facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Šiaulių universiteto bibliotekoje savo naująją knygą „Laikinai jūsų“ pristatė lietuvių kilmės Kanados rašytojas bei literatūros kritikas Antanas Šileika. Tai yra jau jo penktoji knyga, kuri buvo išversta į lietuvių kalbą. Pirmiausia jos variantas ir išėjo lietuvių kalba ir tik po mėnesio atsirado vertimas į anglų kalbą. Susitikimą su rašytoju moderavo Šiaulių universiteto Kanados auditorijos kuratorė dr. Regina Kvašytė, kuriai naujasis romanas išsiskiria ne tik žanru ar tematika, bet ir todėl, kad yra žinomas tiek autorius, tiek kūrinio vertėja Kristina Aurylaitė, kuriai buvo garbė prisidėti prie šios knygos „Laikinai jūsų“ atsiradimo. Pats autorius A. Šileika teigė, jog anglų kalba jam yra tik instrumentas, o Lietuva – jo melodija, todėl jo kūryboje ir atsiranda daug lietuviškų niuansų.

Autoriaus nuostaba laimėjus „Metų knygos“ apdovanojimą
Šiaulių universiteto Kanados auditorijos kuratorė dr. R. Kvašytė visus supažindino su lietuvių kilmės Kanados rašytojo bei literatūros kritiko A. Šileikos kūryba. Ji džiaugėsi, jog Šiauliuose jau antrą kartą gali pristatyti šį rašytoją bei jo kūrybą, kuri jau daugeliui yra žinoma.

„1997 m. A. Šileika parašė „Buying on time“, 2004 m. – „Woman in bronze“, šios knygos buvo išverstos ir į lietuvių kalbą. 2010 m. išleista „Dinner at the end of the world“ nėra išversta į lietuvių kalbą. Pirmoji A. Šileikos knyga lietuvių kalba pasirodė 2009 m. „Bronzinė moteris“. Visiems siūlyčiau atkreipti dėmesį, kad kiekvienos knygos vertėjas bei leidykla skiriasi. Pirmiausia buvo leidykla „Versus aureus“, o vėliau atsirado ir „Baltos lankos“. Antrasis romanas „Pogrindis“ 2011 m. buvo įtrauktas į „Globe and Mail“ geriausių knygų šimtuką. Kanadoje tai yra labai gerai pripažinta knyga. Trečioji apsakymų knyga „Pirkiniai išsimokėtinai“ pateko į 2015 m. Lietuvos „Metų knygos“ rinkimų penketuką.

Viena iš naujausių A. Šileikos knygų „Basakojis bingo pranešėjas“ buvo išrinkta „Metų knyga“ suaugusiųjų prozos kategorijoje. Ši knyga ir buvo pirmasis pretekstas, kad Šiauliuose galėjome susitikti su A. Šileika. O naujausia knyga „Laikinai jūsų“ yra kitoks romanas, palyginti su ankstesniais jo kūriniais. Noriu atkreipti dėmesį, kad ankstesnių A. Šileikos knygų vertėjai man  svetimi, todėl nelabai ką galiu pasakyti, bet naujausios knygos vertėja K. Aurylaitė yra VDU dėstytoja, kurią pažįstu ir asmeniškai. Naujausias A. Šileikos romanas išskirtinis ne tik savo žanru, ne tik tematika, bet ir tuo, kad žinomas autorius ir vertėja“, – teigė dr. R. Kvašytė.

Lietuvių kilmės Kanados rašytojas bei literatūros kritikas A. Šileika pasakojo, jog net negalvojo, kad jo knyga „Basakojis bingo pranešėjas“ bus išrinkta „Metų knyga“ suaugusiųjų prozos kategorijoje.

„Mano gyvenimas visada baigiasi juokais. Sėdžiu Vilniaus knygų mugėje ir žiūriu, kad laimėjau.  Gyvai rodo per televiziją, dovanoja gėles, dovanas, o aš buvau pažadėjęs, kad tuoj pat dalyvausiu kitame pristatyme. Atsiėmiau dovanas ir po truputį pradedu giliai, giliai trauktis, turėjau pabėgti iš to renginio, kai mane sveikino. Gal ir negražiai pasielgiau, bet tai parodė, kad nesitikėjau, jog laimėsiu“, – pasakojo A. Šileika.

„Einu ten, kur mane veda mano medžiaga“
A. Šileika pasakojo, jog kai pradeda rašyti kokį nors romaną, jam medžiaga apie tai pradeda atplaukti visai atsitiktinai. Jis papasakojo istoriją, kaip jo rankose atsidūrė prisiminimų knyga apie britų žvalgybą.

„Man su žmona reikėjo iš Vilniaus skristi į Varšuvą, tačiau reikėjo surasti pigiausią viešbutį. Žiūriu,  jog žymiai pigiau yra skristi į Varšuvą per Rygą negu tiesiai į Varšuvą. Buvo žymiai pigiau ne tik nuskristi, bet ir pernakvoti Rygoje. Mano žmona buvo nemačiusi Rygos, todėl nusprendėme ir skristi į ją. Įsitaisėme gražiame, dideliame viešbutyje, pavalgėme vakarienę, po jos nuėjome į barą, užsisakau kokteilį. Tame bare žiūriu yra lentynos, o jose sudėtos įvairiausios knygos. Buvo sukrauta keli šimtai knygų, galėjai rinktis, ką nori. Nors pats knygų turiu labai daug, oro uoste net tenka dėl svorio papildomai susimokėti, tačiau mano akį patraukė knyga, kuri turėjo įdomų viršelį. Pasiimu tą knygą ir žiūriu, kad tai yra prisiminimai apie britų žvalgybą. Tai reiškia, jog aš neturėjau būti tame bare, neturėjau būti tame viešbutyje, neturėjau būti Rygoje, ir staiga mano rankose atsiduria man reikalinga knyga, iš kurios labai daug sužinojau apie kontržvalgybą. Yra toks rašytojas Greihamas Grinas, kurio labai įdomūs veikėjai, kurie politiškai bando kažką atsekti, bet vis įsivelia ir meniškas gyvenimas. Taip susidaro komplikacijos. Aš iš šio rašytojo perėmiau atmosferą, kai žmonės bando kažką naujo, kažką gero sukurti. Mano veikėjai nori sukurti švarią, tvarkingą, katalikišką šalį, kur bus saugu ir visiems gerai, tačiau kartais atsiranda komplikacijos, susijusios su meile, pinigais bei išbandymais. Mano draugai literatai sako, kad nuėjau į visai kitą žanrą, rašau apie šnipus, todėl tikriausiai išprotėjau. O aš jiems paaiškinu, kad einu ten, kur mane veda mano medžiaga“, – pasakojo A. Šileika.

Autoriaus tikslas – supažindinti Vakarų pasaulį su Lietuva
Naujausios knygos „Laikinai jūsų“ autorius A. Šileika pasakojo, jog šioje knygoje veiksmas vyksta tarp 1921–1923 m. Kaune. O pagrindinis knygos veikėjas yra Justas Adamonis, kuris buvo caro armijos kontržvalgybos agentas, grįžęs į laikinąją sostinę Kauną. Knygos autorius nori informuoti Vakarų pasaulį apie tai, kas vyko čia, Lietuvoje.

„Mano pirmasis taikinys visada yra anglakalbių pasaulis, mano literatūrinis pasaulis Kanadoje. Aš visai atsitiktinai atsiradau Lietuvoje, bet tuo esu labai patenkintas. Vakaruose apskritai niekas nežino, kur yra Lietuva ir kas joje darėsi. Apie Lietuvos istoriją labai mažai nusimano ir išprusę žmonės. Ten, kur aš gyvenu, Pirmasis karas baigiasi 1918 m. lapkričio 11 d. ir viskas gerai iki Antrojo karo. Kas vyko Rytuose, visiškai niekas nežino. Žino, kad buvo revoliucija, Lenkija, bet apie Baltijos šalis nieko nežino. Aš apie tai noriu informuoti Vakarų pasaulį.

Mano tėvai yra iš Šiaulių, tėvas užaugo Vijoliuose. Jis man pasakojo apie bermontininkus, kurie degino kaimus. Kai buvau vaikas, net nežinojau, kas yra bermontininkas. Galvojau, kad kažkoks blogas žmogus, kuris laksto ir degina kaimus. Mano nė vienas pažįstamas nežinojo, kas yra bermontininkas. Todėl Vakarams Lietuvos istorija – įdomi ir nežinoma.

Kanadoje, kai vertė šį romaną, viršelyje pavaizduotas Europos žemėlapis tarpukariu, nes kitaip niekas nežinotų, kaip surasti Lietuvą. Po to yra antrasis žemėlapis, kuriame pavaizduotas Vilniaus ir Klaipėdos kraštas. Tie žemėlapiai padės anglakalbiams orientuotis.

Man yra įdomu, kai paimu savo medžiagą apie Lietuvą, rašau angliškai, spausdina Kanadoje, išverčia Lietuvoje. Tai lyg veidrodinis pasaulis, bet labai geras. Aš negaliu pajusti ir pagauti visų lietuvių kalbos niuansų, todėl turiu pasitikėti savo vertėju“, – pasakojo A. Šileika.

J. Budrys – Lietuvos Džeimsas Bondas
Pagrindinis romano įkvėpėjas autoriui buvo Jonas Budrys, kuris iki 1922 m. buvo Jonas Polovinskas, kontržvalgybos viršininkas, pirmasis Klaipėdos krašto gubernatorius. Prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo paskirtas Lietuvos generaliniu konsulu JAV, vėliau tapo ūkininku, paukščių fermos savininku. Jo sūnus Algis Budrys – žymus amerikiečių mokslinės fantastikos rašytojas. Autorių sužavėjo prisiminimai apie J. Budrį, kuriuos išspausdino JAV, vėliau perspausdinti ir Lietuvoje. Anot autoriaus, juose buvo fantastiškų dalykų.

„J. Budrys buvo pakeitęs savo pavardę, buvo caro armijos kontržvalgybininkas, tačiau pabėgo į Lietuvą. Jo prisiminimuose rašoma, kad jis išlipa iš traukinio ir jo laukia žmogus iš Lietuvos valdžios. Tas žmogus sako: jūs esate J. Budrys, mūsų valdžia yra silpna, todėl mums jūsų reikia. Žmogus, 10 metų nebuvęs Lietuvoje, išlipa iš traukinio ir valdžia jau žino, kad jis atvažiuoja ir turi kontržvalgybos patirties. Todėl jį tuoj pat ir pasiima.

Aš J. Budrį pavadinau Lietuvos Džeimsu Bondu. J. Budrys buvo toks žmogus, kuriam patiko brangūs restoranai, greitos mašinos ir gražios moterys. Toks tipiškas kontržvalgybininko Dž. Bondo tipas. Buvo tokia sacharino byla apie valdžios korupciją. J. Budrys išaiškino šią korupciją, bet už tai, kad padėkotų jam, jis vedė sukilėlius į Klaipėdą“, – pasakojo A. Šileika.

Taip pat autoriui dar vienas įkvėpimo šaltinis buvo Tado Ivanausko prisiminimai „Aš apsisprendžiau“. A. Šileikos teigimu, T. Ivanauskas apie seno dvaro gyvenimą rašo taip, kaip Česlovas Milošas. Generolo leitenanto Konstantino Žuko gyvenimo faktai, Valentino Gustainio prisiminimai „Nuo Griškabūdžio iki Paryžiaus“, amerikiečių diplomato Robert Wayne Heingartner dienoraštis padėjo geriau pajausti ir tarpukario Kauno atmosferą.

2019 04 19 25

Knyga „Basakojis bingo pranešėjas“ buvo išrinkta „Metų knyga“ suaugusiųjų prozos kategorijoje.
Ramūno SNARSKIO nuotr.

Į viršų