EK paskelbė siekį šį mokestį apriboti: norima nustatyti 0,2 proc. apsikeitimo mokesčio „lubas" debetinėms, ir 0,3 proc. - kreditinėms kortelėms.
Redakcijos archyvo nuotr.

Trečiadienį paskelbtas Europos Komisijos siūlymas riboti mokėjimo kortelių apsikeitimo mokestį leis sutaupyti prekybininkams, tačiau išaugusios sąnaudos greičiausiai bus perkeltos ant vartotojų pečių, teigia Lietuvos vartotojų atstovai.
Asociacija „Už sąžiningą bankininkystę" Europos Komisijos (EK) teisės akto projektą vertina kaip skubotą priemonę, palankią tik stambiesiems prekybininkams.
Apsikeitimo mokestis, kurį EK siekia reguliuoti, yra viena sudėtinių mokėjimų sistemos mokesčio dalių, skirta subalansuoti dalyvių patiriamas išlaidas.
Kiekvienos transakcijos metu prekybininko bankas sutarto dydžio apsikeitimo mokestį perveda kortelę išdavusiam bankui. Taip iš dalies kompensuojami šio banko patiriami kortelių išdavimo ir tvarkymo kaštai.
Trečiadienį EK paskelbė siekį šį mokestį apriboti: norima nustatyti 0,2 proc. apsikeitimo mokesčio „lubas" debetinėms, ir 0,3 proc. - kreditinėms kortelėms.
Pasak asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę" vykdomojo direktoriaus Kęstučio Kupšio, EK deklaruojamas noras mažinti mokesčių naštą vartotojams yra sveikintinas, tačiau pasirinktas būdas verčia abejoti, ar bus pasiektas norimas rezultatas.
Jo manymu, dėl šių Komisijos planų vartotojai galės pamiršti nemokamas mokėjimo korteles.
„Būtų puiku, jei toks sprendimas sumažintų ir sistemos išlaikymui bei plėtrai reikalingas sąnaudas, tačiau EK tiesiog dirbtinai sumažino vieną iš sąnaudoms dengti skirtų mokesčio dalių. Dėl to turėtų padidėti kortelių kainos, nes bankams, nebegaunantiems apsikeitimo mokesčio, kaštus teks perkelti kažkam kitam. Neabejoju, kad tai būsime mes - vartotojai", - sakė K. Kupšys.
EK sprendimas paremtas siekiu sumažinti galutinę kainą už prekes, kurią moka vartotojas.
Tačiau vartotojai nuogąstauja, kad sumažinus prekybininkų mokamą dalį, kainos nesumažės, o bankai mokestį perkels ant vartotojų pečių, didindami kortelių aptarnavimo mokesčius arba stabdydami mokėjimo kortelių sistemos plėtrą.
EK tam prieštarauja ir teigia, kad apsikeitimo mokesčio mažinimo patirtis Ispanijoje ir Australijoje, įrodanti, kad kainos dėl reguliavimo nemažėjo, o mokestis buvo perkeltas vartotojams, nėra įtikinama. Visgi pati Komisija rinkos dalyviams nepateikia jokių išvadų ir skaičių, kurie rodytų, jog mokesčio reguliavimas turėjo kokį nors teigiamą poveikį.
Kadangi, be apsikeitimo mokesčio, sistemos dalyviai už naudojimąsi ja moka ir kitus mokesčius, sudarančius bendrą sistemą, vartotojų atstovo manymu, siūlomas reguliavimas yra tipiškas ekosistemos išbalansavimo pavyzdys.
„Vienos iš dalių reguliavimas išbalansuos visą sistemą, tačiau galutinio rezultato nepakeis, nes juk kitos mokesčio struktūros dalys gali būti didinamos”, - sakė K.Kupšys.
Šalies vartotojams atstovaujanti asociacija „Už sąžiningą bankininkystę" prieš kurį laiką laišku kreipėsi į komisarą Mišelį Barnjė, atsakingą už šį EK teisės aktą, tačiau sulaukė tik aptakaus atsakymo, esą vartotojams nėra ko nerimauti. Vietoj to, EK komisaras žiniasklaidoje atvirai sukritikavo tas vartotojus vienijančias organizacijas, kurios drįso suabejoti siūlomo reguliavimo efektyvumu ir apkaltino jas nesuvokiant, kaip veikia apsikeitimo mokestis.
„Tokia pozicija atrodo labai keistai, ypač turint galvoje įtakingų Europos prekybininkų organizacijų aktyvią poziciją ir atvirą džiūgavimą dėl siūlomo reguliavimo. Mums belieka apgailestauti, kad šiose derybose vartotojų interesai buvo paminti, iškeliant į pirmą planą stiprius lobistus Briuselio koridoriuose turinčių stambiųjų Europos prekybininkų norus”, - piktinosi K.Kupšys.
Asociacija „Už sąžiningą bankininkystę" ragina į mokėjimo sistemos palaikymo mokesčius žvelgti kompleksiškai ir imtis reguliavimo tik tuomet, kai bus visiškai aišku, kad dėl to nenukentės vartotojai ir sistemos plėtra.
Komisijos pasiūlymas įsigalios, jei jam pritars Europos Sąjungos valstybės narės ir Europos Parlamentas.
Lietuvoje šiuo metu išduota daugiau nei 3 mln. debetinių ir daugiau nei 400 tūkst. kreditinių kortelių. Šalies gyventojai atsiskaitydami kortele pernai išleido 8,2 mlrd. litų.