnaujinto Šiaulių „Aušros“ muziejaus komplekso – Ch. Frenkelio vilos. Galimybė ilgainiui sutvarkyti visą pramoninio paveldo teritoriją buvusiame Chaimo Frenkelio odų fabriko teritorijoje labai svarbi ir jos negalima atsisakyti.
Menų inkubatoriaus projekto atsisakius, Savivaldybė vis tiek privalo kasmet skirti lėšų pramoninio paveldo pastato saugojimui ir jį vis tiek reikės sutvarkyti (Žr.: ar-ar.facebook.com>laisvieji pilieciai>post Romualdas Balza. Kaminas išgelbėtas. Išsaugokime ir pramoninio paveldo pastatą!).
2007 m. architektas Vytenis Rudokas ruošė Talkšos ežero ir jo prieigų, Ežero gyvenamojo rajono bei teritorijos Vilniaus g. 72, Šiauliuose, detaliojo plano koncepcijos metmenis (A. Vyšniūnas. Architektūrinės ir urbanistinės idėjos Šiauliuose. Istorinio miesto transformacijos. Šiauliai, 2019, p. 169).
Apie buvusio Ch. Frenkelio odų fabriko (vėliau „Elnio“ odos ir avalynės fabriko) pramoninio paveldo išsaugojimą ir jo pritaikymą Šiaulių miesto žmonių poreikiams galimybėmis paprašiau pasidalyti savo idėjomis šiaulietį architektą Vytenį Rudoką. Jis papasakojo, kad daugiau kaip dešimt metų dirbo prie detaliojo plano – objekto – buvusio „Elnio“ odos ir avalynės fabriko teritorijos ir Talkšos ežero pietinės pakrantės užstatymo ir 2003-2014 metais rengė šios teritorijos architektūrinius-urbanistinius pasiūlymus.
Šis objektas – buvusi uždara istorinė Ch. Frenkelio odų fabriko (vėliau „Elnio“ odos ir avalynės fabriko) teritorija yra svarbiausioje miesto urbanistinės struktūros vietoje – urbanistinių ašių sankirtoje. Čia susikerta pėsčiųjų srautai, miesto užstatymo dalis ir Šiaulių miesto gamtinės aplinkos pagrindiniai elementai. Teritorija ir jos prieigos sudaro apie 50 ha teritoriją.
Iki šiandien išliko aktualus pagrindinis tikslas: visavertis svarbios miesto teritorijos įkomponavimas į urbanistinę miesto struktūrą išsaugant unikalų pramoninį paveldą. Tam yra būtinas maksimalus teritorijos vystymo potencialo atskleidimas. Turime unikalią galimybę istoriniu pagrindu sukurti naują miesto simbolį, kaip vizitinę miesto kortelę.
Idėja – istorinės odų fabriko pastatų zonoje formuoti viešąsias urbanistines erdves ir kultūrines, sportines bei rekreacines funkcijas. Tam prielaidas sudaro puikiai veikiantis kultūros židinys – Šiaulių „Aušros“ muziejaus Ch. Frenkelio vila ir ją papildantis įspūdingas pramoninis užstatymas, gyvuojanti irklavimo trasos tradicija, teritoriją kertantis vandens pratekėjimas ir Talkšos ežero bei Salduvės parko gamtinis rekreacinis potencialas, prasidedantis nuo buvusio Ch. Frenkelio odų fabriko teritorijos. Ir visa tai yra praktiškai miesto centre – 10 minučių kelio pėsčiomis nuo centrinės miesto Prisikėlimo aikštės.
Visiškai yra susiformavęs teritoriją su miesto centru jungiantis pėsčiųjų traktas – Meškerių gatvė ir Aušros takas kartu su Saulės laikrodžio aikšte. Didelių urbanistinių teritorijų vystymui labai svarbūs yra pirmieji realūs žingsniai, kurie sukuria intrigą kaip „domino“ efektą. Taip turėjo suveikti nepavykęs Menų fabriko projektas.
Architekto V. Rudoko siūlymu reikia pradėti ne nuo pastatų įsisavinimo, o nuo žmonių srautų įsileidimo į uždarą ir nepažįstamą teritoriją. Šiauliečiai tiesiog turi ją atrasti. Tam tinkama viena iš kompozicinių teritorijos ašių – tiesioginis pėsčiųjų traktas nuo Vilniaus gatvės iki Talkšos ežero, esančio šalia Ch. Frenkelio vilos.
Šiame ruože galėtų kurtis meno galerijos, menininkų studijos, amatininkų dirbtuvės ir mažos kavinės su terasomis. Tam ypač patrauklūs vaizdai į Ch. Frenkelio vilą ir jos rožynus bei vakarinės saulės atokaita. Deja, šiandien šis traktas neveikia. Reikia išpirkti ir nugriauti nedidelį vieno aukšto sovietinių laikų priestatą. Kas tai padarys?
Vykdant teritorijos vystymo konversiją labai svarbu išlaikyti racionalų zonavimą. Branduolyje esantiems seniesiems fabriko pastatams siūlomos kultūrinės-visuomeninės funkcijos: jau minėtos menininkų ir amatininkų bei tautodailininkų dirbtuvės, senųjų pastatų grupė prie Vilniaus gatvės su vidiniu galimu perdengtu kiemu ir didelėmis patalpomis galinti tapti renginių ir konferencijų centru. Sovietinių laikų statybos didieji pastatai gali būti naudojami komercijai ir sporto rekreacijos poreikiams. Utilitarūs teritoriją aptarnaujantys objektai – parkavimo aikštelės, parduotuvės turėtų būti talpinami istorinio fabriko branduolio prieigose esamų garažų teritorijose.
Kita svarbi kompozicinė ašis yra vandens pratekėjimas. Jo pagrindu iškasus užterštą gruntą galima sukurti patrauklų elementą – vidinį fabriko teritorijos uostą. Jis tarnautų rekreaciniams ir sporto tikslams. Buvusios katilinės vietoje turėjo atsirasti sporto kompleksas su elingais. Maksimaliai išnaudojant potencialą yra galimybė Meškerių gatvę kaip pėsčiųjų srautą pakelti ant tilto-estakados. Tai racionaliai atskirtų pėsčiųjų srautus ir tarnautų kaip tribūnos vandens sporto varžybų stebėjimui bei miesto ir ežero panoramos apžvalgai.
Miesto identitetui yra labai svarbi Ch. Frenkelio fabriko pramoninio paveldo teritorija ir jos vizualus suvokimas. Tam yra palanki Šiaulių miesto urbanistinė struktūra. Atvykstant į miesto centrą automobiliu ar geležinkeliu atsiveria įspūdinga panorama į Katedrą, į Prūdelį, į Ch. Frenkelio vilą, į buvusio odų fabriko pramoninį paveldą su išlikusiais kaminais. Pastarieji taipogi gali tapti savitais apžvalgos bokštais arba įvaizdžio elementais. Ypač įspūdingas vaizdas nuo geležinkelio pylimo ir Dubijos gatvės. Nuo jo atrodo, kad Ch. Frenkelio odų fabrikas yra pastatytas ant vandens.
Šios išsakytos architekto V. Rudoko idėjos atsispindi ir jo pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose, brėžiniuose ir iliustracijose. Būtina šias idėjas specialistams įvertinti ir į jas atsižvelgti išsaugojant Ch. Frenkelio pramoninį paveldą ir pritaikant jį miesto poreikiams.
Architektas Algis Vyšniūnas rašo, jog „kalbos apie Kultūros fabriką/menų inkubatorių“ Ch. Frenkelio pramoniniame komplekse Vilniaus gatvėje esmės nekeičia. Šis objektas kelia itin daug aistrų dėl sudėtingos interesų struktūros. Kartu tai yra pavyzdys/įrodymas, kad finansinių investicijų planas be aiškios architektūrinės-urbanistinės idėjos ir aiškaus kultūros modelio negarantuoja kokybiško rezultato.
2014 m. lapkričio 28 d. įvyko 8-oji LR Aplinkos ministerijos organizuota viešųjų ryšių akcija, pavadinta „Šiaulių urbanistinis forumas“. Renginio metu vyko kūrybinės dirbtuvės, kur architektai diskutavo apie Ch. Frenkelio fabriko teritorijos plėtimo galimybes. Kūrybinių dirbtuvių rezultatas atitinka viešųjų ryšių akcijos numatytą tikslą – inicijuoti bendro pobūdžio diskusijas aktualiais klausimais, viešinti problemas“ (A. Vyšniūnas. Architektūrinės ir urbanistinės idėjos Šiauliuose. Istorinio miesto transformacijos, p. 166-167).
2020 m. pasibaigė užsakovo, Šiaulių miesto savivaldybės, teisminiai ginčai su rangovu dėl sutarties nutraukimo šio išlikusio pastato atstatymo darbų ir abipusių pretenzijų dėl sutarties nevykdymo. Dabar būtina kuo skubiau susirūpinti Ch. Frenkelio pramoninio paveldo pastato išsaugojimu ir atkūrimu, pritaikant jį visuomenės poreikiams, paverčiant jį miestiečių ir turistų traukos vieta.
Siūlau išsaugojus ir atstačius Chaimo Frenkelio pramoninio paveldo statinius, pagalvoti apie tai, ar nevertėtų šioje teritorijoje įkurti Šiaulių krašto amatininkystės, menų ir pramoninio paveldo centro. Juk neturime mieste tokios vietos, kur galėtume visa apimtimi parodyti Šiaulių krašto amatininkystės, pramonės ir prekybos istoriją ir paveldą, pristatyti regiono pramonę, verslo ir ūkio pasiekimus. Dėl Ch. Frenkelio pramoninio paveldo pastatų ir teritorijos sutvarkymo ir jos pritaikymo vertėtų skelbti konkursą.
Šiaulietis architektas Algimantas Černiauskas taip pat jau seniai yra parengęs projektą ir pasiūlymus, kaip sutvarkyti ir pritaikyti buvusią Chaimo Frenkelio odų fabriko teritoriją ir jo statinius miestiečių dabarties ir ateities poreikiams. Bet apie tai su architektu A. Černiausku išsamiau galėsime pasikalbėti kitą kartą.
Visiškai pritariu prieš keletą metų spaudoje istorikų, kultūros veikėjų, menininkų ir pramonininkų išsakytiems pasiūlymams ir iniciatyvoms, kad atkurtame Chaimo Frenkelio pramoninio paveldo pastate galėtų būti įkurtos menininkų studijos, amatininkų ir tautodailininkų dirbtuvės. Manau, kad čia galėtų būti įkurta nuolatinė Šiaulių krašto pramonės paveldo ir verslo pasiekimų ekspozicija, kurioje galėtų būti apžvelgta ir pateikta surinkta medžiaga ir eksponatai apie Šiaulių pramonę, prekybą ir amatus nuo seniausių laikų iki dabarties.
Deramą vietą galėtų būti skirta pramonininkų Frenkelių odų fabriko ir kitų jų pramonės įmonių istorijai, raidai, įrengta išsami ekspozicija, skirta Frenkelių šeimai, kitiems Šiaulių regiono pramonininkams, verslininkams ir amatininkams. Šio centro parodų salėse galėtų būti rengiamos Šiaulių krašto prekybos, pramonės, verslo ir amatų parodos, susitikimai su Lietuvos ir pasaulio verslininkais, pramonininkais, menininkais, filosofais, rašytojais, aktoriais, organizuojamos diskusijos, simpoziumai, konferencijos, seminarai, kiti renginiai. Šioje teritorijoje galėtų atsirasti ir apžvalgos bokštas, nuo kurio atsivertų puiki panorama į Šiaulius, Talkšos ežerą, miesto apylinkes.
(Bus tęsinys)
Buvusio Ch. Frenkelio odų fabriko teritorijos esamas vaizdas iš viršaus. Iš architekto Vytenio Rudoko rinkinio.
