(Tęsinys)                                                                                           
Neringa – 2021 metų Lietuvos kultūros sostinė. Ji šį titulą ir simbolinį gintarinį medį perėmė iš Trakų.  Neringa 2021-aisiais pristato projektą „Kultūros sala“ ir kviečia pažinti Kuršių nerijos kultūrą, istoriją, paveldą, suvokti ir pajausti šio unikalaus jūrinio/pamario krašto identitetą. „Kultūros salos“ projekto istorinis baltiškasis paveldas persipynęs su germaniškuoju. Neringos kraštovaizdis, vėjų bei vandenų krašto charakteris yra Kuršių nerijos savasties bei unikalumo pamatas ir išskirtinumo ženklas.

Neringą kiekvienas atranda savaip, tačiau neabejotinai labai svarbi yra jos erdvė ir žmogaus ryšys su gamta. Siekiant išsaugoti vertingiausią gamtiniu ir kultūriniu požiūriu Lietuvos pajūrio kraštovaizdžio kompleksą su unikaliu Europoje kopagūbriu ir etnokultūrinio paveldo vertybes 1991 m. buvo įkurtas Kuršių nerijos nacionalinis parkas. 2000 m. jis buvo įtrauktas į UNESCO pasaulinio kultūros paveldo sąrašą.   

Lietuvai priklauso 52 km nerijos iš visos apie 98 km ilgio teritorijos. Smėlio juosta, kurios plačiausia vieta yra 3,8 km, o siauriausia – apie 380 m, skiria Baltijos jūrą nuo Kuršių marių. Prieš daugiau kaip penkis tūkstančius metų Kuršių neriją suformavo Baltijos jūros bangos ir vėjai. Iš pradžių formavosi pilka jūros smėlio juosta, pamažu atskirdama marias nuo jūros. Jūros bangos ir srovės sunešė vis daugiau smėlio ir juosta platėjo. Kopos susidarė, kai vėjas tolyn nešdavo išdžiūvusį smėlį. O ten, kur vėjas supustė daugiausiai smėlio, atsirado iškyšuliai, vadinami ragais. Taip ilgainiui susiformavo Kuršių nerija.

Vėjo genamos kopos nerijoje liejosi viena su kita, nevaržomai slinko smėlio dykuma. Nuslinkusios iki marių, jos leisdavosi į vandenį, pakrantę paversdamos sausuma. Taip nerija platėjo, traukėsi iš vakarų į rytus. Šis slinkimas sustojo, kai čia atsirado miškai. XVIII-XIX a. Kuršių nerijoje masiškai pradėta kirsti medžius, daug jų išnaikino gaisrai. Ties gyvenvietėmis prasiveržusios nevaržomos kopos pasiglemždavo ne tik medžius, bet ir sodybas. Po smėliu palaidota 14 kaimų, jų gyventojai buvo priversti keltis iš vienos vietos į kitą. Slenkančios kopos persekiodavo žmones. Jie buvo priversti  ieškoti būdų, kaip apginti savo namus nuo smėlio kopų. Taip atsirado kopagūbriai, dirbtinai suformuoti žmonių. Apsodinti Kuršių neriją medžiais buvo geriausias ir priimtiniausias būdas sulaikyti smėlį.

Pirmasis mišką sodinti ties Nida pradėjo Neringos pašto viršininkas Gotlybas Dovydas Kuvertas (1748–1827). Jis 1825 m. apsodino pušimis prie Nidos priartėjusią kopą, taip savo darbais įrodydamas, kad galima „sutramdyti“ įsisiautėjusią vėjo pustomą smėlio kopą. Senajam Kuvertui padėjo jo sūnus Georgas Dovydas Kuvertas (1787–1856). Jie pradėjo želdinti keliaujančią kopą prie senojo pašto kelio, taip išgelbėdami Nidą ir pašto kelią nuo užpustymo smėliu. Pirmoji kopa, G. D. Kuverto apželdinta Kuršių nerijoje buvo Urbo kalnas. Tėvui mirus, sūnus Georgas Dovydas perėmė tėvo palikimą ir tęsė su Neringos pašto stotimi susijusį darbą. Georgas Dovydas tėvą palaidojo miško jaunuolyne įrengtose kapinaitėse. Prieš mirtį ir jis pats pageidavo būti palaidotas šalia tėvų. Georgas Dovydas palaidotas miškininkų kapinaitėse, esančiose prie Nidos-Smiltynės plento bei G. D. Kuverto gatvės sankryžos, šalia tėvo ir motinos bendro kapo. 1864 m. čia buvo pastatytas, Karaliaučiuje, Heino liejykloje išliedintas paminklas, kurį užsakė Nidos gyventojai, siekdami įamžinti Georgo Dovydo Kuverto, sėkmingai pradėjusio apželdinti Neringos kopas, ir jo tėvo atminimą. Ant paminklo postamento stovi amfora, kurioje simboliškai laikomas vanduo medžiams laistyti. Ant paminklo lotynų kalba užrašyti žodžiai: „... kurio sūnus Georgas Dovydas Kuwertas Meloviškis, miręs 1856 m. pirmasis pradėjo želdinti miško medžiais liūdną Nidos dykynę“. 1998 m. šis kapas įtrauktas į LR Kultūros vertybių registrą (kodas 24613).

(Bus tęsinys)

2021 01 15 37

Kuršių nerijos gyventojai. Atvirukas. XX a. pr. Iš P. Kaminsko rinkinių.

2021 01 15 35

Varnų gaudytojas Kuršių nerijoje. Atvirukas. XX a. I pusė. Iš P. Kaminsko rinkinio.

2021 01 15 31

Kopos Kuršių nerijoje. Atvirukas. Grafka. XX a. I pusė. Iš S. Kruopio rinkinio.

2021 01 15 8

Nidos vaizdai. J. Nekrašiaus nuotr.

Į viršų