Apie Italijos ekslibrisą, grafiką, dailininkus ir kolekcininkus
Šiaulių universiteto bibliotekos (ŠUB) Retų spaudinių skaitykloje (Vytauto g. 84, II a. 213 kab.) nuo kovo pradžios veikia paroda Italijos ekslibrisai ir grafika „Viva, Italija“ iš Jono Nekrašiaus kolekcijos.

Joje galima susipažinti italų dailininkų Raffaello Lucci, Costante Costantini, Remo Wolf‘o, D. Alfani, Vinicio Verzieri, A. Fremuro, Bruno Mssieri, Ivo Mosele, Paolo Rovegno, Fiocchi Jona ir kitų autorių sukurtais ekslibrisais ir grafikos darbais. Kai kurie iš šioje parodoje eksponuojamų knygos ženklų ir grafikos darbų buvo gauti mainų būdu keičiantis ekslibrisais tiesiogiai iš Italijos dailininkų Rafaello Lucci, Remo Wolf, Costante Costantini, kolekcininkų Mario De Filippis, Enzo Pellai ir kt. Solidarizuojantis su Italijos žmonėmis koronoviruso sunkmečiu, ši paroda pratęsta ir veiks Šiaulių universiteto bibliotekos Retų spaudinių skaitykloje pasibaigus karantinui Lietuvoje.

Italai apie dabartinį sunkmetį jų šalyje sako: „Visi esame toje valtyje. Privalome irkluoti viena kryptimi. Pirmyn, Italija!“ Linkime šiai šaliai ir jos žmonėms tvirtybės, sveikatos ir Viešpaties globos. To linkime ir viso pasaulio žmonėms.

Vietoj šios parodos anotacijos publikuojame straipsnį, pasakojantį apie Italijos knygos ženklus, grafiką, kolekcininkus ir kai kuriuos dailininkus, kurių darbai eksponuojami ŠUB Retų spaudinių skyriuje parodoje „Viva, Italija!“

Bibliofilas ir kolekcininkas Mario de Filippis
Sakoma „Italija – Europos sodas, Toskana – Italijos sodas, o Florencija – Toskanos žiedas“. 80 km į pietryčius nuo Florencijos įsikūręs įsikūręs Toskanos miestas, Areco provincijos sostinė Arecas. Titas Livijus teigė, kad Arecas (lot Arretium) yra vienas iš Etruskijos sostinių. Jis – žymaus italų poeto Frančeskos Petrarkos (Francesco Petrarka, 1304 – 1374) gimtinė. Visai netoli nuo čia, Kaprezės kaimelyje gimė ir didysis menininkas Mikelandželas Buonarotis (1475 – 1564).

Vaizdingame senovinės architektūros prisodrintame Areco mieste gyvenęs finansininkas, kulinaras, privataus restorano šiame mieste savininkas Mario de Filippis (1939 – 2018), buvo žinomas ekslibriso pasaulyje, kaip bibliofilas ir kolekcininkas, sukaupęs vieną didžiausių pasaulyje knygos ženklų kolekciją, kuri buvo įtraukta į Gineso rekordų knygą.

Mario de Filippis gimė 1939 m. mažame kalnų miestelyje Pietų Italijoje. Vėliau persikėlė gyventi į Toskaną. Areco mieste susipažino su mergina vardu Giulia. Su ją susidraugavo, sukūrė šeimą ir apsigyveno Arece.

Čia, pačiame senamiestyje, San Francesco gatvėje, XIV amžiaus puošnių rūmų rūsyje, atidarė visame Arece labai populiarų ir turistų iš viso pasaulio, mėgstamą restoraną „Buca di San Francesco“. Jame skliautuotos arkos, vidus išpuoštas to paties amžiaus ryškių spalvų freskomis. Šiame restorane galėjai pasijusti lyg muziejuje, kuriame ir baldai, ir indai, stalo reikmenys ir kita buities atributika atkeliavę iš viduramžių. Tuos laikus atspindėjo ir žinomų italų dailininkų paveikslai, senos graviūros, skulptūros, keramika, įvairūs juvelyriniai dirbiniai.

Arece, Mario de Filippis restorane „Buca di San Francesco“, lankėsi daug garsų dailininkų, kino aktorių, valstybės, kultūros ir visuomenės veikėjų. Čia pietavo britų aktorius ir režisierius Čarlis Čaplinas su žmona Viktorija, ispanų dailininkas, tapytojas, grafikas ir skulptorius Salvador Dali su žmona Gala Dali, italų menininkai Rupini, Andrea Marraccini ir kt.      

1989 m. pas Mario de Filippis Arece lankėsi lietuvių dailininkas V. Žukas. Jis nuvežė kolekcininkui daug lietuvių dailininko Antano Kmieliausko ekslibrisų. Atsidėkodamas Mario de Filippis V. Žuką pavaišino savo restorane „Buca di San Francesco“.

Lietuvių dailininkas ir rašytojas Leonardas Gutauskas romane „Vilko dantų karoliai. 1-oji knyga“ apie šį italų kolekcininką rašo: „BLANKAS: tai popierius iš itališko laiško, kurį atsiuntė kažkoks Mario  De Filippis iš Via V. Carpaccio n. 14 Arezzo – Italia, tai laiškas sūnui, dalyvavusiam ekslibriso parodoje, prisimeni – tekstą išvertė dainininkas, 10 metų mokęsis Italijoj, tiesa, kai kuriuos žodžius, supratom patys: Carissimo Pinocchio Internazionale a Rimini Artisti il Concorso Opera a nome, prisimink, kiek buvo džiaugsmo, džiaugeis gal labiau nei sūnus, nes supratai, koks retas yra šis penkialapis alyvos žiedelis, tarsi iš nepasiekiamos žvaigždės atsiųstas ženklas: nenusiminkit, pasaulis mažytis, visi mes viename laive ir jeigu skęsim, tai visi kartu, ir lietuviškai, ir itališkai dainuodami, juk mūsų kalbos panašios, ar ne taip?..“ (Gutaskas L. „Vilko dantų karoliai“. Vilnius: „Vaga“, 1990, p. 132).

Su Mario de Filippiu susipažinau per laiškus prieš daugiau kaip trisdešimt metų  ir pradėjau su juo susirašinėti nuo 1989 m. rugsėjo 23 dienos. Savo pirmajame laiške jis rašė, kad jam labai malonu gauti laišką iš Lietuvos, keistis knygos ženklais. Minėjo, kad apie dešimt metų kolekcionuoja ekslibrisus, kurių rinkinys tuo metu viršijo daugiau kaip šimtą trisdešimt tūkstančių knygos ženklų, kuriuos sukūrė dailininkai iš viso pasaulio. Seniausias jo kolekcijos knygos ženklas datuojamas 1500 metais.

Nemažą kolekcijos dalį, per keturis tūkstančius ekslibrisų, sudaro knygos ženklai, sukurti pačiam kolekcijos savininkui Mario de Filippiui ir jo šeimos nariams. Kolekcininkas, atsidėkodamas dailininkams už jam sukurtus ekslibrisus, išleisdavo šių autorių darbų ir parodų katalogus, albumus, knygas, įvairius leidinius, savitai ir originaliai populiarinančius knygos ženklus. Jis taip pat kasmet išleisdavo kalendorių, kuriame buvo išspausdinti vieno ar kelių dailininkų jam sukurti ekslibrisai.

Du kartus, 1991 m. rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo ir 1994 metų vasarą, teko lankytis Italijoje, Areco mieste ir svečiuotis aplankyti pas Mario de Filippis ir pietauti jo garsiame restorane „Buca di San Francesco“.

Jo namai ir restorano pagalbinės patalpos buvo pilnos antikvarinių daiktų, knygų, albumų, katalogų, įvairių meno leidinių, kitos literatūros apie ekslibrisus, knygos ženklus. Milžiniškai jo ekslibrisų kolekcijai buvo skirtas visas kambarys jo dideliame bute ir pusrūsio patalpos jaukiame restorane.

Mario de Filippis darbas ir veikla buvo tiesiogiai susijusi su jo privačiu restoranu „Buca di San Francesco“. Šiame restorane lankytojai buvo pamaloninami ne tik puikiais tradiciniais italų virtuvės valgiais ir desertais, bet ir originaliais suvenyrais.

Šis restoranas turbūt buvo vienintelis pasaulyje, kur daug kas jame buvo susieta su ekslibrisu. Čia servetėlės, meniu, vizitinės kortelės, padėklai vynui, alui, įvairūs užrašėliai ant indų, vazų, lėkščių, puodukų, įvairių buities reikmenų buvo išpuošti ekslibrisais, skirtais Mario de Filipiui, jo šeimos nariams ar su restorano pavadinimu. Net firminio, labai skanaus Toskanos vyno, kurio galėjai paragauti tik šiame restorane, butelis buvo papuoštas specialia etikete, kurioje įspaustas knygos ženklas, skirtas Mario de Filippiui.

Be to, kiekvienas svečias, pabuvojęs šiame restorane prisiminimui apie apsilankymą gaudavo įvairių suvenyrų, albumų, miniatiūrinių knygelių, puošnių leidinių, skirtų ekslibrisui, kuriuos buvo išleidusi nedidelė leidyklėlė, priklausanti Mario de Filippiui. Taip pat kiekvienam lankytojui būtinai buvo įteikiamas nedidelis, puošnus vokas su keliomis dešimtimis Mario de Filipiui sukurtų knygos ženklų ir jo paties parašyta knygelė apie ekslibriso istoriją ir jo paskirtį.

1991 m. rugpjūčio pabaigoje apsilankiau Areco mieste. Apsistojau pas bičiulį dailininką Rafaelo Lucci. Tų pačių metų rugsėjo 1 d. susitikau su Mario de Filippiu jo namuose. Kalbėjomės apie parodas, ekslibrisą, kolekcionavimą.

Mario de Filippis papasakojo apie savo darbą restorane ir aistrą ekslibrisui: „Tai tarsi restorano ir ekslibriso „vedybos“.  Menas ir virtuvė. Virtuvė yra dalis mano, kaip vyro, pareigų šeimoje. Aš kiekvieną dieną ruošiu maistą žmonėms, kurie ateina į mano restoraną.

Kai aš nebūnu užimtais darbais virtuvėje, mėgstu pabūti su draugais, pažįstamais, surasti savo įvaizdį, „arkliuką“. Todėl ekslibrisas tarnauja man kaip priemonė, surandant kelią į žmonių širdis. Aš mėgstu bendravimą, ryšius su dailininkais, kurie suteikia džiaugsmą ir laimę sukurdami ir dovanodami man ekslibrisą.

Aš atradau ekslibrisą ir jį pamilau. Ir kaip kiekviena meilė, ji vis labiau ir labiau apima mane. Iki šiol jaučiu didžiulį švelnumą šiems mažiems grafikos lakšteliams. Džiaugiuosi kiekvienu savo kolekcijos ekslibrisu, jie visi yra man vienodai brangūs ir kiekvienas jų turi savo mažas istorijas. Kiekvienas ką nors reiškia man: susitikimą su draugu, man skirtą dovaną, pažintį su dailininku ar kolekcininku.

Ekslibrisus pradėjau kolekcionuoti prieš 17 metų. Pirmą kartą ekslibrisą pamačiau 1979 metais Arece. Tada aš dar nežinojau, kas tai yra. Aš mėgstu meną, kai pamačiau šį labai gražų mažosios grafikos šedevrą, įsigijau jį savo kolekcijai. Taip ir pradėjau, užmezgiau draugiškus ryšius su kitais kolekcininkais, pradėjau keistis knygos ženklais.

Aš kolekcionuoju daugelį temų, bet mano mėgstamiausia – virtuvė, nes aš dirbu restorane. Todėl normalu, kad turiu daug ekslibrisų šia tema. Taip pat mano kolekcijoje yra knygos ženklų, skirtų popiežiui Jonui Pauliui II, Švedijos karaliui, Monako karalių rūmų bibliotekai ir kt.

Mano leidykla „De Filippis editore“ – tai juridiškai įteisinta galimybė tiražuoti ekslibrisus, įvairią literatūrą apie knygos ženklus. Tokiu būdu aš platinu ekslibrisus, nes daugindamas tipografiniu būdu ir tiražuodamas išdaliju juos daugeliui kolekcininkų ir šiaip knygos ženklo gerbėjų. Aš juos dovanoju ir žmonėms, kurie ateina pas mane į restoraną, taip pat ir dailininkams, kurie kuria man ekslibrisų. Kai dailininkas praneša, kad yra sukūręs man ekslibrisą, atsidėkodamas už tai, išspausdinu katalogą ar leidinėlį, kuriame publikuoju man skirtus knygos ženklus. Iš to naudos turime abu: dailininkas nemokamai gauna katalogą ar kitokį leidinėlį, o mano kolekciją pasipildo vienu ar keliais naujais ekslibrisais.

Atsirado gera galimybė keistis ekslibrisais su daugeliu žymių dailininkų iš Italijos, Lietuvos, Belgijos, Rusijos, Vengrijos, Ukrainos ir kitų šalių.

Aš didžiuojuosi tuo, kad mano kolekcijoje yra daugelio žymių Lietuvos dailininkų ekslibrisų, kuriuos jie dedikavo man, tuo papildydami mano kolekciją, originaliais ir puošniais knygos ženklais. Aš žinau Lietuvą, man labai patinka Jūsų šalies dailininkų A. Čepausko, V. Kisarausko, A. Kmieliausko, M. Valaitienės ir kitų autorių ekslibrisai. Aš svajoju aplankyti Lietuvą ir Toskanos vynu pavaišinti lietuvių menininkus“ (Iš šio rašinio autoriaus 1991 m. rugsėjo 1 d. pasikalbėjimo su Mario de Filippiu, Arece. Interviu tekstas saugomas autoriaus archyve).

1991 m. rugsėjo 10 d. Arece leidžiamas laikraštis „La Gazzetta di Arezzo“ rašė apie šių eilučių autoriaus susitikimą su Mario de Filippis, ekslibrisų kolekcionavimą, Lietuvos istoriją ir meną, Baltijos šalių nepriklausomybę.

1994 m. Milane įvyko XXV tarptautinis ekslibrisų kūrėjų ir dailininkų kongresas (FISAE). Jame susitikau su Mario de Filippiu, pasikeitėmė ekslibrisais, kalbėjomės apie Italijos knygos ženklus ir jų kūrėjus. Šio susitikimo metu buvo susitarta po keleto metų surengti iš šių eilučių autoriaus kolekcijos .Areco mieste, restorane „Buca di an Frencesco“ lietuvių ekslibriso ir grafikos parodą.

1997 m. vasario-kovo mėnesiais pavyko surengti lietuvių dailininkų ekslibriso ir grafikos parodą Italijoje, Areco mieste, žymiam italų kolekcininkui Mario de Fillippis priklausiusio restorano „Buca di San Francesco“ vienoje iš salių.

Ši paroda buvo skirta pirmosios lietuviškos knygos Martyno Mažvydo „Katekizmo“ 450-osioms metinėms. Šioje parodoje, kuri buvo parengta iš šių eilučių autoriaus asmeninės kolekcijos, buvo eksponuojami 40 lietuvių dailininkų ir kūrėjų 100 ekslibrisų ir 25 mažosios grafikos kūriniai, sukurti įvairia grafikos technika ir atspindintys šios dailės šakos raidą ir vietą Lietuvos kultūroje. Padedant Mario de Filippiui buvo surengtas lietuvių dailininkų grafikos parodos atidarymas, dalyvaujant Italijos dailininkams, menotyrininkams ir kolekcininkams.

Paroda susilaukė didžiulio susidomėjimo ir pasisekimo. Šiai parodai buvo išleistas katalogėlis (sud. J. Nekrašius). Arece leidžiamas laikraštis „Corriere di Arezzo“ aprašė apie šią lietuvių ekslibriso ir grafikos parodą  (Arezzo, mostra di Ex libris alla Buca di San Francesco. „Corriere di Arezzo“, 1997 m. kovo 23).

Tuo pačiu metu, 1997 m. vasario mėnesį, Šiaulių miesto kavinėje „Vilas“ veikė Mario de Filippiui skirtų ekslibrisų paroda. Joje buvo eksponuojami 15 dailininkų iš Austrijos, Belgijos, Čekijos, Italijos, Lietuvos, Latvijos, Vengrijos, Vokietijos ir kitų šalių 22 knygos ženklai, skirti šiam kolekcininkui ir bibliofilui.

 (Bus tęsinys)

2020 04 06 12

Iš kairės: italų dailininkas Rapini, ispanų dailininkas Salvadori Dali, dailininkas Andrea Marraccini ir Gala Dali.
Iš J. Nekrašiaus rinkinio.

2020 04 06 3

Ex libris Mario de Filippis.

2020 04 06 6

Ex libris Mario de Filippis. Dail. Bauer Kumbacher.

2020 04 06 5

Ex libris Mario de Filippis. Dail. G. Kulišovas.

2020 04 06 10

Mario De Filippis.

2020 04 06 9

Lietuvių ekslibrisų ir grafkos paroda Arece, restorano „Buca di S. Francesco“ galerijoje. J. Nekrašiaus nuotr.

2020 04 06 7

Ex libris Mario de Filippis. Buona Pasqua. Dail. G. Tomati.

2020 04 06 2

Ex libris Mario de Filippis.

2020 04 06 8

Ex libris Mario de Filippis. Dail. D. Alfani.

2020 04 06 13

Ex libris Mario de Filippis. Dail. S. Kodočnikov.

2020 04 06 4

Ex libris Mario de Filippis. Iš J. Nekrašiaus rinkinio. 

2020 04 06 14

x libris Mario de Filippis. Dail. Hornhaver.

Į viršų