facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai daug domisi šiuolaikine kūryba. Doc. dr. R. Venckus nuolatos bendrauja su Lietuvos meno muziejais, galerijomis ir menų inkubatoriais. Kaip tik pastarųjų įstaigų veikla dar daugeliui visuomenės narių kelia papildomų klausimų virtinę. Todėl rubrikos autorius glaustai apžvelgia menų inkubatorių fenomeną ir jo vietą kūrybinių industrijų lauke. Savo įžvalgas doc. dr. R. Venckus grindžia diskusija, kurią šią savaitę plėtojo kartu su Alytaus Dzūkų krašto menų inkubatoriaus „Menų Pirtis“ pirmininku Jonu Balčiumi. Šiame inkubatoriuje lapkričio 17 d. bus atidaryta doc. dr. R. Venckaus autorinė fotografijų paroda „Fotoatkarpos Nr. 1 “. Paroda veiks iki lapkričio 24 d.  

Kviečiame susipažinti su doc. dr. R. Venckaus  parengtu menų inkubatorių fenomeno pristatymu ir pokalbiu su Alytaus Dzūkų krašto menų inkubatoriaus „Menų Pirtis“ pirmininku Jonu Balčiumi.  

Kūrybinės industrijos ir menų inkubatoriai
Kūrybinių industrijų idėja kilo Didžiojoje Britanijoje, o nuo 1998 m. kūrybinės industrijos tapo vienu iš valstybės politikos prioritetų bei kai kurių vietinės miesto politikos formavimo veiksnių. Kūrybinių industrijų idėja turi glaudų ryšį ir svarbą tiek kultūros, tiek ekonomikos vystymosi eigoje.

Kita vertus, galima sakyti, kad kultūrą ir ekonomiką tarpusavyje sujungia kūrybinės industrijos. Ekonominės krizės nėra vien tik visuotinis prakeiksmas, jos greičiau gali būti suvokiamos kaip palankios terpės kūrybinėms industrijoms plisti.        

Kūrybinių industrijų atsiradimo sąlyga yra nestabili arba nepakankamai efektyvi ekonomika ir prastas ekonominis lygis. Taigi ekonominė krizė yra naujo posūkio kūrybinėse industrijose pradžia. Didžiojoje Britanijoje ji prasidėjo dėl pigesnės darbo jėgos Rytuose. Pramonė traukėsi į Rytus. Atsirado didžiųjų pramoninių miestų perprofiliavimo / restruktūrizavimo poreikis. Prekiauti tapo įmanoma kūrybiniais arba intelektualiais produktais, tokiais kaip, pavyzdžiui, multimedia dizainas ir technologija.

Tačiau kūrybinių industrijų prekyba pirmiausia remiasi tiesioginiu kultūros resursų (iš)naudojimu. Kultūrinės industrijos yra. veikla, kurios pradžia yra sąlygojama kūrybingumo nuovokos arba talento. Vyksta kūrimas ir eksploatacija intelektualinės nuosavybės.       

Kūrybinį sektorių sudaro reklama, architektūra, meninis ir antikvarinis turgus, amatai, dizainas, mada, kino, televizija, video-  ir radijo pramonė, programavimas (programinė įranga), atlikėjų menas, leidyba. Visos šios veiklos ir pasiekti produktai daro didelį poveikį socialinei erdvei ir vartotojų visuomenei.

Dėl to kūrybiškumas čia ypač svarbus ir yra veikiantis kiekvieną visuomenės narį. Kūrybinė ekonomika leidžia naujoviškai pažvelgti į jau pažįstamus reiškinius. Kūrybinėje ekonomikoje svarbūs yra kūrybingi, talentingi ir meninį suvokimą turintys žmonės. Meno inkubatorių sėkminga veikla yra vienas iš kūrybinės industrijos sėkmės ženklų.

Menų inkubatoriuose vienas arti kito veikiantys menininkai anksčiau ar vėliau pasiduoda vienas kito veiklos, kaip bendro ryšio ir tikslo išgryninimo, ir vėlesnio plėtojimo, projektui. Taigi gimsta bendros ir išskirtinės tendencijos, kurios ir paverčia kūrybines industrijas įdomiu ir patraukliu reiškiniu. Kolektyvinė veikla yra ir kolektyvinis vartojimas konkuruoja su oficialiais miesto valdžios steigtais įvairių sričių centrais.       

Miestas turi sąmoningai formuoti kultūrinių industrijų prioritetą bei suformuoti instrumentus, padedančius kūrybinėms industrijoms plisti – paramos sistema, maži ir greiti kreditai, investiciniai fondai bei specialistų konsultacijos. Specialūs agentai atlieka ryšį tarp miesto valdžios ir kūrybinėms industrijoms atstovaujančių menų  inkubatorių. 

Technoparkai nuo menų inkubatorių skiriasi tuo, kad jų idėjų pagrindas yra technokratinis suvokimas, būdingas postindustrinei visuomenei. Technoparkai kuriasi tuščioje, neapgyvendintoje erdvėje. Jie į savo veiklą įjungia stambius mokslinius ir pramoninius vienetus.

Tačiau menų inkubatoriai jungia smulkius kūrėjus. Jie veikia kaip būtini ir neeliminuoti miesto kultūros kraštovaizdį keičiantys ingredientai. Taigi, dėl šio priežasties menų inkubatorių vystymas gali virsti net prioritetu socialinėje-ekonominėje politikoje.

Anksčiau mokslas tapo stambiu elementu, progresyviai veikiančiu industrinę revoliuciją. Šiuo metu postindustriniu varikliu, vedančiu į progresą, virsta kultūra ir ją puoselėjantys menų inkubatoriai. Postindustrinio pasaulio skirtumų ašimi tampa tarpdisciplininis kūrybiškumas.    

Kūrybinės industrijos taip pat sąlygoja naujų darbo vietų atsiradimą bei palaipsniui išsprendžia neturtingųjų rajonų problemas. Erdvės tampa reprezentacinės, atsiranda miestietiška infrastruktūra bei rajono savitas veidas, kultūrinė veikla tampa tradicija.

Ilgainiui nekilnojamo turto kainos ima augti ir į šią erdvę integruojasi labiau konservatyvios stambios kompanijos.   

Pastebėtina kad šiuolaikinis kūrybines industrijas suvokiantis žmogus pirmiausia mini kaip jų veiklos faktorių ir sritį multimedijos-audivizualinius produktus, dizainą, architektūros sprendimus ir galiausiai paskutinėje vietoje iškelia tradicinius liaudies amatus, jų išlaikymo svarbą.

Tačiau iš esmės svarbiausia yra tai, kas plėtojama ir kuriama šiandien ir kur veda šiandienos kūryba!

Būtent šiandienos kūrybos pozicijas ir padeda sutvirtinti menų inkubatoriai.

Apie tai kalbuosi su Alytaus Dzūkų krašto menų inkubatoriaus „Menų Pirtis“ pirmininku Jonu Balčiumi.

– Gerbiamas Jonai, glaustai pristatykite Alytuje veikiantį menų inkubatorių. Kuo jis išskirtinis ir kokios jame yra vykdomos veiklos?
– Dzūkų krašto menų inkubatorius „Menų Pirtis“, įsikūręs Alytuje, Tilto g. 2,  yra privati ne pelno siekianti organizacija, skirta skatinti ir puoselėti kūrybinio verslo plėtrą. Savo veiklą pradėjo nuo 2015 m. gruodžio mėnesio.

Inkubatorius – tai itin patraukli vieta kūrybiniam verslui plėtoti, galimybė išmėginti naujas, modernias erdves ir gamybines dirbtuves. Inkubatoriuje yra įkurtos šiuolaikiškos dirbtuvės keramikams, tapytojams, dizaineriams ir kitų veiklų atstovams. Menų inkubatorius yra įsikūręs strategiškai puikioje Alytaus miesto vietoje. Jį supa nuostabi gamta, greta teka Nemuno upė. Bendras menų inkubatoriaus patalpų plotas yra 1600 kvadratinių metrų.      

Menų inkubatoriuje reziduoja vizualiųjų menų atstovai: fotografai, vaizdo operatoriai, 3D spausdinimo meistrai, tapytojai, juvelyrai, rūbų dizaineriai, veikia tatuiruočių studija, etc. Alytaus sveikuolių klubas „Ryžtas“ inkubatoriuje organizuoja sveikos gyvensenos teorinius ir praktinius užsiėmimus.    

– Lietuvoje tapo jau įprasta regėti gana darniai veikiančius menų inkubatorius. Apie juos labai dažnai kalbama ir diskutuojama viešose masinėse medijose. Ar tikrai jūsų inkubatoriaus veiklą žino miesto ir regiono gyventojai bei svečiai? Kokių reakcijų išgirstate apie savo vykdomas veiklas? Kaip žmonės reaguoja į jūsų veiklą pirmą kartą apsilankę menų inkubatoriuje?
– Medijos per mažai kalba apie Lietuvos menų inkubatorius. Jos turi per mažai informacijos apie kūrybinių industrijų naudą, kurią gauna menų atstovai ir visa visuomenė. Menų inkubatoriai vis dar yra naujas reiškinys, nors jų atstovaujamas kūrybinių industrijų sektorius rodo, kad inkubatorių veiklos augimas pasaulyje vidutiniškai siekia 3 proc. bendro vidaus produkto.

Apmaudu girdėti, kad medijose vis dar kalbama apie statybas, o apie kūrybines industrijas beveik ne. Tad aš manau, kad programinis finansavimas turėtų skatinti aktyvesnį domėjimąsi kūrybinėmis industrijomis.

Būtinumą rodo pirmą kartą mūsų įstaigoje apsilankiusių asmenų nuostaba. Naujokai pamato puikias patalpas, šiuolaikišką įrangą ir noriai imasi kūrybinio darbo, realizuoja savo senai sugalvotas ir neįgyvendintas idėjas. Tačiau keramikai vis dėlto dažniau renkasi dirbti prastomis sąlygomis, kur nors rūsyje… Deja, toks jų įprotis.   

– Kai buvo kuriamas inkubatorius ir kai pradėjote jame dirbti, su kokiomis problemomis ir iššūkiais susidūrėte? Kokių veiksmų ėmėtės ir kaip pavyko juos įgyvendinti?
– Miesto savivaldybės lygmenyje supratome, kokią reikšmę gali vaidinti inkubatoriai regione, kaip naujos verslo ir kūrybinių industrijų šakos susikūrimas gali būti naudingas viso regiono gyventojams.

Mes juk žinome, kad beveik kiekviena išsivysčiusi Europos šalis turi savo menų inkubatorius, įsteigtus bent jau didžiuosiuose šalies regionuose. Tad nuo pat idėjos gimimo pradžių svarstėme galimybę kurti inkubatorių.   

Šiuo metu mūsų įstaiga ir skiriasi, ir yra panaši į kitas panašias įstaigas, veikiančias kituose Lietuvos regionuose. Panašumas yra tas, kad ir mes siekiame suteikti lengvatines galimybes kūrybingiems žmonėms kurti ir realizuoti idėjas.

Mes taip pat po vienu stogu vienijame skirtingos specializacijos asmenis, buriame juos bendravimui ir bendrai kūrybai. Nuolatos ieškome pačių įvairiausių partnerių skirtingose šalyse ir padedame inkubatoriuje reziduojantiems kūrėjams plėtoti kūrybinį platų tinklą.   

– Viena iš menų inkubatorių funkcijų yra įverslinti menininkų kuriamą produkciją. Manau, jog kartais tai pavyksta, nors ir ne visi menininkai tampa sėkmingi savo veiklas realizuodami. Manau, jog jūsų inkubatorius kaip tik ir dalijasi su menininkais patarimais, kaip ir kokiais būdais jie turėtų pradėti bendradarbiauti su verslu. Tikiu, jog jūs padedate rasti kontaktą ir jį puoselėti. Kita vertus, esu įsitikinęs, jog labai svarbu išvystyti gerą santykį ir su mokslo įstaigomis. Pasaulinė praktika rodo, kad menų inkubatorius yra tarpdisciplininė institucija, vienijanti įvairius verslo, meno ir net mokslo atstovus. Nors visada galima siekti, kad šis dialogas plėtotųsi, tačiau ne visada tai pavyksta… Žinau daug atvejų, kai menų inkubatoriai puikiai bendradarbiauja su universitetais. Kokios jų pagalbos norėtumėte gauti? Ar universitetų vaidmuo inkubatorių veikloje yra įmanomas, būtinas, svarbus ir kiek?
– Inkubatorius yra savotiška platforma menininkams. Suteikiame sąlygas kurti savo geresnį gyvenimą. Tai yra, padedame menininkams įgyvendinti kūrybines idėjas ir iš teikiamų paslaugų gauti pajamų. Taigi, mūsų misija yra padėti kūrėjams gyventi ir išgyventi.

Be abejo, mes jiems padedame, jei jie tik to nori ir jei patys rodo iniciatyvą, negaili jėgų ir pastangų. Juk viskas prasideda nuo altruistinių paskatų?..      

Kaip jau minėjau, menų inkubatorius, kaip reiškinys, yra jaunas ne tik Alytuje, bet ir visoje Lietuvoje, todėl natūralu, kad vis dar nėra jokios susiklosčiusios aiškios tradicijos, nėra tvirtų kūrybinių ir verslinių santykių tiek tarp pačių menininkų, tiek tarp kitų įstaigų, tiek tarp universitetų. Bet mes tikrai stengiamės ir tikėtina, kad šie santykiai tvirtės bei pasipildys naujais tvariais ryšiais.

Aš manau, kad būtų labai naudinga išvystyti tvirtus ryšius tarp menų inkubatoriaus, mokslo įstaigų, verslo ir regiono ar valstybės valdžios institucijų. Tokiu tvirtu santykiu dar negali pasigirti nė vienas inkubatorius Lietuvoje.       

Manau, kad universitetų ir meno inkubatorių vaidmenį nubrėžia kūrybinių industrijų teorija. Stebint pasaulines tendencijas kartais kyla klausimai, ar Lietuvos universitetai pajėgia su mumis bendrauti, juolab kad egzistuoja aukštojo mokslo krizė…

Ši krizė veikia ne tik mokslo, bet ir kultūros, ir menų inkubatorių veiklą. Santykis su universitetais yra naudingas tiek, kiek juo suinteresuotos abi pusės. Universitetai gali padėti jaunus žmones nukreipti naudotis pilnai sukomplektuota kūrybai skirta darbo vieta bei kurti šiuolaikinį ir pridėtinę vertę didinantį verslą.

Bet kaip minėjau, Lietuvos menų inkubatoriai išgyvena savo jaunystę, todėl visas gražus bendradarbiavimas dar yra priešakyje ir tikrai įmanomas!  

– Tikriausiai pritarsite mano pastabai, kad mokslo institucijos ugdo tarpdisciplininius specialistus, darniai sujungiančius vadybą, marketingą, finansų valdymą, meną, etc. Jūsų vykdomose ir ateityje planuojamose veiklose yra formuojama terpė skirta kaip tik tarpdisciplininių kompetencijų įgijusiam asmeniui.
– Tarpdiscipliniškumas yra labai svarbus, nes pati kūrybinių industrijų teorija yra tarpdiscipliniška. Bet kuriuo atveju mes tikrai pageidaujame, kad į menų inkubatorių ateitų pasirengę kūrybiniam darbui specialistai, kurie galėtų ateityje įsijungti ir į mūsų formuojamą tarptautinį kūrybinių partnerių tinklą.  Beje, mūsų ateities tikslas ir yra sukurti tvarų tarptautinį  partnerių tinklą.

– Dėkoju už glaustą, bet argumentuotą pokalbį. Skaitytojams primenu, kad mano kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002 – 2017 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie mane, mano kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu, su mano fotografo veikla galite susipažinti – www.foto.venckus.eu, o apie mano skaitomus seminarus galite sužinoti –www.seminar.venckus.eu. Labai tikiuosi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

2017 11 09 17

Jono BAQLČIAUS archyvo nuotr.

Į viršų