facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Kinijoje anksti pradėtos kurti bibliotekos. Iš pradžių knygas prie savo rūmų rinko imperatoriai ir kunigaikščiai, jas pavesdavo tvarkyti žymiems mokslininkams. Ypač bibliotekos buvo kaupiamos imperatoriaus U-di (140–87 m. per. m. e.) laikais, kai buvo įsakyta rinkti anksčiau išleistas knygas ir jas kaupti valstybinėje bibliotekoje, kurią imperatorius ir įkūrė. Imperatoriaus pavedimu žymūs to meto mokslininkai sudarė pirmąjį Kinijos istorijoje knygų katalogą.

Kinijoje bibliotekų augimą paspartino popieriaus ir naujo tipo knygų (ritinio, širmos ir bloko pavidalo) išradimas. Tokios knygos buvo daug patogesnės negu bambukinių plokštelių ryšuliai, be to, gerokai pigesnės. Jau V m. e. a. valstybinėse ir privačiose knygų kolekcijose įsivyravo popieriaus ritinys.

Išradus popierių, paplitus spausdintoms knygoms ir pradėjus jas kaupti bibliotekose, atsirado poreikis įvairiais ženklais ir simboliais žymėti knygos priklausymą konkrečiam savininkui ar bibliotekai. Kinijoje tokiais ženklais žymėdavo knygas, surašytas ant bambuko lentelių ir šilko bei popieriaus ritinių, taip pat širmos ir bloko pavidalų knygas. Iš pradžių tai buvo teptuku nupieštas hieroglifas ar simbolis, žymintis žmogaus pavardę ar biblioteką, kuriai priklauso knyga. Išradus spaudą, budistų vienuoliai specialiai iš medžio išraižytais antspaudais atspausdavo įvairius ženklus, atvaizdus, hieroglifus, kuriais sužymėdavo daugiatomius leidinius. Dauguma antspaudų buvo kvadratiniai arba stačiakampiai, jie buvo daromi iš medžio, molio, taip pat naudojamas akmuo, brangieji metalai.

Knygos ženklas Kinijoje egzistavo Han dinastijoje dar prieš 202 metus per. m. e. Tai buvo ekslibriso pirmtakas. Artimai susijęs su knygomis ekslibrisas pradėtas naudoti 1119 metais – Chuan laikais (Song dinastijos metais). Tai buvo paprastas knygos ženklas, dažniausiai vienas ar keli hieroglifai, kurie kaip kieno nors nuosavybės ženklai ar knygų kolekcijos antspaudai galėjo būti uždedami ant knygos ar jos paveikslėlio.

Kinų dailininkai, kolekcininkai ir bibliofilai ekslibrisuose išgraviruoja savo žodžius, atvaizdus ar dedikacijas, kad perduotų visa tai palikuonims, kaip nuo senų laikų buvo perduodami knygos ženklai, surinkti Shi Di ir Guano iš Changle studijose. Dabar iš tų ekslibrisų galima sužinoti, kas juos sukūrė ir kas buvo knygos ar bibliotekos savininkas. Tokie ekslibrisai buvo ypač populiarūs Ming ir Ding dinastijose nuo 1440 metų. Ši Kinijos intelektualų tradicija tęsiasi iki šiol.

Svarbi kinų ekslibriso ypatybė yra hieroglifai – sudėtinė dalis, papildanti ir praplečianti knygos ženklo galimybes apibūdinti knygose savininką ar biblioteką. Kinų hieroglifų raštas išliko iki mūsų dienų mažai pakitęs ir iki šiol tebėra pagrindinė rašto sistema. Hieroglifai kaip logografinis raštas plačiai vartojamas Kinijoje todėl, kad ši šalis yra daugiatautė valstybė ir kinų kalba susideda iš daugelio dialektų, kurie vienas nuo kito nemažai skiriasi. Raštas jungia visą daugiakalbę Kiniją. Kinų hieroglifams būdingi piktografinio rašto elementai, taip pat sutartiniai ženklai, grafiniai simboliai, logogramos, perteikiančios žodžių ar garsų reikšmes.

Visa kinų dailė yra simbolinė ir alegorinė. Yra du pagrindiniai tapybos stiliai: gun bi ir se i. Pirmoji pasižymi smulkiu kruopščiu piešiniu, kai matosi visos smulkiausios detalės, kruopščiai klojamas dažas. Se i stilius, atvirkščiai, pasižymi laisvu, nesuvaržytu plačiu teptuko potėpiu. Meistras šiuo stiliumi siekia perduoti ne išorinį panašumą, bet dalyko esmę, paslėptą jo prasmę.

Per tūkstantmečius Kinijos dailėje buvo ištobulinta gausi simbolių sistema. Augalai paprastai pažymi metų laikus, mėnulis ar žvakė nurodo nakties metą. Dažnai prasmė ar nuoroda pateikiama šalia piešinio užrašant poezijos posmą. Pavyzdžiui, prie paveikslo, kuriame nupieštas vėjyje siūbuojantis bambukas su besidraikančiais lapais užrašoma: „Stiprėja vėjas, atskleisdamas bambuko nepalenkiamumą“. Kinų literatūroje bambukas dar simbolizuoja nepalenkiamą, tvirtą žmogaus charakterį. Trapus slyvos žiedas, pražystantis ankstyvą šaltą pavasarį, simbolizuoja išdidžią ir skaidriai tyrą asmenybę. Nebaisus šaltis ir liaunam bambukui, išdidžiai besistiebiančiam aukštyn, ir senai galingai pušiai. Kai šie visi trys augalai pavaizduoti kartu, užrašas gali būti toks: „Trys draugai šaltą žiemą.“ Jei prie jų dar bus nupieštas chrizantemos žiedas, užrašas bus kitas: „Ketvertas tobulųjų.“ Šie kūriniai simbolizuoja taurius ir kilnius žmones, kurių draugystė atlaiko visus išmėginimus.

Kinų ekslibrise hieroglifas ne tik perteikia informaciją ar konkretų tekstą, bet ir puošią knygos ženklą. Hieroglifai išdėstomi ir komponuojami bei vaizduojami ekslibrise laikantis tam tikrų tradicijų ir reikalavimų, glaudžiai susijusių su kinų kultūra ir klasikine vaizduojamąja daile. Ekslibriso mene labai svarbi kaligrafija, kuri perteikia kūrinio ir hieroglifo esmę. Kaligrafija Kinijoje savo pradžioje turėjo religinę, ypač maginę paskirtį. Kaligrafijos ir tapybos menas yra tampriai susiję. Dažnai tie patys meistrai yra įvaldę abu menus. Tai paaiškinama tuo, kad tiek kaligrafijos, tiek kinų tapybos (ir žinoma, grafikos) pagrindas yra linija. Tiek tapyboje, tiek kaligrafijoje naudojamas brūkšnys yra kažkas daugiau nei tik linija, jis trimatis, turi savyje dinamišką jėgą ir dvasinę reikšmę.

Ekslibrisai, atėję iš Europos XV a. antrojoje pusėje, pateko į Kiniją per Japoniją. Iš pradžių keletas intelektualų pamėgo ekslibrisus ir pradėjo juos kurti. Garsūs kinų rašytojai Yu Dafu ir Ye Lingfeng vartojo, rinko ir propagavo knygos ženklus Kinijoje. Ye Lingfeng sukurti ekslibrisai su gėlių ir paukščių vaizdais buvo subtilūs, paprasti, tačiau elegantiški. Juose atsiskleidžia ir tautos charakteristika, ir puikūs tradicinių dekoratyvinių elementų pavyzdžiai.

Praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio pradžioje kinų literatūros klasikas Lu Chun pradėjo naują medžio raižinių ekslibrisų periodą, o grafikas Li Hua suorganizavo jaunųjų dailininkų medžio graviūrų ekslibriso konkursą. Tuo laikotarpiu knygos ženklus kūrė kinų dailininkai Lai Shaogi, Liu Cang, Chen Zhong Gang, Pan Ye, Zhang Zaimin, Pan Zhao, Tang Yingwei ir kt. Šių dailininkų darbai svariai prisidėjo prie kinų šiuolaikinio ekslibriso vystymosi. Pagal susiklosčiusią tradiciją kinų grafikas Wang Jizhou sukūrė knygos ženklą bibliofilui Hui Yin, o 1938 m. – ekslibrisą rašytojui Yao Hueyin. Dailininkas ir dizaineris Chao Hinzhi 1938 m. sukūrė knygos ženklą „Vienas ekslibrisas ir knyga“, o grafikas Li Pinfan – 1948 m. ekslibrisą japonų draugams. Šie knygos ženklai padėjo tvirtus pagrindus tolimesnei kinų ekslibriso raidai.

XX a. penktajame dešimtmetyje kinų dailininkai toliau kūrė ekslibrisus asmeninių bibliotekų knygų savininkams ir valstybinėms bei visuomeninėms bibliotekoms. Grafikai Li Chua, Yu Peng ir kiti dailininkai savo sukurtuose ekslibrisuose išsaugojo geriausias Kinijos akvarelinės ksilografijos tradicijas, nacionalinius bruožus ir individualų stilių. Šiuose knygos ženkluose įkomponuoti įspūdingi Kinijos folkloro simboliai atitinka senosios klasikinės kinų grafikos normas. Kituose darbuose klasika derinama su šiuolaikine abstrakcija.

Kinų ekslibrisai buvo palankiai sutikti kolekcininkų ir meno mylėtojų. Šiuose ekslibrisuose atsiskleidžia sudėtinga kinų dailės estetika, kurios ištakos – amžių glūdumoje. Tūkstančiai dailininkų po kruopelytę kaupė meistrų patyrimą, ir viduriniais amžiais pasaulis apstulbo išvydęs tobulus kūrinius, kuriuos vadiname klasikine kinų daile. Jos pagrindas – svarbiausios kinų filosofijos kryptys, išryškinančios etines, filosofines ir religines pažiūras. Šios idėjos įkūnytos ir šios šalies dailininkų knygos ženkluose.

Kad ir kokiam stiliui, krypčiai priklausytų dailininkas – jo sukurti ekslibrisai atspindi kinų dvasinės kultūros raidos tradicijas. Noras suvokti pasaulio sandaros dėsnius, įvairiausių reiškinių tarpusavio jungtis – štai kas įkvepia dailininką. Kurdamas ekslibrisą jis atmeta visa tai, kas laikina, kas nėra reikšminga, palikdamas tik tuos bruožus arba simbolius, kurie išryškina esmę. Dailininkui pakanka viena linija nubrėžti žmogaus figūrą, kad žiūrovas pajustų jos apimtį ir judesį, užtenka kelių potėpių, kad galėtų įkūnyti švelnų gėlės alsavimą. Keletas kaligrafiškai stulpeliu išrašytų slėpiningų hieroglifų sukuria knygos ženklui išskirtinę vaizdinę erdvę. Šios išraiškos priemonės kinų ekslibrise itin lakoniškos ir savitos.

Šiuolaikinis kinų ekslibrisas vystomas toliau. Šiai veiklai plėtoti didelę reikšmę turėjo 1984 m. įkurta Kinijos Ex libris asociacija, kurios įkvėpėjas ir vienas organizatorių žinomas dailininkas Liang Dong. Tais pačiais metais 16 kinų dailininkų sukurti 56 knygos ženklai pirmą kartą buvo eksponuojami tarptautinėje ekslibriso parodoje Vokietijoje, Veimare. Nuo to laiko šios šalies ekslibriso kūrėjai dalyvauja tarptautinėse knygos ženklo parodose, kurias kas dveji metais rengia FISAE. Perimdami iš pasaulinio ekslibriso viską, kas geriausia, kinų dailininkai palaipsniui sukūrė savo nacionalinę mokykla ir stilių, kartu prisidėdami prie šiuolaikinio ekslibriso vystymosi.

XXII tarptautiniame ekslibriso kongrese Belgijoje 1988 m. Kinijos Ex libris asociacija buvo priimta į FISAE ir tapo pasaulinės ekslibriso organizacijos nare. Kinijos Ex libris asociacija palaiko glaudžius ryšius ir keičiasi parodomis su Japonijos, JAV, Austrijos, Čekijos, Italijos, Rumunijos, Slovakijos, Švedijos, Portugalijos, Vengrijos, Lietuvos ir kitų šios meno srities organizacijomis ir muziejais, propaguoja kinų ekslibrisą ir knygą. 1989 m. sausio mėnesį ši asociacija Šanchajuje surengė pirmąją Kinijoje tarptautinę ekslibriso parodą, kurioje buvo eksponuojami 205 autorių iš 15 pasaulio šalių sukurti 1043 knygos ženklai. Joje buvo ir iš Šiaulių kilusio, JAV gyvenusio lietuvio dailininko Vytauto Osvaldo Virkau (1930–2017) sukurtų ekslibrisų.

Kinų kultūros vertybės pasiekia ir Lietuvą. 1955 m. Kaune buvo surengta kinų spalvotųjų graviūrų ir plakatų paroda. 1991 m. spalio mėnesį Vilniuje, „Vartų“ galerijoje, veikė dailininko iš Kinijos Ch. Baoyuano tapybos paroda. Joje buvo eksponuojama 60 darbų, nutapytų šiuolaikiniu klasikiniu stiliumi. Dailininkas kiekvieną paveikslą papuošė trumpomis kinų prozos citatomis, liaudies išmintimi. Peizažą papildė hieroglifai. Savo darbams Ch. Baoyuanas naudoja labai retą rankų darbo popierių, kurį kiekvienas gamintojas padaro skirtingai.

1991 m. spalio 18 – lapkričio 3 d. Vilniuje, „Vartų“ galerijoje, buvo surengta užsienio ekslibrisų paroda, kurioje buvo eksponuojami ir trijų Kinijos dailininkų 12 ekslibrisų, kuriuos pateikė Lietuvos ekslibrisininkų klubo nariai.

1992 m. kovo 20–gegužės 20 d. Pakruojo dvaro rūmuose ir tų pačių metų birželio 1– rugpjūčio 1 d. Šiaulių inžinierių namuose veikė „Kinų ekslibriso“ paroda iš šių eilučių autoriaus rinkinio. Joje buvo eksponuojama 57 dailininkų 150 knygos ženklų, atspindinčių kinų ekslibriso istoriją ir raidą. Tai buvo pirmoji kinų ekslibriso paroda (iš asmeninės kolekcijos) Lietuvoje.

1996 m. Šiauliuose, „Laiptų galerijoje“ buvo eksponuojama 16 žymiausių Kinijos dailininkų 100 knygos ženklų (iš Jono Nekrašiaus rinkinio). Tai profesoriaus Liang Dongo, dailininkų Li Jis Xingo, Lui Shuo Hai, Peng Chengo ir kitų ekslibrisai, atspindintys šiuolaikinės mažosios grafikos tradicijas ir jos raidą Kinijoje.

2010 m. balandžio 23 – birželio 6 dienomis Kaune, M. Žilinsko dailės galerijoje veikė ekspozicija „Kasdienis kinų gyvenimas ir šventės Čingų dinastijos metu“. Joje buvo eksponuojama 100 grafikos lakštų, įdomių savo pagaminimo technika.

Pirmiausia piešinys išraižomas ant medžio plokščių, kurios ištepamos dažais ir atspaudžiamos ant popieriaus. Tokiu būdu sujungiamos dvi meno formos – medžio raižyba ir tapyba. Atspausti piešiniai yra labai tikslūs, aiškių net griežtokų linijų. Saikingumas ir preciziškumas – tiksliausiai apibūdina šiuose grafikos lakštuose išraižytus vaizdus. Kinijoje raižiniai turi labai gilias tradicijas. Patys seniausi pasirodė dar 868 m., Tangų dinastijos klestėjimo laikais, ir buvo religinės tematikos. Ilgainiui vaizduojamų temų spektras gerokai prasiplėtė, o savo raidos viršūnę ši meno forma pasiekė šalį valdant Čingų dinastijai. Tuomet aktualūs tapo ne tik religiniai motyvai, bet ir patys įvairiausi kasdienio kinų gyvenimo aspektai – prekyba, laisvalaikis, medicina, šventės (Voitiechovičiūtė E. Spalvinga kinų kasdienybė. „Nemunas“, 2010 gegužės 6-12).

2020 m. vasario 4 – 28 dienomis Šiaulių universiteto bibliotekos Retų spaudinių skaitykloje veikiančioje parodoje „Kinija knygos ženkluose ir vaizduose: ekslibrisas, kaligrafija ir fotografija“ eksponuojami Li Jia Xing, Liang Dong, Yang Ke Yang, gao Zio Ren, Sken Yan Xiang, Ji Shan ir  kitų šiuolaikinių kinų dailininkų sukurti ekslibrisai ir kaligrafijos kūriniai (iš šių eilučių autoriaus kolekcijos). Šios parodos ir vaizdo filmų apie Kiniją pristatymas vyks vasario 25 d. 17 val. Šiaulių universiteto bibliotekos Retų spaudinių skaitykloje (Vytauto g. 84, II aukštas, 213 ir 215 kab.).

2020 02 14 23

Dail. Liang Dong. 1998 m.
Iš Jono Nekrašiaus rinkinio.

2020 02 14 32

Kinų kaligrafja. 2018 m.
Iš Jono Nekrašiaus rinkinio.

2020 02 14 29

Kinų knygos ženklas. 2018 m.
Iš Jono Nekrašiaus rinkinio.

2020 02 14 27

Kinų knygos ženklas. 2018 m.
Iš Jono Nekrašiaus rinkinio.

Į viršų