Abiturientai dažnai lyginami su gimtąjį lizdą paliekančiais paukščiais. Paukščių skrydžio ir bėgančio laiko negalima sulaikyti. Paskutinis skambutis šiomis dienomis palydės abiturientus į jų svajones, į naujas galimybes. Liko nedaug – tik keli egzaminai. Su jų rezultatais daugelis tėvų sieja savo vaikų sėkmę, šeimos lūkesčius.

Gimnazistų mažėja, bet pasiekimai aukšti
,,Šiais metais turime 1140 abiturientų, įskaitant miesto gimnazijas ir Suaugusiųjų mokyklą. Pernai buvo 1182. Sumažėjo šiek tiek daugiau negu viena klase“, – informavo Šiaulių miesto savivaldybės   Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Minkevičienė.

Egzaminų sesija prasidėjo balandžio pradžioje, baigsis birželio 22 d. Švietimo skyriaus duomenimis, egzaminus laiko 1400 kandidatų. Įskaičiuojami profesinio rengimo centro, S. Sondeckio menų gimnazijos abiturientai, pernykščiai abiturientai, kurie dėl kokių nors priežasčių nelaikė egzamino arba nori perlaikyti. Pernai buvo 59 daugiau. Logiška, nes pagrindinė laida mažesnė.

Privalomas yra lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas, bet jis yra 2 tipų: valstybinis ir mokyklinis. Valstybinį pasirinko 861, mokyklinį – 540. Iš pasirenkamųjų egzaminų populiariausias yra anglų kalbos. Jį laikė 962 abiturientai. Gana svarbus studijoms, todėl populiarus matematikos egzaminas, kurį laikys 804. Nepopuliarios kitos užsienio kalbos – rusų, vokiečių, prancūzų. Vokiečių kalbos egzaminą laikė 5, rusų kalbos – 18 šiauliečių, o prancūzų kalbos – vienintelis moksleivis visoje Šiaulių apskrityje.

13 moksleivių buvo pasirinkę rašyti brandos darbus. Parašė 9, visų jų įvertinimai puikūs: 9-10 dešimtbale sistema. Pasak E. Minkevičienės, šiuos darbus rinkosi labai gabūs moksleiviai, pasiekimai aukšti, darbai mokslinio pobūdžio, prilygsta magistro darbui. Stojant į universitetus, prisidės 0,25 balo prie stojamojo balo.

Moksleivių trūkumo Šiauliuose kol kas nejaučiama, pavyzdžiui, didžiosios gimnazijos, kaip Didždvario, Juliaus Janonio, ,,Romuvos“, išleidžia per 150 abiturientų, kitose – 100–140. Mažiausia „Santarvės“ abiturientų laida, bet tai tautinių mažumų gimnazija, jos specifika kitokia.

Specialistė tvirtino, kad visos miesto gimnazijos labai stiprios, turi savitas kryptis, dalijasi patirtimi ne tik su šalies, bet ir su užsienio švietimo įstaigomis.

Paskutinį skambutį švęs visi
,,Romuvos“ gimnazijos 155 abiturientai gegužės 24 d. švęs paskutinį skambutį. Visiems leista laikyti egzaminus. Vidurinio ugdymo skyriaus vedėja Kristina Gerčaitė pabrėžė, kad beveik 90 proc. moksleivių stoja į aukštąsias šalies ir užsienio mokyklas. Populiarūs Vilniaus, Jungtinės Karalystės, Danijos universitetai.

„Mes, priešingai negu kai kurios gimnazijos, siekiame, kad mūsų abiturientai studijuotų Lietuvoje. Todėl rengiame susitikimus su dėstytojais, ekskursijas, paskaitų ciklus. Žurnalas ,,Reitingai“ svarbiu kriterijumi laiko įstojimą į užsienio universitetus, vis dėlto mes esame 16-ti Lietuvoje. Taigi yra daugybė kitų kriterijų, pagal kuriuos vertinami puikiai. Pavyzdžiui, dauguma mūsų abiturientų įstoja pirmu pasirinkimu. Tai rodo nuoseklų darbą, aiškiai pasirinktą kryptį. Daugelis renkasi 4-5 egzaminus, tai irgi rodo, kad moksleiviai stipriai pasirengę, nėra tokių, kas rinktųsi tik 2 egzaminus – kad šiaip taip gautų brandos atestatą. 1 mokinys parengė puikų brandos darbą istorine tema. Puikūs gimnazijos išorinio audito įvertinimai rodo, kad dirbama nuosekliai, teisinga kryptimi, skiriant dėmesio kiekvienam mokiniui“, – sako K. Gerčaitė.

Skyriaus vedėja džiaugiasi, kad abiturientai ne tik moksle, olimpiadose stiprūs, tikisi ir ryškių talentų atsiskleisiant, pavyzdžiui, vienas moksleivis operinio dainavimo mokosi.

„Laikas bėga greitai. Paskutinis skambutis – tik simbolis, nes nuo balandžio pradžios jau vyksta egzaminų sesija, – sako K. Gerčaitė. – Tradiciškai švenčiame: paskutinė pamoka, auklėtojos atsisveikinimas su abiturientais. Renginys salėje, trečiokai pristato abiturientų nuopelnus ir pokštus. Abiturientai skaito ir perduoda testamentą. Po iškilmingosios dalies abiturientai kasmet važiuoja į Kryžių kalną, stato kryžių, kaip padėką už jaunystės dovanas, kaip viltį.“

Kas bijo egzamino?
„Gyvenimas – supermarketas, o valiuta, kuria atsiskaitome – emocijos. Jei perki su negatyviomis emocijomis – apsivalgysi tikrai. Jei perki su pozityviomis, mažiau nusipirkęs jausiesi gerai“, – sako   psichologė konsultantė Virginija Servutienė.

Remdamasi patirtimi psichologė teigia, kad šiuolaikiniai jauni žmonės baimių turi mažiau: „Naujos kartos bruožas, kad jie drąsiai tiki savimi ir egzamino nelaiko svarbiausiu gyvenimo dalyku. Vaikai mato, kad gyvenimas gražus čia ir dabar. Baimes dažniausiai sukuria šeima, aplinka. Iš tokios šeimos atėjusiems vaikams sunkiau, nes nešasi šleifą „Kas bus, jeigu...“

Pasak, psichologės, mes, suaugusieji, negebame atsikratyti negatyvo. Jeigu vaiko vertinimas priklauso nuo to, kaip jis išlaikys egzaminą, tai mums kažkas negerai…Užuot stiprinę vaiko pasitikėjimą savimi, spaudžiame, kad per egzaminą jis pranoktų save. Vaikas 12 metų mokėsi. Žinių turi. Klausimas, kiek mes būdami šalia jam padedame atskleisti tai, ką jis turi viduje geriausio.

Baimės persunkti, deja, ir mokytojai, nes nuo egzamino rezultato priklausys reitingai, administracijos nuomonė ir t. t. Turėtume keisti požiūrį ir į egzaminus, ir į reitingus.

Mokymosi procesas yra esmė, ne rezultatas. To proceso metu patirtas kūrybinis džiaugsmas. Anot psichologės, nėra didelės laimės, yra mažos, iš kurių susideda didelė laimė. Negatyvūs santykiai neaugina laimės. Ir mokytis nepadeda. Taigi kelias į išsivadavimą iš baimių – džiaugtis akimirka. Ir vienam kitu.