facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Šiaulių „Aušros“ muziejaus komanda šiais metais gruodžio mėnesį Lietuvos muziejų asociacijos (LMA) Švietimo sekcijos narių visuotiniame susirinkime buvo nominuota kaip „Darbščiausioji“.

Dar šių metų rugsėjo mėnesį LMA Švietimo sekcija kvietė muziejus dalyvauti kasmetiniame renginyje „Idėjų mugė“. Projekto tikslas –  aplankyti nematytus muziejus, susipažinti su kolegomis, generuoti idėjas, dalytis patirtimi, svajoti ir kurti. Tam burtais buvo parinktas vienas iš artimiausių muziejų, kurį komanda turėjo aplankyti, pasirinkti įdomiausių eksponatų ir sukurti edukacinio užsiėmimo ar ekskursijos koncepciją. Tai turėjo būti naujas, atitinkantis tikslinės grupės poreikius, skatinantis pažvelgti į muziejaus eksponatus ir patį muziejų iš netikėtų perspektyvų, edukacinis užsiėmimas arba ekskursija.

Akmenės krašto muziejaus turtai
Šiaulių „Aušros“ muziejui atiteko Akmenės krašto muziejus, kuris  lankytojams duris atvėrė 2007 m. kovo 12 d. Čia eksponuojama dviejų tūkstančių įvairių akmenų kolekcija, kaupta 30 metų. Ją surinko akmeniškis Stanislovas Sungaila. Didžiąją dalį kolekcijos sudaro Papilės juros periodo uolienos su fosilinės faunos ir floros liekanomis: belemnitai, amonitai, fosilijos. 2009 m. muziejuje atidaryta dieninių drugelių ekspozicija. Boriso Izenbeko kolekcijoje yra apie 5 000 dieninių drugių iš viso pasaulio. Vėliau čia įsikūrė ir „Drugelių namai“ – gyvų egzotinių drugelių paroda.

Darbas prasidėjo nuo kūrybingos komandos kūrimo. Joje susibūrė skirtingų sričių specialistai-muziejininkai. Tai „Aušros“ muziejaus edukacinių programų koordinatorė Viktorija Spulginienė, Archeologijos skyriaus muziejininkas Tomas Grigas, Etnografijos skyriaus muziejininkė Laima  Tomkuvienė ir ekspozicijų konsultantė Aistė Griciūtė.

„Aušros“ muziejaus komanda pirmiausia apsilankė „Drugelių namuose“. Žvilgsnius ir dėmesį prikaustė margaspalviai drugiai, stebinantys savo ryškumu, spalvų gama ir tvarkingai išsidėsčiusių raštų įvairove. „Po pasakojimo apie drugelių gyvenimą supratome, kokie trapūs, trumpaamžiai ir nuostabūs šie sparnuočiai, – prisimena įspūdžius V. Spulginienė. – Vėliau apžvelgėme kolekcionieriaus Boriso Izenbeko kolekciją. Taip pat muziejuje saugomą akmenų ir fosilijų kolekciją. Po vizito pas kolegas liko atsakingiausias darbas – sugeneruoti idėjas ir pasiūlyti naujas ir įdomias veiklas. Tam turėjome kelias savaites.“ Po pokalbių, diskusijų ir pasiūlymų šiauliečių muziejininkų  komandai pavyko sukurti edukacinį užsiėmimą „Suakmenėjusi gyvybė“, skirtą moksleiviams ir senjorams, ir interaktyvią ekskursiją „Virsk drugeliu“, skirtą ikimokyklinio amžiaus vaikams, moksleiviams iki 7 klasės, šeimoms.

„Suakmenėjusi gyvybė“
Edukacinis  užsiėmimas „Suakmenėjusi gyvybė“ skiriamas moksleiviams ir senjorams. Apžiūrėję Akmenės krašto muziejaus fosilijų ekspoziciją, išklausę pasakojimą apie fosilijų rūšis, kokie gyviai paliko savo antspaudus prieš šimtus milijonų metų, kokios buvo gamtinės sąlygos, kokie gyvūnai ir augalai dominavo fosilijų kūrimosi periodais (tam galima naudoti skaitmenines animacines vizualines priemones – projekciją, ekraną) dalyviams pasiūloma kūrybiškai kurti fosilijas, imituoti, jų atsiradimo sąlygas, panaudojant kriauklytes ir kitokias gamtines medžiagas, gaminti įspaudus molyje, sukurti į fosilijas panašių suvenyrų iš gipso. Šiauliečiai smulkiai aprašė darbo eigą, naudotinas medžiagas, numatė praktines tokių suvenyrų panaudojimo galimybes.

„Virsk drugeliu“
„Akmenės muziejų dažnai vadina drugelių muziejumi. Akcentuodami šio muziejaus išskirtinumą ir patrauklumą pasiūlėme keletą idėjų, kaip kolegos galėtų praturtinti, paįvairinti ir suteikti žaismingumo šioms ekspozicijoms. Tai tiktų ir pavieniams lankytojams, šeimoms, kurie neužsisakė gido paslaugos iš anksto. Tiesiog atvažiavo, stabtelėjo, pamatė, išbandė, prisipildė gerų emocijų“, – pristato sumanytą programą V. Spulginienė.

Pirmoji idėja susijusi su drugelio gyvenimo 4 ciklais. Pirmasis – kiaušinėlis. Gyvų drugelių parodoje stebint margasparnių gyvenimą patogu būtų susėsti ant sėdmaišių, kurie savo spalva ir forma primintų drugelio kiaušinėlius. Juos siūlome žaismingai pagrupuoti. Įspūdžiui sustiprinti galima po jais patiesti žalios spalvos kilimėlius, kurie primintų augalo lapus. Antrasis ciklo etapas – vikšras. Spalvotas, ryškus vikšro kostiumas labiausiai tiktų mažiesiems muziejaus lankytojams. Įlindę į ankštoką kostiumą galėtų pabandyti pašliaužioti ar susiriesti į kamuoliuką. Trečiasis drugelio vystymosi etapas – kokonas.  Saugumo pojūtį patirti kabančiame kokone siūlytume įvairaus amžiaus lankytojams. Jei leistume sau pasvajoti, tai galima būtų sukelti dirbtines gamtos stichijas – audrą, lietų, stiprų vėją. Bet užtektų ir pakyboti virš žemės dirbtiniame kokone. Drugelis iš vikšro sparnuočiu tampa per 10–15 dienų. Norintiems išbandyti kokoną užteks pakyboti kelias minutes – tikimasi, kad tai bus naujas potyris. Na ir paskutinis ciklo etapas – gražus, akį traukiantis margasparnis drugelis. Įspūdingi sparnai su ritmiškai išdėliotais raštais. Kas gi nenorėtų tokių?  Mažieji lankytojai šiltuoju metų sezonu galėtų ir ant pievelės pabėgioti mosuodami „sparneliais“, o suaugusiuosius galima pakviesti įsiamžinti fotografijoje. O gal tai būtų visa „drugelių šeimyna“?

Išmaniosios technologijos – pažinimui
„Išmanioji lenta šiuo metu Akmenės krašto muziejuje pakabinta edukacinėje erdvėje ir naudojama tik kaip ekranas. Pasiūlėme ją pakabinti ekspozicijoje, kad būtų pasiekiamas visiems lankytojams.  Galima rodyti pažintinį-mokomąjį filmuką apie drugelio vystymosi ciklą. Mažiesiems patrauklesnis būtų animacinis, didesniems – dokumentinis. Taip pat reikėtų pagalvoti ir apie mokomuosius žaidimus pasitelkiant išmaniąsias technologijas. Pvz., kadangi drugeliai yra puikūs maskuotės meistrai,  galima pasiūlyti liečiant ekraną pirštais „nutempti“ drugelį ant tinkamo žiedo. Taip pat surasti, kokio drugelio rūšies populiacija kokiame regione didžiausia ir pan. Siūlome mokytis žaidžiant“, – komentuoja komandos pastebėjimus V. Spulginienė.

„Aušros“ komandos nuomone, reikėtų daugiau didinamųjų stiklų ekspozicijoje, kad galėtų naudotis kiekvienas lankytojas, stebėti, tyrinėti drugelių raštus. Siūloma padėti drugelių fotografijų  pluoštelius, kuriuose trūksta sparnelio rašto dalies. Užduotis  – ieškoti, atrasti ir prilipdyti tame pačiame lape esančius lipdukus, kol sudėliojamas pilnas sparnelio ornamentas.

2017 12 29 22

„Aušros“ muziejaus fondų nuotr.

Į viršų