Joniškis – miestas šiaurės Lietuvoje, netoli Latvijos sienos – išsidėstęs Žiemgalos žemumoje, prie Audruvės ir Sidabros upelių. Žmonės čia pradėjo kurtis XVI a. pradžioje, o rašytiniuose šaltiniuose Joniškis minimas nuo 1536 m. vasario 23 d., kai Vilniaus vyskupas Jonas iš Lietuvos kunigaikščių kartu su Medininkų (Varnių) vyskupu lankė Kuršo pasienį ir čia rado išlikusių pagonių, o netoliese žmonės dar garbino Perkūną, ugnį, gyvates ir kitas pagoniškas dievybes. Šioje vietoje vyskupas apkrikštijo visus gyventojus, įsteigė parapiją ir pastatė medinę bažnyčią.
Miestas kūrėsi prekybinių kelių sankryžoje, kur ėjo svarbus Rygos-Tilžės kelias bei keliai, vedę iš Žagarės, Žeimelio-Upytės, Gruzdžių-Varnių.
O vaistinė šiame mieste atsirado jau daug vėliau: leidinyje „Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus aktai“, išleistame 1995 metais Kaune, nurodoma, kad Joniškyje vaistinę 1865 metais įsteigė provizorius J. Gaimanas.
Joniškio 138-oji vaistinė ir jos vaistininkai
Sveikatos departamento 1938 metų oficialus leidinys „Lietuvos medicinos, veterinarijos ir farmacijos įstaigų ir personalo sąrašas“ rašoma, kad Joniškyje, Turgaus g. 10 esančios vaistinės savininkas ir vedėjas yra Jonas Globokas, o naujosios Vilniaus ir S. Dariaus ir S. Girėno gatvių kampe – provizorius Donatas Šukavičius, dirba mokinė Liongina Lekataitė.
1942–1943 metais Šiaulių rajoninės farmacijos kontoros darbuotojų sąrašuose nurodyta, kad Joniškio 138-osios vaistinės vedėju dirbo provizorius Donatas Šukavičius ir mokinė Liogina Lekataitė.
1943 metais provizorius A. Eidrigavičius vadovavo Joniškio vaistinei ir jos vedėju dirbo iki 1948 metų.
1948–1963 metais Joniškio vaistinės valdyboje dirbo provizorius Petras Peštenis.
Be minėtų vaistinių, Joniškio rajone buvo Kriukų, Skaistgirio ir Gataučių vaistinės, apie kurias rašoma šiame straipsnyje. Apie Joniškio ir Žagarės vaistinių istorines žinias ir jų vaistininkus išsamiau pateikė dr. Giedrė Lastauskienė straipsnyje „Joniškio krašto vaistinės 1918–1944 metais“, atspausdintame žurnale „Žiemgala“ 2011 m. Nr. 1-2.
1948–1963 metais Joniškio vaistinės valdyboje dirbo provizorius Petras Peštenis.
Petras Peštenis
P. Peštenis (1921–1999) gimė Gairylių kaime, Tirkšlių valsčiuje, Mažeikių apskrityje, Antano Peštenio ir Pranciškos Andrijauskaitės-Peštinienės ūkininkų šeimoje.
Mokėsi Viekšnių ir Mažeikių mokyklose. 1940 metais įstojo mokytis į Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Farmacijos skyrių. Universitetą baigė 1942 metais ir įgijo provizoriaus specialybę. Tais pačiais metais buvo paskirtas Akmenės vaistinės vedėju.
Provizorius P. Peštenis 1948 metais paskirtas Joniškio vaistinės vedėju, kur dirbo iki 1963 metų, t. y. išdirbo 15 metų. Vėliau persikėlė į Anykščius ir dirbo Anykščių rajono centrinės vaistinės vedėju iki 1987 metų. Pablogėjus sveikatai dirbo Anykščių poliklinikoje vaistinės punkto vedėju. Po to dirbo Anykščių vaistinėje analitiku.
Provizorius P. Peštenis buvo geras, sumanus organizatorius, nuolat rūpinosi, kad vaistinėse darbas būtų atliekamas laikantis visų farmacijos reikalavimų, kad būtų gaminami reikiamos kokybės vaistai, nuolat bendravo su gydytojais.
1982 metais daug sumanymų ir energijos skyrė statant naują modernią vaistinę Anykščiuose. Aktyviai dalyvavo visuomeninėj veikloje, apdovanotas ženklu „Sveikatos apsaugos žymūnas“, garbės raštais.
P. Peštenis atsakingam farmacijos darbui paskyrė 52-ejus metus.
Provizorius visuomet buvo ramus, nuoširdus, mielai bendravo su kiekvienu. Laisvalaikį dažnai praleisdavo su smuiku rankose, o smuiką jam padovanojo dėdė, kuris gyveno Čikagoje. Su provizoriumi teko bendrauti suvažiavimuose, seminaruose.
Pranciškos ir Petro Peštenių šeimoje užaugo sūnus ir dvi dukros, visi gavo aukštąjį išsilavinimą.
Petras Peštenis Anykščių vaistinėje dirbo iki paskutinės gyvenimo dienos. Žemiškąją kelionę provizorius baigė 1999 m. gegužės 7 d., trūko vienos dienos iki 78-erių metų.
Palaidotas Anykščiuose šalia Anykščių šilelio.
Marijona Stasaitytė-Butvilienė
Marija Stasaitytė gimė1931 metais Joniškio mieste darbininko šeimoje. Tėvas dirbo Joniškio vartotojų kooperatyve sargu, mama buvo namų šeimininkė. Po Marijonos šeimoje buvo trys broliai: Jonas dirbo ekspeditoriumi šilko fabrike „Kauno mediniai“, Antanas – Joniškio pieninėje vyr. buhalteriu, Juozas – Kauno butų ūkyje, dažytoju.
M. Stasaitytė mokėsi Joniškio pradinėje mokykloje, Joniškio „Aušros“ gimnazijoje, kurią baigė sidabro medaliu. 1949–1984 metais studijavo Kauno medicinos instituto (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) Farmacijos fakultete, kurį baigė su pagyrimu ir įgijo provizorės diplomą.
Po instituto baigimo Joniškio centrinėje rajono vaistinėje dirbo receptore, vėliau – vaistinės vedėjo pavaduotoja, o nuo 1963 metų – Joniškio centrinės rajono vaistinės vedėja. Čia dirbo iki 1987 metų. 1987–2008 m. dirbo vaistinėje technologe. 2008 metais išėjo į pensiją.
Visą laiką aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Nuo 1963 metų buvo nuolat renkama Joniškio miesto tarybos deputate, kur ėjo socialinio aprūpinimo ir sveikatos apsaugos nuolatinės komisijos pirmininkės pareigas. Keletą kartų buvo rajono Raudonojo Kryžiaus draugijos pirmininko pavaduotoja ir rajono centrinės ligoninės jaunimo globotojų tarybos pirmininke.
Už ilgametį ir kruopštų darbą apdovanota garbės raštais, ženklu „Sveikatos apsaugos žymūnas“, jai suteiktas nusipelniusios provizorės garbės vardas, suteiktas Joniškio garbės pilietės vardas, apdovanota padėkomis.
Marija Stasaitytė su mokytoju Boleslovu Butvila sukūrė šeimą, susilaukė trijų vaikų. Dukra Vitalija tapo provizore, sūnus Rimantas – girininku, duktė Lina – darbuotoja.
Boleslovas Budvila gimė 1923 metais. 1961 metais išėjo Amžinymėn. Po vyro mirties vaikų auginimas, jų sveikata, išsilavinimas užgulė M. Butvilienės pečius.
Dabar M. Butvilienė gyvena Vilniuje.
Provizorė M. Butvilienė per savo ilgametį farmacinį darbą sukaupė nemažai vertingos istorinės medžiagos apie Joniškio rajono vaistines ir jų vaistininkus.
Apie ją nemažai straipsnių spausdino vietinė, rajoninė spauda. Monografijoje „Joniškio kraštas. Žymūs žmonės“ 2017 m. buvo išspausdinta provizorės M. Butvilienės autobiografija. Šioje knygoje spausdinama ir buvusios joniškietės provizorės Antaninos Klupšaitės-Rulinskienės biografija.
1987 metais provizorę M. Butvilienę vaistinės vadovės pareigose pakeitė provizorė I. Misiuvienė. Ji vaistinės direktore dirbo iki 2008 metų.
Daug metų vaistinės vedėjos pavaduotoja dirbo provizoriaus padėjėja Vitalija Gavėnaitė-Lukšienė (g. 1922), 1945 metais baigusi provizorių padėjėjų kursus prie Kauno valstybinio universiteto.
2008 metais 138-oji Joniškio vaistinė buvo uždaryta.
Dabartiniu metu Joniškio rajono gyventojus ir jų svečius vaistais aprūpina 12 miesto vaistinių.
Joniškio 138-oji ir Žagarės 204-oji (apie ją rašyta „Šiaulių naujienose“ 2018-05-25) vaistinės bei jų darbuotojai nuėjo ilgą ir sudėtingą gyvenimo kelią. Per ilgą gyvenimo veiklos laikotarpį pasikeitė šių vaistinių savininkai ir vadovai. Žagarės vaistinei 2018 metais būtų sukakę 204, o Joniškio – 153 metai.
Skaistgirio vaistinė
Skaistgirio miestelis yra Joniškio rajone į šiaurės vakarus nuo Joniškio.
Skaistgiris žinomas nuo XVII amžiaus. Tarpukario Lietuvoje jis buvo valsčiaus centras, priklausė Šiaulių apskričiai.
1969 metais Skaistgiris tapo eksperimentine pavyzdine gyvenviete.
Tarpukario Lietuvoje Skaistgiryje vaistinė buvo įsteigta tik apie 1928 ar 1932 metus. Jos vedėjas buvo vaistininko padėjėjas Aleksandras Navickis (g. 1881), 1903 metais Peterburge (dabar – Sankt Peterburgas) įgijęs vaistininko pažymėjimą. Iki atvykimo į Skaistgirį gyveno Kaune.
1940 metais sovietinė valdžia vaistinę nacionalizavo ir davė jai 177 numerį. Ji tapo pavaldi Šiaulių rajoninei farmacijos kontorai.
Vokiečių okupacijos metais Skaistgiryje vaistinė dirbo.
Po karo Skaistgiryje buvo Joniškio vaistinės vaistų kioskas. Jo vedėja buvo Elena Nasvytienė, turinti 18 metų farmacinio darbo stažą.
Skaistgiriui tapus pavyzdine eksperimentine gyvenviete, Skaistgirio vaistinė įsikūrė Aušros g. 7.
Po privatizacijos ji tapo Savivaldybės įmone.
Dabar Skaistgiryje vaistinės nėra.
Gataučiai
Kiek atokiau nuo plento yra Laimužės vienkiemis, kuriame išlikusi dailininkės Marcės Kutiliūtės (1912–1937) tėvų sodyba.
Joniškio rajone Vyr. farmacijos valdybos Šiaulių tarprajoninė kontora 1979 m. įsteigė 356-ąją vaistinę.
Dabar Gataučiuose vaistinės nėra.
Kriukų vaistinė
Kriukai, miestelis Joniškio rajone, įsikūręs 15 kilometrų į šiaurės rytus nuo Joniškio, žinomas nuo 1586 metų. Tarpukario Lietuvoje buvo valsčiaus centras, priklausė Šiaulių apskričiai.
Istoriniai šaltiniai nurodo, kad Kriukų vaistinę 1887 metais įsteigė A. Kaganas.
Tarpukario Lietuvoje vaistinės savininkai buvo A. Biko įpėdiniai. Jie samdė vedėją – vaistininko padėjėją Dovydą Fanburgą, kuris buvo gavęs vaistininko padėjėjo pažymėjimą 1915 metais Odesos universitete.
1940 metais vaistinė sovietinės valdžios buvo nacionalizuota, jai buvo suteiktas 150 numeris ir ji tapo pavaldi Vyr. farmacijos valdybos Šiaulių rajoninei farmacijos kontorai.
Po karo Kriukų ilgamete vaistinės vedėja buvo provizoriaus padėjėja Emilija Pauliukaitė-Stripeikienė (g. 1926), 1949 metais baigusi Kauno felčerių-akušerių mokyklą.
Po privatizacjos Kriukų vaistinė tapo Joniškio vaistinės filialu, Savivaldybės įmone, ji buvo įsikūrusi K. Donelaičio g. 5.
Dabar Kriukuose vaistinės nėra.
