2018 metai skirti Tėvui Stanislovui pagerbti. LR Seimo nutarimu akcentuojamas Tėvo Stanislovo indėlis į Lietuvos žmonių dvasinių vertybių puoselėjimą, tautinio savimonės žadinimą, jo pastangos gelbstint krašto žydus Antrojo pasaulinio karo metais bei ilgametę pagalbą socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms.

2018 m. rugsėjo 19 d. bus minimos šimtosios vienuolio, kapucino, kunigo, mokslininko, Lietuvos pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvio Tėvo Stanislovo-Algirdo-Mykolo Dobrovolskio gimimo metinės.

Biografijos bruožai
A. M. Dobrovolskis gimė 1918 m. rugsėjo 19 d. Radviliškyje. Sulaukęs 18 metų jis įstojo į Plungės kapucinų vienuolyną ir pasirinko mažesnio brolio Stanislovo vardą. 1944 metais baigęs tarpdiecezinę Kauno kunigų seminariją ir įšventintas į kunigus, dvasininkas kelerius metus dirbo Plungėje, kur kunigavo iki 1947 metų. Per Antrąjį pasaulinį karą gelbėjo žydus.

Po trejų metų perkeltas į kapucinų vienuolyną ir Kauno rajono Petrašiūnų parapiją. Tėvas Stanislovas pradėjo sakyti pamokslus, kuriuose ragino tikinčiuosius nepasiduoti sovietinės valdžios įtakai, nebendrauti su saugumu, remti antisovietinį pasipriešinimą.

1948 metais jam buvo uždrausta pamokslauti Kauno arkivyskupijoje. Apkaltintas antisovietine propaganda Tėvas Stanislovas buvo suimtas. Ypatingojo pasitarimo nuteistas dešimt metų griežtojo režimo lagerio ir ištremtas į Sibirą. Iš Intos kalėjimo į Lietuvą jis grįžo tik 1956 metų rugpjūtį, tačiau nepraėjus nė metams vėl buvo suimtas ir įkalintas Vozlantos lageryje.

Grįžęs iš tremties vienuolis kunigavo Joniškio, Ukmergės, Raseinių dekanatų bažnyčiose, tačiau saugumo agentai jį pasiekdavo ir atkampiose vietovėse. Per kratas buvo konfiskuoti jo pamokslų konspektai, Reimerio Marijos Rilkės eilėraščių vertimai, uždrausta vilkėti kapucinų abitą, o 1960–1961 metais net aukoti šv. Mišias ir sakyti pamokslus.
Nuo 1966 metų Tėvas Stanislovas dirbo Paberžėje, nuošalioje Kėdainių rajono parapijoje, kuri netrukus tapo disidentų, žmonių ieškančių Dievo arba tiesiog tiesos bei ramybės, traukos vieta.

Paberžėje Tėvas Stanislovas ne tik kunigavo, bet ir rinko bažnytinio meno kūrinius, etnologinę medžiagą, toliau platino draudžiamą literatūrą – Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką, „Aušrą“, pogrindinius leidinius iš Rusijos.

1976 metais kunigą vėl tardė KGB būstinėje Vilniuje, tačiau po poros metų su Kauno arkivyskupijos kunigais jis nepabūgo pasirašyti pareiškimą dėl naujos Konstitucijos straipsnių apie tikinčiųjų teises, o 1983 metais raštiškai pareikalauti nutraukti  kunigų Alfonso Svarinsko ir Sigito Tomkevičiaus kalinimą.

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę Tėvui Stanislovui buvo pavesta Dotnuvoje atkurti kapacinų namus. Paskirtas vienuolyno gvardijonu, dvasininkas pradėjo vienuolyno restauravimą.

2002 m. balandžio 7 d. Tėvas Stanislovas visam laikui persikėlė į numylėtą Paberžę.

Važiuojant per Dotnuvos miestelio centrą ne vieną kartą teko matyti Tėvą Stanislovą vaikščiojantį ir tvarkantį vienuolyno teritoriją.

Paberžės bažnyčioje teko lankytis ir dalyvauti šv. Mišiose, išklausyti Tėvo Stanislovo pamokslo. Jo pamokslai prasidėdavo apie žmonių darbus laukuose, rugiapjūtę, bulviakasį, gražią rudens gamtą laukuose ir artėjančią žiemą.

Tėvas Stanislovas Paberžėje surinko gausią liturginių rūbų kolekciją, stulų ir arnotų. Paberžėje teko aplankyti šių surinktų vertybių kolekciją. Taip pat gausią saulučių kolekciją.

Paberžės klebono, vienuolio Tėvo Stanislovo, einančio 87-uosius gyvenimo metus, po sunkios ligos gyvybė užgeso 2005 m. birželio 23 d. Kauno II klinikinėje ligoninėje. Tūkstančių keliai gedulo ir laidotuvių dieną vedė į Paberžę. Prie jo karsto visą parą pamainomis budėjo žmonės.

Bemaž visi, prie Tėvelio kapo tarusieji atsisveikinimo žodį, kalbėjo, kad šis žmogus buvo itin jautrus gyvenimo sužeistiems žmonėms. Tai kalbėjo ir arkivyskupas S. Tamkevičius.

Tai, kad Tėvas Stanislovas daugelio žmonių širdyse įkūrė Bažnyčią, kalbėjo į laidotuves su žmona atvykęs premjeras Algirdas Brazauskas. Anot jo, Tėvas Stanislovas Lietuvai buvo ir liko paprastų tiesų skelbėjas, proto, sąžinės ir tiesos balsas.

Tėvas Stanislovas palaidotas Paberžės bažnyčios šventoriuje.

Tėvo Stanislovo meilė šildė tikinčiuosius ir netikinčiuosius, studentus ir narkomanus, filosofus ir paprastus kaimo žmones.

Apie Tėvą Stanislovą
Dvasininko nuopelnai valstybei 1996 metais įvertinti Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu.

1999 metas už žydų gelbėjimą Antrojo pasaulinio karo metais jam įteiktas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius.

Apie šviesaus atminimo kapuciną, vienuolį Tėvą Stanislovą sukurti filmai: „Atverk duris ateinančiam“, „Tėvas Stanislovas: stotis tyloje“. Išleistos jo pamokslų knygos: „Tėvo Stanislovo pamokslai“, „Apie meilę ir tarnystę“, dvasinių apmąstymų knyga „Atsidūsėjimai“.

„Leisk mane degti, Viešpatie“ – ne proza ir metafora, šie Tėvo Stanislovo žodžiai, troškimas gyventi degant savo sielos skauduliams, bet ir šviečiant. Tą liudija ir visas jo gyvenimas.

Išleistos knygos apie Tėvą Stanislovą – Tėvo Stanislovo pamokslai 1994 m. Parengė ir redagavo Teresė Pažūsienė; Tėvas Stanislovas 1995 m. Pasakojimų knyga. Arvydas Juozaitis; Tėvas Stanislovas. Trys knygos apie  meilę ir tarnystę. 1997, 2001 ir 2003 m. Sudarė ir redagavo Teresė Pažūsienė; Pokalbiai Tėvo Stanislovo celėje. 2006 m. Sudarė ir parengė Vita Morkūnienė; Tėvas Stanislovas. Atsidūsėjimai. 2003 m.; Tėvas Stanislovas. Mažutėlių tarnas. 2007 m. Sudarė Birutė Tiknavičiūtė.

Dabartinis Paberžės klebonas kūrybinės sielos žmogus, poetas, kunigas Skaidrius Kondratavičius aktyviai dalyvauja rengiant ir organizuojant menininkų plenerus, skirtus Tėvo Stanislovo atminimui. Pleneruose dalyvauja profesionalūs tapytojai, skulptoriai, fotografai, kino metraštininkai bei plunksnos meistrai ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš kaimyninių šalių. Paberžėje sukurti menininkų darbai lieka Paberžėje.

Į viršų