facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Rubrikos „Kultūros kirtis autorius“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, šiuo metu universitete dėstydamas masinės komunikacijos teorijas, pastebi viešojoje erdvėje vykstančius komunikacijos nesklandumus. Autorius yra pastebėjęs, kad ypač dabartinių Lietuvos politikų komunikacija plėtojama viešojoje erdvėje yra be galo neprofesionali, tad kviečiame skaityti visiškai kitokio stiliaus jo parengtą straipsnį, labiau primenantį vadovėlį. Šis didaktinis straipsnis yra skirtas politikams – profesionalų vyriausybės atstovams. Doc. dr. R. Venckus planuoja ateityje pateikti ir tam tikrų kritinių įžvalgų, skirtų jau minėtiems profesionalams.        

Kai kam nors paminiu, kad dėstau komunikacijos disciplinas, tada mane aplanko mįslingi klausimai: ar jūs dėstote apie radijo ir televizijos transliuojamas laidas? ar ugdote studentų viešojo kalbėjimo gebėjimus? ar mokote kurti televizijos laidas? ar analizuojate viešuosius ryšius? ar komunikacijos studijos apima žurnalistiką ir masinę komunikaciją? Vis dėlto dažniausias užduodamas klausimas yra – kas tai yra komunikacija.

Beje, kartais tenka išgirsti, jog žmonės neva žino, kas yra komunikacija, tačiau jie retai gali pateikti labai aiškų jos apibrėžimą. Lietuvos visuomenėje dar kyla aktualūs klausimai apie tai, kas yra komunikacijos studijos, tyrimai ir akademinė disciplina. Tad šiuo atveju kalbėti apie komunikaciją verta.
      
Prieš 70 metų Bruce Smith, Harold Lasswell ir Ralph D. Casey pateikė vis dar aktualų, bet labai paprastą vaizdingą atsakymą į klausimą, kas yra komunikacijos studijos. Jie teigia, kad komunikacijos studijos yra akademinių tyrimų laukas, kuris koncentruotai tiria tai, kas ką sako ir kam. Šiame procese yra svarbus kanalas (medija), kuriuo yra siekiama konkretaus tikslo.   Komunikacijos centre aktualiausias lieka žmogus. Apie tai Amerikos nacionalinė komunikacijos asociacija teigia, kad komunikacijos studijos apima klausimus tokius, kaip žmonės kurdami prasmes formuoja žinutes bei jomis naudojasi atsižvelgiant į įvairius kontekstus, kultūras, kanalus / medijas. Šiandien daugiausiai dėmesio yra skiriama žmogaus komunikacijos efektyvumo ir etikos problemoms. Galiausiai ši asociacija prieina universalią išvadą, kad komunikacija – įvairialypė disciplina, darniai jungianti socialinius, humanitarinius mokslus kartu su kultūros studijų ir kritikos tyrimais. Komunikacija yra tarpdisciplininė veikla ir jos rezultatai, todėl ji ir reikalauja tarpdisciplininio tyrimo.       

Egzistuoja ir labai supaprastintas komunikacijos aiškinimas: komunikacija – tai informacijos perdavimo aktas iš vienos vietos į kitą. Deja, paprastumo įspūdis yra labai laikinas. Kai pradedame svarstyti apie informacijos perdavimą tarp asmenų, tada šis procesas tampa gerokai sudėtingesnis, nes kombinuotai taikomi verbaliniai ir neverbaliniai informacijos perdavimo būdai.

Verbalinė arba dar vadinama kalbinė komunikacija apima žmonių kalbėjimą balsu. Šis procesas tampa itin sudėtingas, kai informacijos perdavimo tarpininku tampa radijas, televizija, internetas ir net dirbtinis intelektas. Neverbali komunikacija apima kūno kalbą, gestus, aprangą ir net kvapą. Kalbėjimą balsu lydi neverbali komunikacija, kuri apima kūno kalbą, gestus, aprangą ir kai kada net kvapą.      

Šiuolaikinėje kultūroje įsigalėjus audiovizualinei informacijai daug atvejų, kai rašto komunikacija pasitraukia iš pagrindinių pozicijų. Rašto komunikacija apima įprastą rašytinį tekstą, elektroninius laiškus, knygas, žurnalus, internetu perduodamą rašytinį tekstą ir t. t. Raštu ir balsu reiškiamos kalbos komunikacija yra gerokai besiskiriančios viena nuo kitos. Iki elektroninės komunikacijos rašytojai ir leidėjai turėjo didelę galią. Tačiau šiandien kiekvienas asmuo gali pats rašyti ir publikuoti savo idėjas tinklaraščiuose bei taip kaupti savo simbolinę galią.      

Nors galima pastebėti, kad šiuolaikinis žmogus didesnį dėmesį skiria vizualinei informacijai, tačiau neretai  pamirštama, kad vaizdo suvokimas yra gerokai darnesnis tuo metu, kai rašto komunikacijos gebėjimai yra sėkmingai įvaldyti ir išvystyti.

Vizualinės komunikacijos studijose dažnai atsiranda vizualios meno kūrybos pavyzdžių. Ir vis dėlto pamirštama, kad pradžia šios komunikacijos yra schematizuoti, iš rašto išvystyti ženklai. Taip pat šios komunikacijos pradžia galima laikyti diagramas, žemėlapius, logotipus ir kitokį prasmės ženklinimą, atliekantį žinutės perdavimo misiją.    
    
Pagrindinis komunikacijos tarp skirtingų asmenų tikslas yra suprantamas komunikacijos procesas. Tačiau didžiausia komunikacijos proceso nedarna susijusi su tarptautine arba tarpkultūrine komunikacija. Paminėtina, kad tarptautinė komunikacija nėra įprastas ir tiesiog nutinkantis procesas. Tai išskirtinis atvejis, kuris komunikuojančius susieja derybų būdu. Sąmoningai ir nesąmoningai asmenys derasi dėl savojo vaidmens komunikacijos procese. Čia vienodai svarbūs visi: ir žinutes gaunantys, ir jas siunčiantys. Šie vaidmenys mažai kuo skiriasi vienas nuo kito. Procesas yra papildomas abiejų komunikuojančiųjų žvilgsniais, kūno judesiais ir panašiai. Tokia komunikacija ne visuomet vyksta tikslingai suplanuotai, todėl balsas ir intonacija kartais tampa pagrindinėmis priemonėmis siekiant perteikti ir suprasti prasmes bei pranešti apie emocinę pašnekovo jauseną.       

Komunikacijos procesas vyksta tada, kai siuntėjas siunčia žinutę per komunikacijos kanalą gavėjui arba jo grupei. Siuntėjas turi užkoduoti žinutę, kad informacija būtų perduota. Koduojama į tam tikrą formą, kurią leidžia koduoti komunikacijos kanalas. Gavėjas atkoduoja žinutę taip, kad suprastų siųstą žinią ir prasmę. Vis dėlto nesupratimas gali aplankyti gavėją bet kuriuo žinutės perdavimo metu. Efektyvi komunikacija yra tada, kai nesusipratimai labai minimalūs.  Efektyvus komunikatorius supranta savo auditoriją. Jis pasirenka tinkamą komunikacijos kanalą, parengia savo žinutę pagal kanalo reikalavimus ir koduoja numatydamas žinutės nesuvokimo galimybes. Jis taip pat siekia reakcijos iš gavėjo apie tai, kiek žinutė buvo suvokta teisingai, bei atsižvelgdamas į atsiliepimą jis operatyviai koreguoja žinutės turinį. Žinutės gavėjas reaguoja siekdamas teisingai suprasti prasmę. Jis pasitelkia paaiškinimus ir konteksto žinias, savo paties ir kitų refleksijas apie plėtojamą temą.       

Kanalu įprasta laikyti kelią ir erdvę, kurioje vyksta komunikacija. Komunikuoti galima telefono skambučiais, SMS žinutėmis, el. paštu ir t. t. Visa tai yra skirtingi kanalai. Visi šie kanalai  svarbūs, jie tiek pat gali būti naudingi ir puikiai perteikiantys prasmes, kiek ir turintys trūkumų. Nėra tobulo informacijos perdavimo kanalo.

Štai televizijos laida. Ji gali greitai ir efektyviai pasiekti žiūrovą. Tačiau ji yra tam tikros trukmės. Transliacijai pasibaigus informacija tampa nepasiekiama. O štai rašytinė informacija laikraštyje gali būti skaitoma ir vėliau, ir net pakartotinai.

Tačiau šiandien pastebima, kad informaciją geriausiai skleisti kombinuotais kanalais ir suteikti vartotojui pagal jo paties poreikį atkoduoti pasirinkus vieną ar kitą būdą (tekstas, video-, audio-, etc.). Tačiau visose komunikacijose rašytinė lieka esminė, kaip dokumentas / įrašas, kaip visų kitų komunikacijos vystymo pagrindu.      

Komunikuodami mes koduojame visas savo žinutes pagal kanalo numatytą kodavimo metodą. Tai mes darome kiekvieną dieną, kai abstrakčias mintis perteikiame balsu tardami žodžius arba mintis rašydami popieriuje.

Viename kanale užkoduota žinutė gali visiškai nesuveikti kitame. Pavyzdžiui, rašytinis literatūros tekstas gali visiškai neturėti poveikio radijuje ir priešingai. Šiuo atveju nesklandumus dažnai išsprendžia kombinuojamieji duomenys pasitelkus diagramas, animaciją, brėžinius ir panašiai. Efektyvi komunikacija vyksta tuo metu, kai koduojama informacija tokiu būdu, kuriuo nuolatos naudojasi plati auditorija. Prie auditorijos pokyčių šiais laikais prisitaiko ir pats kanalas.

Sėkmingas kodavimas įmanomas tada, kai komunikuojantieji nuolatos tobulina savuosius kodavimo įgūdžius.  Asmuo gavęs žinutę turi ją iškoduoti. Tinkamai iškoduota žinutė rodo komunikacijos sėkmę. Žmonės iškoduoja ir informaciją supranta labai skirtingu būdu, kartais net gautą informaciją interpretuoja pasitelkdami skirtingus kanalus. Skirtingas suvokimas yra susijęs su komunikacijos barjerais, kurie ženklina komunikuojančiųjų patirtį ir žinias, susijusias tiek su kontekstu, tiek su žinute. Taip pat barjeras reiškia psichinę situaciją (asmeninį nusiteikimą), asmeninį laiką ir erdvę.  Įprasta, kad žinutę gavęs asmuo pateikia atsiliepimą apie iškoduotą žinutę ir praneša, kaip ją supranta tiek verbaliai, tiek neverbaliai. Efektyviojoje komunikacijoje atsakas labai svarbus, nes jis yra pagrindinė priemonė, nustatant komunikacijos sėkmes ir nesėkmės barjerus. Remiantis gautais atsako duomenimis ateityje koreguojamas pats komunikacijos procesas.

Atsakas egzistuoja visose komunikacijos formose – komunikuojant „akis į akį“, telefonu, TV kanalu ir net internetu.  

Skaitytojams norime priminti, kad doc. dr. R. Venckaus kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2018 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie jo kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu, su fotografo veikla galite susipažinti – www.foto.venckus.eu, o apie jo skaitomus seminarus galite sužinoti www.seminar.venckus.eu. Doc. dr. R. Venckus tikisi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Į viršų