Suteiki vardą atminčiai –
Istoriją į dabartį atvesi.
Įvardink tylą –
Ji tiesos žodžiu prabils.

Atmintis gyva... Kaip ir kiekvienais metais rugsėjo 23 d. mes, lietuviai, kartu su savo bendrapiliečiais žydais minime Lietuvos žydų holokausto dieną, pagerbiame žuvusias nekaltas aukas.

Šiais metais Kužių gimnazijos I g klasės mokiniai kartu su auklėtoja Edita Lingaite bei istorijos mokytoja eksperte V. Laurutiene dalyvavo  netradicinėje pilietiškumo ir istorijos pamokoje. Pirmiausia mokiniai, mokytojai kartu su Šiaulių žydų bendruomenės atstovais susirinko Šiauliuose prie Trakų–Ežero g.  I getą simbolizuojančio akmens, paskui vyko prie buvusio Kaukazo geto teritorijoje esančių senųjų žydų kapinių. Dėdami akmenėlį žuvusių atminimui kiekvienas mąstėme apie tai, kokia skaudi lemtis ištiko žmones, kurių vienintelė kaltė – jų tautybė.

Apėjome  kapavietes, išsibarsčiusias Gubernijos miške Kužių seniūnijos Norutaičių kaime. Kiek neišsipildžiusių svajonių, skaudžiai nutrūkusių gyvenimų...  Paskutinė mūsų pamokos stotelė –  viena didžiausių žydų masinių žudynių vieta Luponių miške, netoli Kužių. Vieta lankoma kasmet, bet kiekvienąsyk apima vis kitokie jausmai. Būnant šiose sakralinėse vietose, kuriose buvo patirta tiek skausmo ir netekčių, galima betarpiškai suvokti  tragedijos mastą.

Mokiniai klausėsi buvusių holokausto aukų prisiminimų, perduodamų išlikusių palikuonių lūpomis. Šįkart dalijomės mintimis apie atsakomybę. Apie atsakomybę už savo žodžius, už tylėjimą, už savanaudiškumą, už baimę. Apie tai, ką galiu padaryti, kad tragedija nepasikartotų.

Tokios pamokos ugdo mūsų jaunosios kartos tolerancijos nuostatas, brandina istorinę savimonę.

Autorės nuotr.